2022-07-07 12:41:13
2022-06-26 21:00:00

Būsimi studentai, kviečiame užduoti jums rūpimus klausimus ir rinktis #pirmunumeriuVU. Priėmimo vadovas Artūras Šaltis padės rasti atsakymus. Registruokis čia!

Priėmimo tvarka

Priėmimo žingsniai
  1. Laiku užsiregistruoti LAMA BPO ar VU ISAS priėmimo sistemoje, t. y. susižiūrėti priėmimo datas (žr. lentelę žemiau);
  2. Pagrindinio priėmimo prašyme pateikti iki 9 pageidavimų į bet kurias aukštųjų mokyklų studijų programas, pasirenkant valstybės finansuojamą (VF), valstybės nefinansuojamą su studijų stipendija (VNF/ST) arba valstybės nefinansuojamą (VNF) vietas; 
  3. Laukti kvietimo – siūloma tik 1 vieta; 
  4. Gavus kvietimą studijuoti Vilniaus universitete prieš sudarant studijų sutartį sumokėti nustatytą registracijos mokestį; 
  5. Sudaryti sutartį per SAVO ASMENINĘ el. bankininkystę (sutartys bus sudaromos tik el. būdu). 

PRIĖMIMO ETAPAI:

Priėmimas į II pakopos studijas I etapas (VU ISAS) – 2022-05-20 10:00 val. – 2022-06-29 10:00 val.

Tiesioginis priėmimas I etapas (VU ISAS) – 2022-05-20 10:00 val. – 2022-06-29 10:00 val.

Priėmimas į II pakopos studijas II etapas (VU ISAS) – 2022-07-04 15:00 val. – 2022-07-07 9:00 val.

Pagrindinis priėmimas I pakopą ir vientisosios (LAMA BPO) – 2022-06-01 – 2022-07-25 12 val.

Papildomas priėmimas I pakopą ir vientisosios (LAMA BPO) – 2022-08-03 – 2022-08-06 12 val.

VU papildomas priėmimas į visų pakopų studijas (VU ISAS) – 2022-07-11 15:00 val. – 2022-08-24 24:00 val.

STOJAMOJI ĮMOKA 

Mokama stojančiųjų pateikiant prašymą per VU ISAS

– išsilavinimą įgijusiems Lietuvos Respublikoje – 50 EUR; 

– išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose – 100 EUR 

REGISTRACIJOS MOKESTIS

Mokamas stojančiųjų jau įstojus į VU, pasirašant sutartį

– išsilavinimą įgijusiems Lietuvos Respublikoje – 50 EUR; 

– išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose – 100 EUR 

Teikiant prašymą svarbu prioritetinis studijų programų ir finansavimo formų išdėstymas – norėdami studijuoti VU TSPMI, teikdami prašymą pirmu numeriu įrašykite Politikos mokslų studijas VU TSPMI.  

Bakalauro studijos
M. Šešelgytė:
Mes esame ambicingi, energingi, smalsūs, lankstūs ir todėl nuolat keičiamės, stengiamės ir siekiame daugiau.

Priėmimas į politikos mokslų bakalauro programą yra vykdomas Lietuvos aukštųjų mokyklų organizacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pildyti prašymus galima LAMA BPO tinklalapyje. Skaičiuojant stojamąjį balą į VU TSPMI yra vertinami šių valstybinių brandos egzaminų rezultatai:

Egzaminai


Istorija


Lietuvių kalba ir literatūra


Egzaminai arba metiniai pažymiai


Matematika arba informacinės technologijos, arba geografija, arba užsienio kalba.


Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais

Koeficientas


0,4


0,2


  


0,2


0,2

2020 metais bendrojo priėmimo į Vilniaus universitetą pirmame etape didžiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą VU TSPMI buvo 11,34, mažiausias buvo – 6.46. Valstybės nefinansuojamoje vietoje didžiausias – 8,86, mažiausias – 6,6. Vidutinis stojančiųjų balas (per pirmąjį stojimo etapą) – 8,34

 

Vidurinį išsilavinimą įgysiantiems 2022 m. reikia atitikti šiuos reikalavimus:

Būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus:

  1. Lietuvių kalbos ir literatūros;
  2. Matematikos;
  3. Stojančiojo laisvai pasirinktą valstybinį brandos egzaminą.

Įskaitomi dalykai:

  • lietuvių k. ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija;
  • biologija arba fizika, arba chemija;
  • meninio ugdymo dalykas arba technologijų krypties dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba sporto šakos dalykas.

