Uždaryti
2021-04-11 10:36:59
2021-01-15 00:00:00

VU TSPMI tarybos sprendimu visas studijų procesas 2020-2021 mokslo metų pavasario semestrą vyks virtualiai. Semestro tvakaraščius galite rasti čia!

Gerovės valstybės institucijų atsparumas Lietuvoje: reikšmingų įvykių įtaka prisitaikymui prie sisteminių grėsmių 2004–2020 m.

Projekto aprašymas

Pastaraisiais dešimtmečiais tiek Lietuva, tiek kitos pasaulio valstybės vis dažniau susiduria su reikšmingais įvykiais, sukeliančiais įvairias krizes, ekstremalias situacijas, aplinkosaugines ir kitas nelaimes. Stebint globalizacijos procesus, augančią šalių bei sektorių tarpusavio priklausomybę, nekyla abejonių, kad ateityje valstybėms teks susidurti su vis daugiau sisteminių grėsmių. Nors grėsmių iškilimas trikdo gerovės institucijų ir joms tinkamą aplinką formuojančių esminių valstybės funkcijų (įstatymo viršenybės, vidaus ir išorės saugumo bei konkurencijos atviroje ekonomikoje apsaugos) veikimą, jis taip pat atveria galimybių langą viešojo valdymo, viešosios politikos ir institucinės struktūros kaitai, siekiant gerovės valstybės institucijų prisitaikymo prie kintančios realybės bei atsparumo didinimo, nuo kurių priklauso ir joms priskiriamų funkcijų įgyvendinimo rezultatai (švietimo, sveikatos ar socialinės apsaugos efektyvumas ir rezultatyvumas).

Šiuo projektu siekiama nustatyti įvykių, sukėlusių įvairias krizes, ekstremalias situacijas, aplinkosaugines ir kitas nelaimes, įtaką viešajam valdymui, viešajai politikai ir institucinei struktūrai Lietuvoje 2004–2020 m., paaiškinti šių įvykių nulemtą gerovės valstybės institucijų prisitaikymą prie sisteminių grėsmių ir pateikti rekomendacijas dėl atsparumo būsimosioms sisteminėms grėsmėms didinimo ateityje. Projekte derinamos retrospektyvinė ir prospektyvinė prieigos. Vertinant išorės ir vidaus šokų nulemtą gerovės institucijų prisitaikymą, pasitelkta įterptos atvejo studijos metodika. Projekte išsamiai analizuojami keturi reikšmingi įvykiai, turėję didelį poveikio mastą ir pasižymėję reikšmingu visuomenės bei politikų dėmesiu, bei jų nulemti viešojo valdymo, viešosios politikos turinio ir institucinės struktūros pokyčiai. Siekiant prisidėti prie gerovės valstybės institucijų atsparumo sisteminėms grėsmėms bei jų stabilumo didinimo, projekte pateikiamos ES valstybių narių gerosiomis praktikomis bei suinteresuotųjų šalių nuomone grįstos rekomendacijos sprendimų priėmėjams, kuriose glaustai pristatoma bendra sistemos situacija, pasirinktų atvejų kaitos kelias ir alternatyvūs ateities scenarijai dėl gerovės institucijų atsparumo.