Uždaryti
2021-07-27 10:43:55
2021-07-22 00:00:00

Nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio d. VU TSPMI pastate vyks remonto darbai. Instituto administracija dirbs nuotoliniu būdu. Kilus klausimams kreipkitės el. paštu.

Priėmimo tvarka

Priėmimo žingsniai
  1. Laiku užsiregistruoti LAMA BPO ar VU ISAS priėmimo sistemoje, t. y. susižiūrėti priėmimo datas (žr. lentelę žemiau);
  2. Pagrindinio priėmimo prašyme pateikti iki 9 pageidavimų į bet kurias aukštųjų mokyklų studijų programas, pasirenkant valstybės finansuojamą (VF), valstybės nefinansuojamą su studijų stipendija (VNF/ST) arba valstybės nefinansuojamą (VNF) vietas; 
  3. Laukti kvietimo – siūloma tik 1 vieta; 
  4. Gavus kvietimą studijuoti Vilniaus universitete prieš sudarant studijų sutartį sumokėti nustatytą registracijos mokestį; 
  5. Sudaryti sutartį per SAVO ASMENINĘ el. bankininkystę (sutartys bus sudaromos tik el. būdu). 

PRIĖMIMO ETAPAI:

Priėmimas į II pakopos studijas I etapas (VU ISAS) – 2021-05-20 10:00 val. – 2021-06-30 10:00 val.

Tiesioginis priėmimas I etapas (VU ISAS) – 2021-05-20 10:00 val. – 2021-06-30 10:00 val.

Priėmimas į II pakopos studijas II etapas (VU ISAS) – 2021-07-05 14:00 val. – 2021-07-07 24:00 val.

Pagrindinis priėmimas I pakopą ir vientisosios (LAMA BPO) – 2021-06-01 – 2021-08-05 12 val.

Papildomas priėmimas I pakopą ir vientisosios (LAMA BPO) – 2021-08-13 – 2021-08-16 12 val.

VU papildomas priėmimas į visų pakopų studijas (VU ISAS) – 2021-08-17 14:00 val. – 2021-08-25 24:00 val.

STOJAMOJI ĮMOKA 

Mokama stojančiųjų pateikiant prašymą per VU ISAS

– išsilavinimą įgijusiems Lietuvos Respublikoje – 50 EUR; 

– išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose – 100 EUR 

REGISTRACIJOS MOKESTIS

Mokamas stojančiųjų jau įstojus į VU, pasirašant sutartį

– išsilavinimą įgijusiems Lietuvos Respublikoje – 50 EUR; 

– išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose – 100 EUR 

Teikiant prašymą svarbu prioritetinis studijų programų ir finansavimo formų išdėstymas – norėdami studijuoti VU TSPMI, teikdami prašymą pirmu numeriu įrašykite Politikos mokslų studijas VU TSPMI.  

Bakalauro studijos
M. Šešelgytė:
Mes esame ambicingi, energingi, smalsūs, lankstūs ir todėl nuolat keičiamės, stengiamės ir siekiame daugiau.

Priėmimas į politikos mokslų bakalauro programa yra vykdomas Lietuvos aukštųjų mokyklų organizacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pildyti prašymus galima LAMA BPO tinklalapyje. Skaičiuojant stojamąjį balą į VU TSPMI yra vertinami šių valstybinių brandos egzaminų rezultatai:

Egzaminai


Istorija


Lietuvių kalba ir literatūra


Egzaminai arba metiniai pažymiai


Matematika arba informacinės technologijos, arba geografija, arba užsienio kalba.


Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais

Koeficientas


0,4


0,2


  


0,2


0,2

2020 metais bendrojo priėmimo į Vilniaus universitetą pirmame etape didžiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą VU TSPMI buvo 11,34, mažiausias buvo – 6.46. Valstybės nefinansuojamoje vietoje didžiausias – 8,86, mažiausias – 6,6. Vidutinis stojančiųjų balas (per pirmąjį stojimo etapą) – 8,34

 

Vidurinį išsilavinimą įgysiantiems 2021 m. reikia atitikti šiuos reikalavimus:

Būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus:

  1. Lietuvių kalbos ir literatūros;
  2. Matematikos;
  3. Stojančiojo laisvai pasirinktą valstybinį brandos egzaminą.

Įskaitomi dalykai:

  • lietuvių k. ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija;
  • biologija arba fizika, arba chemija;
  • meninio ugdymo dalykas arba technologijų krypties dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba sporto šakos dalykas.