Stojančiųjų į valstybės finansuojamą vietą konkursinis balas turi būti ne mažesnis nei 5,4 .

Priėmimas į Globalių iššūkių politikos bakalauro studijų programą yra vykdomas Lietuvos aukštųjų mokyklų organizacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pildyti prašymus galima LAMA BPO tinklalapyje. Skaičiuojant stojamąjį balą į VU TSPMI yra vertinami šių valstybinių brandos egzaminų rezultatai:

Egzaminai


Istorija


Lietuvių kalba ir literatūra


Egzaminai arba metiniai pažymiai


Matematika arba informacinės technologijos, arba geografija, arba užsienio kalba.


Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais

Koeficientas


0,4


0,2


  


0,2


0,2

2020 metais bendrojo priėmimo į Vilniaus universitetą pirmame etape didžiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą VU TSPMI buvo 11,34, mažiausias buvo – 6.46. Valstybės nefinansuojamoje vietoje didžiausias – 8,86, mažiausias – 6,6. Vidutinis stojančiųjų balas (per pirmąjį stojimo etapą) – 8,34

Vidurinį išsilavinimą įgysiantiems 2022 m. reikia atitikti šiuos reikalavimus:

Būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus:

  1. Lietuvių kalbos ir literatūros;
  2. Matematikos;
  3. Stojančiojo laisvai pasirinktą valstybinį brandos egzaminą.

Įskaitomi dalykai:

  • lietuvių k. ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija;
  • biologija arba fizika, arba chemija;
  • meninio ugdymo dalykas arba technologijų krypties dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba sporto šakos dalykas.

Stojančiųjų į valstybės finansuojamą vietą konkursinis balas turi būti ne mažesnis nei 5,4 .

Magistrantūros studijos
VU TSPMI siūlo šešias magistrantūros studijų programas, kurios ne tik remiasi tradicine politikos mokslų specializacija, bet ir siekia paruošti modernų, mokantį profesionaliai bei kritiškai nagrinėti šiuolaikines pasaulio ir nacionalinės politikos aktualijas, analitiką.

Stojimo tvarka 2022-2023 m.m.

Šiemet bus vertinamas diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras svertinis vidurkis (50 proc.) ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis (50 proc.), išskyrus Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programa (programos stojamasis egzaminas vyks birželio 20 d. 17:30 val.) (PASTABA: tais atvejais, kai diplomo priedėlyje nurodytas pagrindinių studijų baigiamojo darbo (ar baigiamojo egzamino) pažymys ir gretutinių studijų baigiamojo darbo (ar baigiamojo egzamino) pažymys, skaičiuojamas šių pažymių svertinis vidurkis).

Prašymų stoti į VU magistrantūros studijų programas tekimas vyks nuo gegužės 20 d., iki birželio 29 d. 10 val.,  per VU Informacinę sistemą.

Šiuolaikinės politikos studijos

 

2022 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Politika ir medijos

 

2022 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Eastern European and Russian Studies

 

2022 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Viešosios politikos analizė

 

2022 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Tarptautiniai santykiai ir diplomatija

2022 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (25 proc.)

ir stojamasis egzaminas (75 proc.), kuris vyks birželio 20 d. 17:30 val.

Reikalingą literatūrą pasiruošti stojamajam egzaminui rasite čia

 

Europos studijos

 

2022 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Doktorantūros studijos
VU TSPMI yra pirmoji aukštojo mokslo institucija Lietuvoje, kuriai buvo suteikta teisė rengti politikos mokslų krypties mokslininkus, tokiu būdu užtikrinant nuoseklią politikos mokslų plėtotę ir atsinaujinimą Lietuvoje

Priėmimo į VU Politikos mokslų doktorantūrą tvarka 2022 metais

Bendroji informacija apie priėmimą į doktorantūrą Vilniaus universitete skelbiama VU puslapyje.

Priėmimo į doktorantūrą procesas susideda iš trijų etapų:

  1. Doktorantūros projekto ir motyvacinio laiško pateikimo;
  2. Prašymo dalyvauti priėmimo konkurse ir papildomų dokumentų pateikimo;
  3. Priėmimo pokalbio.

Moksliniai projektai ir motyvaciniai laiškai siunčiami VU TSPMI doktorantūros studijų administratorei Arenidai Glušinskienei adresu arenida.glusinskiene@tspmi.vu.lt iki birželio mėn. 16 d. 

Prašymas dalyvauti priėmimo į doktorantūrą konkurse ir visi reikalingi dokumentai pateikiami Vilniaus universiteto priėmimo į trečiosios pakopos studijas internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje (ISAS) iki birželio mėn. 10 d. (išsilavinimą įgijusiems užsienio mokslo institucijoje ir neturintiems diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento) arba iki birželio 24 d. (išsilavinimą įgijusiems Lietuvos aukštojo mokslo institucijoje).

Priėmimo į doktorantūrą motyvaciniai pokalbiai vyks birželio 28 d. 11.00 val., VU TSPMI (Vokiečių g. 10), 102 auditorijoje. 

1. KONKURSINIO BALO SANDARA

Stojimo į politikos mokslų doktorantūrą konkursinis balas apskaičiuojamas pagal formulę:

Mokslinis projektas pateikiamas drauge su motyvaciniu laišku ir rekomendacijomis (žr. skiltį Privalomi mokslinio projekto priedai). Vertinant mokslinį projektą, vertinamas jo tikslų aiškumas ir susietumas su doktorantūros temos problematika, naujumas ir numatomų tyrimo metodų pagrįstumas.

Vertinant pokalbį, vertinama pokalbio metu ir motyvaciniame laiške bei rekomendacijose pateikta pretendento motyvacija, gebėjimas argumentuotai apginti pateiktą mokslinį projektą, mokslinio projekto aktualumas ir atitikimas instituto studijų bei mokslo poreikiams, temos originalumas ir inovatyvumas.

Vertinant mokslo darbus, vertinami ne tik parengti mokslo darbai (publikuoti straipsniai, magistro darbas), bet ir dalyvavimas mokslinėje veikloje – papildomi balai skiriami tiems pretendentams, kurie dalyvavo mokslinių tyrimų projektuose, skaitė pranešimus konferencijose, SMD renginiuose, dalyvavo ekspedicijose ir pan.

Surinkus vienodą balų skaičių, pirmenybę lemia: 

  1. magistro (baigiamojo) darbo įvertinimas;
  2. magistro diplomo priede esančių studijų dalykų, susijusių su projekto tema, įvertinimas.

2. REIKALAVIMAI MOKSLINIAM PROJEKTUI

Pagrindinis atrankos į doktorantūrą kriterijus – mokslinio projekto vertinimas. Moksliniame projekte turi būti:

  1. glaustai suformuluota ketinama tyrinėti mokslinė problema, jos aktualumas;
  2. parengta atliktų tyrinėjimų, susijusių su šia problematika, apžvalga ir įvertintas planuojamo atlikti tyrimo naujumas;
  3. aiškiai suformuluoti darbo tikslas ir uždaviniai (rekomenduojama juos formuluoti klausimo forma), pateiktos (jei reikalingos) tyrimo hipotezės;
  4. nurodyti tyrimo metodai;
  5. pateiktas svarbiausios literatūros sąrašas (apie 10 pozicijų).

Mokslinio projekto apimtis – apie pusė autorinio lanko (20 000 spaudos ženklų arba 10-12 numeruotų lapų). Tekstas rengiamas 1.5 intervalu, 12 dydžio šriftu.

Lietuvos Respublikos piliečiai, stojantys į doktorantūrą, mokslinį projektą turi pateikti lietuvių kalba. Norintys pateikti projektą užsienio kalba, turi pateikti tokį sprendimą pagrindžiančią argumentaciją, kodėl buvo būtina ir reikalinga projektą rengti užsienio kalba.

Privalomi mokslinio projekto priedai:

Privalomi mokslinio projekto priedai:

  1. Motyvacinis laiškas, kuriame stojantysis pateikia stojimo į doktorantūrą motyvaciją, glaustai pristato savo dalyvavimą mokslinėje veikloje ir turimą įdirbį, akademinės ar kitos profesinės karjeros planus;
  2. Dvi mokslininkų, dirbančių politikos mokslų kryptyje, rekomendacijos. Bent vienoje iš rekomendacijų, kurios turi būti pateikiamos kartu su kitais dokumentais konkursui, turi būti ir rekomenduojančiojo mokslininko (temos konsultanto) atsiliepimas apie stojančiojo teikiamą mokslinį projektą.

3. MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKA

2022-02-24 Doktorantūros komitete (protokolas Nr. DK-2022-02) patvirtinta tokia VU Politikos mokslų krypties mokslo doktorantūros disertacijų tematika 2022 m.:

  1. JAV ir Kinijos galios transformacija kovoje dėl technologinio dominavimo: 5G ir Dirbtinio Intelekto plėtros poveikis globaliai konkurencijai // Transformation of US and China‘s Power in the Battle for Technological Domination: The Impact of 5G and Artificial Intelligence Development on the Global Competition (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)
  2. Viešosios erdvės skaitmenizavimo poveikis užsienio politikai ir diplomatijai // The Impact of the Public Space Digitalization on Foreign Policy and Diplomacy (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)
  3. Energetinio saugumo ir diplomatijos dilemos: Baltijos šalių interesų derinimas sinchronizacijos ir Astravo AE elektros boikoto klausimais // Dilemmas of Energy Security and Diplomacy: Reconciling Baltic Interests on Synchronization and the Astravyets NPP Electricity Boycott (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)
  4. Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių [prekybos, kapitalo, migracijos, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų] pobūdis – priežastys ir poveikis užsienio politikai // Changing nature of Lithuanian external interdependencies [trade, migration, cyber space, information and others]: causes and impact on foreign policy (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)
  5. Tapatybė politiniuose režimuose // Identity in the political regimes (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)
  6. Struktūrinių transformacijų poveikis darbo rinkai // Influence of structural transformations on labour market (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Žilvinas Martinaitis)
  7. Fintech politinė ekonomija // The Political Economy of FinTech (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)
  8. Referentinio objekto samprata kibernetinėje erdvėje: kintanti individo reikšmė // The concept of the referent object in cyberspace: the changing meaning of the individual (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Margarita Šešelgytė)
  9. (Po)sovietmečio estetinės veiklos politika: bendruomenės, medijos ir emancipacinės strategijos // Politics of the (Post)Soviet Aesthetics: Communities, Media, and Emancipatory Strategies (konsultuojanti mokslininkė/vadovė prof. Natalija Arlauskaitė)
  10. Klimato kaitos politinė ekonomija ir viešoji politika // Political economy and public policy of climate change (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)
  11. Kylančios galios kaip daugialypių iššūkių ir galimybių šaltinis Lietuvai bei ES // Emerging powers as the source of multifaceted challenges and opportunities for Lithuania and the EU (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)
  12. Šiuolaikinės politikos problemos // Problems of contemporary politics (konsultuojantys mokslininkai: prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Ainė Ramonaitė, prof. dr. Gediminas Vitkus, prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas, prof. dr. Tomas Janeliūnas, prof. dr. Violeta Davoliūtė, prof. dr. Natalija Arlauskaitė, doc. dr. Vytautas Kuokštis, doc. dr. Mažvydas Jastramskis, doc. dr. Žilvinas Martinaitis, doc dr. Inga Vinogradnaitė, doc. dr. Margarita Šešelgytė)

Doktorantūros disertacijų tematikų aprašas

1. JAV ir Kinijos galios transformacija kovoje dėl technologinio dominavimo: 5G ir Dirbtinio Intelekto plėtros poveikis globaliai konkurencijai (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)

Ilgą laiką, ypač vertinant iš realizmo (ir jo atmainų) teorinių perspektyvų, technologinis pranašumas buvo skirtas karinės ir/arba ekonominės galios stiprinimui. Šiuo metu technologijos tampa ne tik savarankišku, bet dažnai ir svarbiausiu, potencialiai determinuojančiu galios šaltiniu (Chin, 2019; Bates, 2019). Varžybos dėl inovacijų dirbtinio intelekto (DI), 5G ryšio (o taip pat genų inžinerijos, kvantinių kompiuterių, kosmoso technologijų etc.) srityse tampa geopolitinio susidūrimo tarp Kinijos ir JAV epicentru (Mazarr et all, 2018; Hoffmann, Bradshaw and Taylor, 2019; Graham, 2020). Dominavimas šiose srityse yra laikomas būtina sąlyga įgaunant (Kinija) ar išlaikant (JAV) hegemoninę galią tarptautinėje sistemoje.