Stojančiųjų į valstybės finansuojamą vietą konkursinis balas turi būti ne mažesnis nei 5,4 .

Magistrantūros studijos
VU TSPMI siūlo šešias magistrantūros studijų programas, kurios ne tik remiasi tradicine politikos mokslų specializacija, bet ir siekia paruošti modernų, mokantį profesionaliai bei kritiškai nagrinėti šiuolaikines pasaulio ir nacionalinės politikos aktualijas, analitiką.

Stojimo tvarka 2021-2022 m.m.

DĖMESIO! Dėl karantino metu susiklosčiusios situacijos, keičiasi stojimų į VU TSPMI magistro programas tvarka. Šiemet bus vertinamas diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras svertinis vidurkis (50 proc.) ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis (50 proc.) (PASTABA: tais atvejais, kai diplomo priedėlyje nurodytas pagrindinių studijų baigiamojo darbo (ar baigiamojo egzamino) pažymys ir gretutinių studijų baigiamojo darbo (ar baigiamojo egzamino) pažymys, skaičiuojamas šių pažymių svertinis vidurkis).

Prašymų stoti į VU magistrantūros studijų programas tekimas vyks nuo gegužės 21 d., iki birželio 30 d. 10 val.,  per VU Informacinę sistemą.

 

Šiuolaikinės politikos studijos

 

2021 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Politika ir medijos

 

2021 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).


Eastern European and Russian Studies

 

2021 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Viešosios politikos analizė

 

2021 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Tarptautiniai santykiai ir diplomatija

Prašymai į Tarptautinių santykių ir diplomatijos programą nebeprimami!

2021 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (25 proc.)

ir stojamasis egzaminas (75 proc.), kuris vyks birželio 21 d. 10 val. (nuotoliniu būdu arba auditorijoje)

Reikalingą literatūrą pasiruošti stojamajam egzaminui rasite čia

 

Europos studijos

 

2021 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Doktorantūros studijos
VU TSPMI yra pirmoji aukštojo mokslo institucija Lietuvoje, kuriai buvo suteikta teisė rengti politikos mokslų krypties mokslininkus, tokiu būdu užtikrinant nuoseklią politikos mokslų plėtotę ir atsinaujinimą Lietuvoje

Priėmimo į VU Politikos mokslų doktorantūrą tvarka 2021 metais

Bendroji informacija apie priėmimą į doktorantūrą Vilniaus universitete skelbiama VU puslapyje.

Priėmimo į doktorantūrą procesas susideda iš trijų etapų:

  1. Doktorantūros projekto ir motyvacinio laiško pateikimo;
  2. Prašymo dalyvauti priėmimo konkurse ir papildomų dokumentų pateikimo;
  3. Priėmimo pokalbio.

Moksliniai projektai ir motyvaciniai laiškai siunčiami VU TSPMI doktorantūros studijų administratorei Arenidai Glušinskienei adresu arenida.glusinskiene@tspmi.vu.lt iki birželio 21 d.

Prašymas dalyvauti priėmimo į doktorantūrą konkurse ir visi reikalingi dokumentai pateikiami Vilniaus universiteto priėmimo į trečiosios pakopos studijas internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje (ISAS) iki birželio 24 d.

Priėmimo į doktorantūrą motyvaciniai pokalbiai vyks birželio 30 d. nuo 11 val. Zoom platformoje: https://zoom.us/j/92500808923

1. KONKURSINIO BALO SANDARA

Stojimo į politikos mokslų doktorantūrą konkursinis balas apskaičiuojamas pagal formulę:

Mokslinis projektas pateikiamas drauge su motyvaciniu laišku ir rekomendacijomis (žr. skiltį Privalomi mokslinio projekto priedai). Vertinant mokslinį projektą, vertinamas jo tikslų aiškumas ir susietumas su doktorantūros temos problematika, naujumas ir numatomų tyrimo metodų pagrįstumas.