Tyrimu būtų siekiama revizuoti klasikines ir modernias galios aiškinimo teorijas, atsižvelgiant į sparčiai kintantį technologijų poveikį tarptautinei politikai. Praktine tyrimo dalimi būtų analizuojama, kaip Kinija ir JAV siekia stiprinti savo globalią įtaką skatindamos ar ribodamos inovatyvių technologijų sklaidą, kurdamos „technologinius aljansus“, diegdamos ar primesdamos savo technologinį pranašumą įtvirtinančius standartus ir techninius protokolus.

2. Viešosios erdvės skaitmenizavimo poveikis užsienio politikai ir diplomatijai  (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)

Įvairių viešųjų veiklų, įskaitant ir politiką, skaitmenizacija suteikia naujų komunikavimų formų, padedančių ne tik perteikti informaciją, bet ir išreikšti emocijas ir kūrybiškumą, taip pat keisti žinių įgijimo ir informacijos platinimo būdus. Net diplomatija, ilgą laiką suprantama kaip „pusiau nevieša“ veikla (neviešinamos derybos, itin svarbūs interesų derinimai neoficialiuose susitikimuose ar institucijų koridoriuose ir t. t.), tampa vis labiau pateikta skaitmenizavimo tendencijų: Twitter žinutės įgauna oficialių pranešimų statusą, o pandemijos akivaizdoje tarpasmeninė gyva komunikacija tapo prabanga. Tai naujas iššūkis diplomatijai ir užsienio politikai, kai skaitmeninės komunikacijos gebėjimai ir poveikis daro didesnę įtaką nei klasikinis politinis procesas tet-a-tet.

Tyrimu būtų siekiama įvertinti, kaip kinta diplomatijos ir užsienio politikos praktikos intensyvėjančios skaitmenizacijos kontekste. Esminis dėmesys turėtų būti skirtas nuo 2020 m. pasikeitusiems diplomatijos procesams ir metodams, kai dėl pandemijos poveikio daugumą veiklų teko perkelti į skaitmeninę erdvę. Potencialiai būtų tiriama Lietuvos diplomatijos ir/arba ES politikos transformacija 2020-2024 m.

3. Energetinio saugumo ir diplomatijos dilemos: Baltijos šalių interesų derinimas sinchronizacijos ir Astravo AE elektros boikoto klausimais (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)

Paskutinis likęs svarbiausias energetinės nepriklausomybės ir saugumo klausimas Lietuvai – elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektas. Su tuo glaudžiai susijusi ir Astravo AE problematika bei pastangos užtikrinti, jog Baltarusijoje pagaminta elektra nebūtų prekiaujama Baltijos elektros biržose. Ypač pastarasis klausimas kelia itin daug politinių nesutarimų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikų ir energetikos sektoriaus atstovų. Sprendimai ir jų priėmimo procesas nėra tik techninis, o pasiekia valstybių vadovus – tai pastaruoju metu tapo ir vienu svarbiausiu Lietuvos diplomatijos uždaviniu.

Tyrimų būtų siekiama atlikti nuoseklią proceso sekimo analizę, identifikuojant svarbiausius Baltijos šalių interesus ir konfliktų šaltinius, o taip pat visą sprendimų priėmimo procesą, įtraukiant derybas dėl sinchronizavimo modelio ir įvairius siūlymus dėl elektros prekybos su trečiosiomis šalimis po Astravo AE paleidimo. Kokybiniai interviu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimų priėmėjais bei energetinio sektoriaus atstovais ir ekspertais turėtų tapti svarbiausiais duomenų šaltiniais. Toks tyrimas (praktinės diplomatijos proceso atsekimas) galimai būtų pirmasis tokio žanro mokslinis tyrimas TSPMI, kuris neabejotinai sulauktų ir didelio viešo susidomėjimo.

Galimo disertacijos tyrimo vadovas potencialų doktorantą ar doktorantę galėtų supažindinti ne tik su proceso sekimo metodu energetinės diplomatijos srityje (tipinio tyrimo pavyzdys: 2019 m. T. Janeliūno atlikta studija „Elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa: politinis procesas 1999–2019 m.“), bet ir padėti užmegzti kontaktus su svarbiausiais Lietuvos ir kitų Baltijos šalių energetinės politikos veikėjais.

4. Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių [prekybos, kapitalo, migracijos, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų] pobūdis – priežastys ir poveikis užsienio politikai (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos išorės ryšių struktūrą, pobūdį (asimetriškumą), sąsajas tarp sričių, užsienio partnerių ir išanalizuoti jų kaitos priežastis (narystę tarptautinėse organizacijose, vidaus politikos sprendimus, kuriais siekiama keisti išorės priklausomybes ir pan.) bei aptarti jų įtaką Lietuvos užsienio politikai. Tyrimas galėtų remtis Horizon 2020 projekto EU-STRAT metodika, taikyta Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių išorės priklausomybių analizei.

5. Tapatybė politiniuose režimuose (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)

Ne vieną dešimtmetį svarstant politinius (buvusius ir vykstančius) procesus, vis labiau atkreipiamas dėmesys į socialinės tapatybės įtaką ne tik žmonių sprendimams, bet ir politiniams procesams: jų vyksmui ar jų negalimumui. Čia minima socialinė tapatybė apima tokias tapatybes kaip tautinė, nacionalinė, europinė, religinė, rasinė, sovietinė ar pan. Tapatybės, kurias neretai remia emocijos, prisirišimai, kiti tam tikrą savivoką skatinantys veiksniai, yra neaptinkamos procesus aiškinant per racionalaus pasirinkimo ir interesų prizmę, bet veikia kaip svarbūs veiksniai politiniuose procesuose.

Tyrimų tematika apima labai platų spektrą temų ir problemų. Tai yra ir teoriniai klausimai apie socialinės tapatybės santykį su vienokio ar kitokio politinio režimo (demokratijos, totalitarizmo) tvarumu ar kismu; apie tapatybių lankstumo ir kismo ribas. Taip pat tai yra ir praktiniai klausimai, analizuojant tam tikros bendruomenės tam tikrą vieną tapatybę, jos santykius su kitomis tapatybėmis tam tikro politinio režimo aplinkoje, klausiant apie tapatybių tvarumą, jų kismo sąlygas ir galimybes veikti politinę aplinką.

6. Struktūrinių transformacijų poveikis darbo rinkai (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Žilvinas Martinaitis)

Problematika: skaitmenizacija ir robotizacija, platformų įsitvirtinimas, pandemijos nulemti darbo, gyvenimo būdo ir vartojimo pokyčiai bei tarptautinės prekybos apimčių ir krypčių kaita kuri lemia tai, kad keičiasi tiek valstybių ūkio struktūra, tiek ir darbo pobūdis „senosiose“ profesijose ir sektoriuose.

7. Fintech politinė ekonomija (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)

Bene didžiausias pastarųjų metų pokytis finansų sektoriuje – finansinių technologijų (FinTech) revoliucija. Taikydamas naujas technologijas, šis sektorius meta iššūkį tradiciniams verslo modeliams ir siūlo vartotojams naujų galimybių. Lietuva yra viena iš Europos ir pasaulio lyderių, kuriant tokio pobūdžio bendrovėms palankią aplinką ir kartu pritraukdama užsienio investicijas į šią sritį. Nors kol kas Fintech sektorius Lietuvoje sudaro nedidelį ekonomikos dalį, jo augimo sparta ir potencialas yra didžiuliai.

Kadangi Fintech yra naujas reiškinys, kol kas mokslinėje literatūroje jis dar nėra plačiai nagrinėtas. Ypač tai pasakytina apie politikos mokslus – kol kas daugiausia indėlio padarė ekonomistai ir ekonominės geografijos disciplinos atstovai. Tačiau politinės ekonomijos žvilgsnis gali pateikti naudingų įžvalgų.

Pagrindinis tyrimo klausimas – kaip paaiškinti skirtingą Fintech reguliavimą įvairiose valstybėse? Kodėl Lietuvoje pavyko sukurti palankias sąlygas tokio pobūdžio įmonėms? Kiek reguliavimą paaiškina interesai (pvz., tradicinių finansinių institucijų preferencijos ir įtaka), institucijos ar idėjos?

Papildomi galimi klausimai: kaip ir kodėl Fintech reguliuojamas ES lygiu? Kokios yra geopolitinės Fintech implikacijos?