Vertinant pokalbį, vertinama pokalbio metu ir motyvaciniame laiške bei rekomendacijose pateikta pretendento motyvacija, gebėjimas argumentuotai apginti pateiktą mokslinį projektą, mokslinio projekto aktualumas ir atitikimas instituto studijų bei mokslo poreikiams, temos originalumas ir inovatyvumas.

Vertinant mokslo darbus, vertinami ne tik parengti mokslo darbai (publikuoti straipsniai, magistro darbas), bet ir dalyvavimas mokslinėje veikloje – papildomi balai skiriami tiems pretendentams, kurie dalyvavo mokslinių tyrimų projektuose, skaitė pranešimus konferencijose, SMD renginiuose, dalyvavo ekspedicijose ir pan.

Surinkus vienodą balų skaičių, pirmenybę lemia: 

  1. magistro (baigiamojo) darbo įvertinimas;
  2. magistro diplomo priede esančių studijų dalykų, susijusių su projekto tema, įvertinimas.

2. REIKALAVIMAI MOKSLINIAM PROJEKTUI

Pagrindinis atrankos į doktorantūrą kriterijus – mokslinio projekto vertinimas. Moksliniame projekte turi būti:

  1. glaustai suformuluota ketinama tyrinėti mokslinė problema, jos aktualumas;
  2. parengta atliktų tyrinėjimų, susijusių su šia problematika, apžvalga ir įvertintas planuojamo atlikti tyrimo naujumas;
  3. aiškiai suformuluoti darbo tikslas ir uždaviniai (rekomenduojama juos formuluoti klausimo forma), pateiktos (jei reikalingos) tyrimo hipotezės;
  4. nurodyti tyrimo metodai;
  5. pateiktas svarbiausios literatūros sąrašas (apie 10 pozicijų).

Mokslinio projekto apimtis – apie pusė autorinio lanko (20 000 spaudos ženklų arba 10-12 numeruotų lapų). Tekstas rengiamas 1.5 intervalu, 12 dydžio šriftu.

Lietuvos Respublikos piliečiai, stojantys į doktorantūrą, mokslinį projektą turi pateikti lietuvių kalba. Norintys pateikti projektą užsienio kalba, turi pateikti tokį sprendimą pagrindžiančią argumentaciją, kodėl buvo būtina ir reikalinga projektą rengti užsienio kalba.

Privalomi mokslinio projekto priedai:

Privalomi mokslinio projekto priedai:

  1. Motyvacinis laiškas, kuriame stojantysis pateikia stojimo į doktorantūrą motyvaciją, glaustai pristato savo dalyvavimą mokslinėje veikloje ir turimą įdirbį, akademinės ar kitos profesinės karjeros planus;
  2. Dvi mokslininkų, dirbančių politikos mokslų kryptyje, rekomendacijos. Bent vienoje iš rekomendacijų, kurios turi būti pateikiamos kartu su kitais dokumentais konkursui, turi būti ir rekomenduojančiojo mokslininko (temos konsultanto) atsiliepimas apie stojančiojo teikiamą mokslinį projektą.

3. MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKA

2021-03-09 Doktorantūros komitete (protokolas Nr. DK-2021-02) patvirtinta tokia VU Politikos mokslų krypties mokslo doktorantūros disertacijų tematika 2021 m.:

  1. JAV ir Kinijos galios transformacija kovoje dėl technologinio dominavimo: 5G ir Dirbtinio Intelekto plėtros poveikis globaliai konkurencijai // Transformation of US and China‘s Power in the Battle for Technological Domination: The Impact of 5G and Artificial Intelligence Development on the Global Competition (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)
  2. Viešosios erdvės skaitmenizavimo poveikis užsienio politikai ir diplomatijai // The Impact of the Public Space Digitalization on Foreign Policy and Diplomacy (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)
  3. Energetinio saugumo ir diplomatijos dilemos: Baltijos šalių interesų derinimas sinchronizacijos ir Astravo AE elektros boikoto klausimais // Dilemmas of Energy Security and Diplomacy: Reconciling Baltic Interests on Synchronization and the Astravyets NPP Electricity Boycott (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)
  4. Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių [prekybos, kapitalo, migracijos, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų] pobūdis – priežastys ir poveikis užsienio politikai // Changing nature of Lithuanian external interdependencies [trade, migration, cyber space, information and others]: causes and impact on foreign policy (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)
  5. Kinijos iškilimo tarptautinėje arenoje vidinės sąlygos ir išorinės apraiškos // China’s rise in international arena: internal conditions and external manifestations (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)
  6. Tapatybė politiniuose režimuose // Identity in the political regimes (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)
  7. Struktūrinių transformacijų poveikis darbo rinkai // Influence of structural transformations on labour market (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Žilvinas Martinaitis)
  8. Fintech politinė ekonomija // The Political Economy of FinTech (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)
  9. Klimato kaitos poveikis šiandieninei pasaulio tvarkai ir mažųjų valstybių galimybės joje // Influence of Climate Change on the Current World Order and Possibilities for Small States (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Margarita Šešelgytė)
  10. Politikos mąstymo būdai – filosofija, teologija ir mokslas // Ways of thinking about politics: philosophy, theology, and science (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Alvydas Jokubaitis)
  11. Šiuolaikinės politikos problemos // Problems of contemporary politics (konsultuojantys mokslininkai: prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Ainė Ramonaitė, prof. dr. Gediminas Vitkus, prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas, prof. dr. Tomas Janeliūnas, doc. dr. Vytautas Kuokštis, doc. dr. Mažvydas Jastramskis, doc. dr. Žilvinas Martinaitis, doc dr. Inga Vinogradnaitė, doc. dr. Margarita Šešelgytė)

Doktorantūros disertacijų tematikų aprašas

1. JAV ir Kinijos galios transformacija kovoje dėl technologinio dominavimo: 5G ir Dirbtinio Intelekto plėtros poveikis globaliai konkurencijai (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)

Ilgą laiką, ypač vertinant iš realizmo (ir jo atmainų) teorinių perspektyvų, technologinis pranašumas buvo skirtas karinės ir/arba ekonominės galios stiprinimui. Šiuo metu technologijos tampa ne tik savarankišku, bet dažnai ir svarbiausiu, potencialiai determinuojančiu galios šaltiniu (Chin, 2019; Bates, 2019). Varžybos dėl inovacijų dirbtinio intelekto (DI), 5G ryšio (o taip pat genų inžinerijos, kvantinių kompiuterių, kosmoso technologijų etc.) srityse tampa geopolitinio susidūrimo tarp Kinijos ir JAV epicentru (Mazarr et all, 2018; Hoffmann, Bradshaw and Taylor, 2019; Graham, 2020). Dominavimas šiose srityse yra laikomas būtina sąlyga įgaunant (Kinija) ar išlaikant (JAV) hegemoninę galią tarptautinėje sistemoje.

Tyrimu būtų siekiama revizuoti klasikines ir modernias galios aiškinimo teorijas, atsižvelgiant į sparčiai kintantį technologijų poveikį tarptautinei politikai. Praktine tyrimo dalimi būtų analizuojama, kaip Kinija ir JAV siekia stiprinti savo globalią įtaką skatindamos ar ribodamos inovatyvių technologijų sklaidą, kurdamos „technologinius aljansus“, diegdamos ar primesdamos savo technologinį pranašumą įtvirtinančius standartus ir techninius protokolus.

2. Viešosios erdvės skaitmenizavimo poveikis užsienio politikai ir diplomatijai  (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)

Įvairių viešųjų veiklų, įskaitant ir politiką, skaitmenizacija suteikia naujų komunikavimų formų, padedančių ne tik perteikti informaciją, bet ir išreikšti emocijas ir kūrybiškumą, taip pat keisti žinių įgijimo ir informacijos platinimo būdus. Net diplomatija, ilgą laiką suprantama kaip „pusiau nevieša“ veikla (neviešinamos derybos, itin svarbūs interesų derinimai neoficialiuose susitikimuose ar institucijų koridoriuose ir t. t.), tampa vis labiau pateikta skaitmenizavimo tendencijų: Twitter žinutės įgauna oficialių pranešimų statusą, o pandemijos akivaizdoje tarpasmeninė gyva komunikacija tapo prabanga. Tai naujas iššūkis diplomatijai ir užsienio politikai, kai skaitmeninės komunikacijos gebėjimai ir poveikis daro didesnę įtaką nei klasikinis politinis procesas tet-a-tet.