8. Referentinio objekto samprata kibernetinėje erdvėje: kintanti individo reikšmė (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Margarita Šešelgytė)

Klasikinis saugumizacijos teorijos modelis bei Kopenhagos mokykla nurodo į valstybę kaip į svarbiausią saugumizuojantį subjektą bei referentinį objektą vienu metu, tai yra, valstybė tuo pačiu metu yra grėsmes konstruojantis veikėjas ir objektas, kurio saugumas yra svarbiausias ir būtinas užtikrinti. Kibernetinės erdvės svarbos didėjimas pastaruosius kelis dešimtmečius leidžia į saugumizavimo teoriją įvesti individo kaip referentinio objekto ir tuo pačiu metu grėsmę galinčio kelti veikėjo sampratą. Dėl mažų įstojimo į sistemą kaštų ir anonimiškumo individas turi didesnius pajėgumus naudoti galią prieš didesnius veikėjus, pavyzdžiui, valstybes. Tai taip pat reiškia, kad didesnę galią kibernetinėje erdvėje turintis individas tampa referentiniu objektu, anksčiau saugumizacijos bei Kopenhagos mokyklos teorijose laikytu mažos svarbos valstybių saugumui objektu.

Tyrimo tikslas – įvertinti individo reikšmę saugumui kibernetinėje erdvėje, įvardinti kibernetinės erdvės saugumo bei individo santykį kaip atsvarą klasikinėms B. Buzan ir Kopenhagos mokyklos teorijoms, ištirti individo kaip naujo saugumo objekto ir subjekto sampratą bei įvertinti to įtaką nacionalinio bei tarptautinio saugumo sampratai.

9. (Po)sovietmečio estetinės veiklos politika: bendruomenės, medijos ir emancipacinės strategijos (konsultuojanti mokslininkė/vadovė prof. Natalija Arlauskaitė)

Vėlyvuoju sovietmečiu, ant nepriklausomybės slenksčio ir per 30 metų ją atgavus estetinė/meninė veikla įvairiais būdais steigė kritinį santykį su praeitimi, savąja dabartimi ir cirkuliuojančiomis ateities vizijomis. Socialinis ir politinis aktyvizmas (artivizmas), institucijų kūrimas, stabilių ir situatyvių bendruomenių susiformavimas, naujos estetinės veiklos formos ir formatai, individuali ir grupinė estetika dalyvavo ir dalyvauja viešuose debatuose apie valstybę ir visuomenę, tačiau politiniai visų jų turiniai tiriami itin retai. Šios srities tyrimo tema numato tarpdisciplininę prieigą, polinkį dirbti su empirika ir teorines jungtis.

10. Klimato kaitos politinė ekonomija ir viešoji politika (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)

Su klimato kaita susijusi politikos ir politinės ekonomijos problematika vis dažniau nagrinėjama mokslinėje literatūroje, nors dar ne taip seniai buvo pastebėta, kad prisitaikymo prie klimato pokyčių yra „svarbiausia tema, kurios netiria politologai“ (Javeline, 2014).

Ekonomistai yra pasiūlę įvairių priemonių, kuriomis galima sulėtinti klimato kaitą, tokių kaip subsidijos alternatyviems energetikos šaltiniams ir mokesčiai veiklai, sukeliančiai atšilimą. Tačiau ši problema vis dar esmingai nėra sprendžiama dėl iš esmės politinių priežasčių. Klimato kaitos problema pasižymi kolektyvinio veiksmo problemomis tiek pasauliniu, tiek ir vietiniu lygmeniu. Be to, mokesčių didinimas dažnai susilaukia didelio visuomenės ar atskirų interesų grupių susipriešinimo. Lietuvos pavyzdys taip pat iškalbingas – nors dauguma ekspertų ir tarptautinių ekspertų jau ne vienerius metus siūlo didinti taršos mokesčių bazę ir dydį, bandymai tai daryti susiduria su nemenkomis kliūtimis.

Siūlomas projektas nagrinėtų įvairių su klimato kaita kovoti skirtų politikos priemonių – pirmiausiai mokesčių – problematiką. Galimi klausimai: kodėl vienos šalys taiko didesnius mokesčius nei kitos? Kodėl ir kaip vyksta tokios mokestinės reformos? Kas paaiškina individų palaikymą ar pasipriešinimą, kalbant apie taršos mokesčius ir kitas susijusias priemones? Kaip galima kurti ir užtikrinti palaikymą reikalingoms reformoms šioje srityje?