Tyrimu būtų siekiama įvertinti, kaip kinta diplomatijos ir užsienio politikos praktikos intensyvėjančios skaitmenizacijos kontekste. Esminis dėmesys turėtų būti skirtas nuo 2020 m. pasikeitusiems diplomatijos procesams ir metodams, kai dėl pandemijos poveikio daugumą veiklų teko perkelti į skaitmeninę erdvę. Potencialiai būtų tiriama Lietuvos diplomatijos ir/arba ES politikos transformacija 2020-2024 m.

3. Energetinio saugumo ir diplomatijos dilemos: Baltijos šalių interesų derinimas sinchronizacijos ir Astravo AE elektros boikoto klausimais (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)

Paskutinis likęs svarbiausias energetinės nepriklausomybės ir saugumo klausimas Lietuvai – elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektas. Su tuo glaudžiai susijusi ir Astravo AE problematika bei pastangos užtikrinti, jog Baltarusijoje pagaminta elektra nebūtų prekiaujama Baltijos elektros biržose. Ypač pastarasis klausimas kelia itin daug politinių nesutarimų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikų ir energetikos sektoriaus atstovų. Sprendimai ir jų priėmimo procesas nėra tik techninis, o pasiekia valstybių vadovus – tai pastaruoju metu tapo ir vienu svarbiausiu Lietuvos diplomatijos uždaviniu.

Tyrimų būtų siekiama atlikti nuoseklią proceso sekimo analizę, identifikuojant svarbiausius Baltijos šalių interesus ir konfliktų šaltinius, o taip pat visą sprendimų priėmimo procesą, įtraukiant derybas dėl sinchronizavimo modelio ir įvairius siūlymus dėl elektros prekybos su trečiosiomis šalimis po Astravo AE paleidimo. Kokybiniai interviu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimų priėmėjais bei energetinio sektoriaus atstovais ir ekspertais turėtų tapti svarbiausiais duomenų šaltiniais. Toks tyrimas (praktinės diplomatijos proceso atsekimas) galimai būtų pirmasis tokio žanro mokslinis tyrimas TSPMI, kuris neabejotinai sulauktų ir didelio viešo susidomėjimo.

Galimo disertacijos tyrimo vadovas potencialų doktorantą ar doktorantę galėtų supažindinti ne tik su proceso sekimo metodu energetinės diplomatijos srityje (tipinio tyrimo pavyzdys: 2019 m. T. Janeliūno atlikta studija „Elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa: politinis procesas 1999–2019 m.“), bet ir padėti užmegzti kontaktus su svarbiausiais Lietuvos ir kitų Baltijos šalių energetinės politikos veikėjais.

4. Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių [prekybos, kapitalo, migracijos, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų] pobūdis – priežastys ir poveikis užsienio politikai (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos išorės ryšių struktūrą, pobūdį (asimetriškumą), sąsajas tarp sričių, užsienio partnerių ir išanalizuoti jų kaitos priežastis (narystę tarptautinėse organizacijose, vidaus politikos sprendimus, kuriais siekiama keisti išorės priklausomybes ir pan.) bei aptarti jų įtaką Lietuvos užsienio politikai. Tyrimas galėtų remtis Horizon 2020 projekto EU-STRAT metodika, taikyta Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių išorės priklausomybių analizei.

5. Kinijos iškilimo tarptautinėje arenoje vidinės sąlygos ir išorinės apraiškos (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas

Kinijos Liaudies Respublika (Kinija) per artimiausius keletą metų tikisi užbaigti esminį jos tapsmo pasauline supergalia etapą, iš esmės eliminuosiantį galimybę be rimto ginkluoto konflikto sustabdyti šį procesą iš išorės. 2021 m. viduryje valdančiajai Komunistų partijai švęsiant savo šimtmečio jubiliejų, Pekinas vis dažniau pabrėžia tai, kad netrukus taps didžiausia pasaulio ekonomika. Tuo tarpu tebesitęsianti pandemija ne tik leidžia šį atotrūkį nuo JAV sumažinti dar greičiau, bet ir pagerinti savo įvaizdį globaliu mastu stebėtinai efektyvios kovos su virusu pavyzdžiu bei kaukių ir vakcinų diplomatija. 2022 m. rudenį planuotas valdžios perdavimas partijos gretose tik dar labiau išryškins nusprendusio tam pasipriešinti Xi Jinpingo autoritarizmą, kuriam daugiau ar mažiau tiesioginį iššūkį vis labiau mes ne tik JAV, bet ir keletas kaimyninių didžiųjų galių. Tačiau įvairialypis status quo ir kylančių supergalių susidūrimas neapsiribos Rytų Azija, kadangi pastaroji vis aktyviau veikia toli už savo regiono ribų, nuo Lotynų Amerikos iki Vidurio ir Rytų Europos. Pastarąją tendenciją šiandien pabrėžia ne tik Pekino aktyvumas Višegrado grupės ar Pietų Balkanų šalyse, bet ir Baltijos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje. Turint omenyje dabartinės mūsų Vyriausybės laikyseną Kinijos atžvilgiu, nėra pagrindo tikėtis, kad Azijos milžinės klausimas prarastų aktualumą ne tik globaliu, bet ir nacionaliniu lygmeniu.

6. Tapatybė politiniuose režimuose (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)

Ne vieną dešimtmetį svarstant politinius (buvusius ir vykstančius) procesus, vis labiau atkreipiamas dėmesys į socialinės tapatybės įtaką ne tik žmonių sprendimams, bet ir politiniams procesams: jų vyksmui ar jų negalimumui. Čia minima socialinė tapatybė apima tokias tapatybes kaip tautinė, nacionalinė, europinė, religinė, rasinė, sovietinė ar pan. Tapatybės, kurias neretai remia emocijos, prisirišimai, kiti tam tikrą savivoką skatinantys veiksniai, yra neaptinkamos procesus aiškinant per racionalaus pasirinkimo ir interesų prizmę, bet veikia kaip svarbūs veiksniai politiniuose procesuose.

Tyrimų tematika apima labai platų spektrą temų ir problemų. Tai yra ir teoriniai klausimai apie socialinės tapatybės santykį su vienokio ar kitokio politinio režimo (demokratijos, totalitarizmo) tvarumu ar kismu; apie tapatybių lankstumo ir kismo ribas. Taip pat tai yra ir praktiniai klausimai, analizuojant tam tikros bendruomenės tam tikrą vieną tapatybę, jos santykius su kitomis tapatybėmis tam tikro politinio režimo aplinkoje, klausiant apie tapatybių tvarumą, jų kismo sąlygas ir galimybes veikti politinę aplinką.

7. Struktūrinių transformacijų poveikis darbo rinkai (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Žilvinas Martinaitis)

Problematika: skaitmenizacija ir robotizacija, platformų įsitvirtinimas, pandemijos nulemti darbo, gyvenimo būdo ir vartojimo pokyčiai bei tarptautinės prekybos apimčių ir krypčių kaita kuri lemia tai, kad keičiasi tiek valstybių ūkio struktūra, tiek ir darbo pobūdis „senosiose“ profesijose ir sektoriuose.

8. Fintech politinė ekonomija (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)

Bene didžiausias pastarųjų metų pokytis finansų sektoriuje – finansinių technologijų (FinTech) revoliucija. Taikydamas naujas technologijas, šis sektorius meta iššūkį tradiciniams verslo modeliams ir siūlo vartotojams naujų galimybių. Lietuva yra viena iš Europos ir pasaulio lyderių, kuriant tokio pobūdžio bendrovėms palankią aplinką ir kartu pritraukdama užsienio investicijas į šią sritį. Nors kol kas Fintech sektorius Lietuvoje sudaro nedidelį ekonomikos dalį, jo augimo sparta ir potencialas yra didžiuliai.

Kadangi Fintech yra naujas reiškinys, kol kas mokslinėje literatūroje jis dar nėra plačiai nagrinėtas. Ypač tai pasakytina apie politikos mokslus – kol kas daugiausia indėlio padarė ekonomistai ir ekonominės geografijos disciplinos atstovai. Tačiau politinės ekonomijos žvilgsnis gali pateikti naudingų įžvalgų.

Pagrindinis tyrimo klausimas – kaip paaiškinti skirtingą Fintech reguliavimą įvairiose valstybėse? Kodėl Lietuvoje pavyko sukurti palankias sąlygas tokio pobūdžio įmonėms? Kiek reguliavimą paaiškina interesai (pvz., tradicinių finansinių institucijų preferencijos ir įtaka), institucijos ar idėjos?

Papildomi galimi klausimai: kaip ir kodėl Fintech reguliuojamas ES lygiu? Kokios yra geopolitinės Fintech implikacijos?

9. Klimato kaitos poveikis šiandieninei pasaulio tvarkai ir mažųjų valstybių galimybės joje (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Margarita Šešelgytė)

Klimato kaitos problema (tiek sukeltos problemos, tiek jų suvaldymo galimybės) meta iššūkį tradicinėms tarptautinių santykių teorijoms, kurios apibrėžia valstybę, kaip pagrindinį tarptautinių santykių veikėją. Aplinkos pokyčiai reikalauja tarpdisciplininių prieigų bei metodų ir vis dar yra nepakankamai nagrinėjami tarptautinių santykių disciplinoje.  Šiuo tyrimu siekiama probleminti klimato kaitos vaidmenį keičiant egzistuojančias pasaulio tvarkos struktūras (tarptautinės institucijos, normos, globalios valdysenos formos, valstybių galia), įvertinant pokyčių grandines, nuo gamybos, vartojimo, gyvenimo būdo pokyčių iki tarptautinių interakcijų bei valdysenos. Kaip šiame kontekste kinta valstybių galia? Klimato kaita taip pat yra klasikinės kolektyvinio veiksmo dilemos problema, jos negalima išspręsti pavieniui. Kokie nauji pasaulio valdysenos mechanizmai formuojasi? Mažosios valstybės yra labai priklausomos nuo tarptautinės sistemos stabilumo, todėl šie globalūs pokyčiai jas veiks labiau nei didžiąsias šalis. Kokių strategijų jos imasi siekiant įsitvirtini naujuose klimato kaitos mechanizmuose?

10. Politikos mąstymo būdai – filosofija, teologija ir mokslas (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Alvydas Jokubaitis)

Šiuolaikiniame politikos studijose retai užduodamas klausimai, ką reiškia mąstyti apie politiką ir kokia yra toji politika, apie kurią galima mąstyti. Nors egzistuoja politikos teoretikų, kurie tyrinėjo skirtingus žmogaus ir politikos patyrimo modusus (pvz. Michael Oakeshott, Robin George Collingwood, Alvydas Jokubaitis), tačiau pati mąstymo būdų apie politiką įvairovė nebuvo nei pripažinta, nei suprobleminta. Toks nedėmesingas žvilgsnis į žmogaus bandymus apmąstyti savo politinį gyvenimą neleidžia įsigilinti į šiandieninę mūsų politikos būklę, nes klausimai apie mąstymą apie politiką ir jos pačios pamąstomumą yra ne tik esmiškai pirmesni prieš bet kokį politikos tyrinėjimą, bet ir politinio mąstymo prielaidos pagrindžia mūsų pačių turimas politines žinias bei šiomis žiniomis besiremiančias politines praktikas.

Egzistuoja trys būdai mąstyti apie politiką – filosofinis, teologinis ir mokslinis. Šių trijų mąstymo būdų analizė yra tapati ir pačios politikos tyrinėjimui, nes skirtingi mąstymo būdai remiasi ir skirtingomis politinio pasaulio ontologinėmis prielaidomis. Tiek filosofinis, tiek teologinis, tiek ir mokslinis būdas apmąstyti politinį gyvenimą suponuoja skirtingus politinio gyvenimo supratimus: filosofija – žmogaus prigimtimi besiremiančiais standartais grįstą politiką; teologija – politiką, kurioje yra vietos tikėjimui ir Apreiškimui, mokslas – politikos išvengiamumą, nes nurodo į galimybę žmogui išlikti vertybiškai neutraliam socialiniame gyvenime ir išvengti politikos (bent kol vykdomas tyrimas).

Visgi šių trijų mąstymo būdų tarpusavio santykis, tiek ir santykis su pačia politika išlieka problemiški. Iš vienos pusės, egzistuoja ginčas tarp teologijos ir filosofijos bei jų abejų ir pozityvistinio mokslo, atmetančio bet kokią metafizikos ir transcendencijos galimybę. Dėl šios priežasties turime kalbėti ne apie tik skirtingus, bet ir visiškai savarankiškus ir konfliktuojančius žvilgsnius į politikos ontologiją. Iš kitos pusės, pats santykis tarp politikos ir filosofijos, politikos ir teologijos, politikos ir mokslo nėra vienareikšmis ir akivaizdus. Pirma, politika atsiranda filosofijos apmąstymų horizonte tik filosofui politikoje atradus nekintančią prigimtį, tačiau šis politinės prigimties „atradimas“ nėra būtinas kiekvienam filosofui. Antra, politikai teologijai yra tik tiek aktuali, kiek trukdo ar padeda sielos išganymo tikslui, todėl teologinio mąstymo centre yra ne politinė, o tikėjimo bendruomenė. Trečia, vertybiškai neutralus politikos mokslas yra pačio politinio gyvenimo priešingybė, nes politinio proceso metu svarstomi ir sprendžiami normatyviniai klausimai apie tai, kaip žmogus ir politinė bendruomenė turėtų gyventi.

Šis mąstymo būdų apie politiką daugialypiškumas ir problemiškumas parodo, kad nagrinėjant politikos mąstymą kartu galima užčiuopti mąstymo apie politinį gyvenimą ir pačios politikos ribas, todėl paties mąstymo apie politiką analizė yra ne tik politikos mokslų savirefleksija, bet ir kartu pačios politikos tyrinėjimas. Toks tyrinėjimas yra taip pat nukreiptas į politikos visumą, todėl sudaro sąlygas iš pagrindų permąstyti į šiandienos politinį gyvenimą bei ieškoti naujo žodyno, leisiančio autentiškai pradėti kalbėti tiek apie šiuolaikinę politikos būklę, tiek ir politikos tyrinėjimus.

11. Šiuolaikinės politikos problemos (konsultuojantys mokslininkai: prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Ainė Ramonaitė, prof. dr. Gediminas Vitkus, prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas, prof. dr. Tomas Janeliūnas, doc. dr. Vytautas Kuokštis, doc. dr. Mažvydas Jastramskis, doc. dr. Žilvinas Martinaitis, doc dr. Inga Vinogradnaitė, doc. dr. Margarita Šešelgytė)

Kviečiame teikti doktorantūros tyrimų projektus pasirinkta politikos mokslų tema – vertinant šioje temoje pateiktus projektus, vertinamas ir suformuluotos problemos aktualumas bei originalumas.

TSPMI mokslininkų vykdomi tyrimai leidžia užtikrinti intelektualinę ir materialinę bazę tyrimams, susijusiems su šiomis temomis:

  1. Politinės elgsenos ir institucijų tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/politines-elgsenos-ir-instituciju-tyrimu-katedra/)
  2. Politinių idėjų istorija ir filosofiniai politikos tyrinėjimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/politines-filosofijos-ir-ideju-istorijos-katedra/)
  3. Globalių ir regioninių politinių procesų bei Lietuvos vaidmens juose tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/tarptautiniu-santykiu-katedra/)
  4. Šiuolaikinės Europos – jos sąrangos ir vaidmens – tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/europos-studiju-centras/)
  5. Viešojo administravimo ir viešosios politikos tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/viesojo-administravimo-ir-politikos-analizes-centras/)

Susijusi informacija