Be to, projekte būtų kreipiamas dėmesys į elgsenos (biheivioristinės) politinės ekonomijos ir viešosios politikos aspektus. Vyriausybės Europoje, įskaitant ir Lietuvą, kelia žaliuosius tikslus siekiant klimato neutralumo, tačiau dauguma siekiamų tikslų susiję su vartotojų įpročių ir elgsenos pokyčiais, pavyzdžiui, taršių automobilių keitimas į mažiau taršius arba viešojo transporto naudojimas, energijos naudojimas, maisto švaistymas ir kt. Tradicinės viešosios politikos priemonės, kurios remiasi rinkos mechanizmais per taršos kainą ir technologinius pokyčius, gali būti nepakankamos ir pokyčio pasiekti per lėtai. Tuo tarpu elgsenos viešosios politikos intervencijos, tokios kaip „stumtelėjimai“ (nudges), numatyti nustatymai (default) ir kt., derinami su tradicinėmis priemonėmis, gali padėti pasiekti pokyčių per trumpesnį laiką (Linden et al. 2020). Taip pat elgsenos studijos viešojoje politikoje galėtų padėti geriau suprasti vartotojų pasipriešinimo su klimato kaitos mažinimu susijusioms priemonėms priežastis ir palaikymo joms didinimo galimybes. Tačiau iki šiol tokių studijų, ypač Lietuvoje, atlikta mažai.

11. Kylančios galios kaip daugialypių iššūkių ir galimybių šaltinis Lietuvai bei ES (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)

Tebesitęsiant ekonominės ir karinės galios persislinkimo iš euroatlantinės erdvės į likusį pasaulį tendencijai, ypatingą vaidmenį įgauna valstybės, kurias galima vadinti sąlygiškai naujais svarbiais žaidėjais tarptautinėje arenoje. Šios palyginti sparčiai kylančios vidutinės ir didžiosios galios pasižymi ne tik „naujokams“ būdingomis ambicijomis, bet ir giliomis didžiavalstybinėmis istorinėmis tapatybėmis bei jų drąsius siekius vis labiau atitinkančiais objektyviais pajėgumais. Per pastaruosius keletą metų su šiuo reiškiniu tiek individualiai, tiek ES rėmuose vis labiau susiduria ir Lietuva. Pradedant nuo iššūkių, kilusių dėl santykių su Kinija krizės, migrantų iš islamo pasaulio išnaudojimo kaimyninėje Baltarusijoje ar nuoseklios Turkijos įtakos skvarbos į Rytų partnerystės šalis, ir baigiant pačios Lietuvos bandymais diversifikuoti savo užsienio politiką Indijos-Ramiojo vandenyno regiono kryptimi, Azija ir vad. „Globalūs pietūs“ tampa objektyviai svarbūs ne tik Briuseliui, bet ir Vilniui.

Šis TSPMI Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos tyrimų grupės vardu skelbiamas kvietimas yra skirtas tiems kandidatams į doktorantūrą, kurie siekia nagrinėti neeuropinių kylančių galių politinį poveikį Lietuvai ir visai ES pirmiausia tarptautinių santykių ir lyginamosios politikos disciplinų ribose. Teikti projektus ypač skatinami kandidatai, kurie be politikos mokslų doktorantūros studijoms reikalingų kompetencijų turi ir atitinkamus kalbinius gebėjimus (kinų, japonų, korėjiečių, arabų, turkų, persų, kurdų, hindi-urdu, hebrajų, prancūzų, ispanų ar portugalų).

11. Šiuolaikinės politikos problemos (konsultuojantys mokslininkai: prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Ainė Ramonaitė, prof. dr. Gediminas Vitkus, prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas, prof. dr. Tomas Janeliūnas, doc. dr. Vytautas Kuokštis, doc. dr. Mažvydas Jastramskis, doc. dr. Žilvinas Martinaitis, doc dr. Inga Vinogradnaitė, doc. dr. Margarita Šešelgytė)

Kviečiame teikti doktorantūros tyrimų projektus pasirinkta politikos mokslų tema – vertinant šioje temoje pateiktus projektus, vertinamas ir suformuluotos problemos aktualumas bei originalumas.

TSPMI mokslininkų vykdomi tyrimai leidžia užtikrinti intelektualinę ir materialinę bazę tyrimams, susijusiems su šiomis temomis:

  1. Politinės elgsenos ir institucijų tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/politines-elgsenos-ir-instituciju-tyrimu-katedra/)
  2. Politinių idėjų istorija ir filosofiniai politikos tyrinėjimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/politines-filosofijos-ir-ideju-istorijos-katedra/)
  3. Globalių ir regioninių politinių procesų bei Lietuvos vaidmens juose tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/tarptautiniu-santykiu-katedra/)
  4. Šiuolaikinės Europos – jos sąrangos ir vaidmens – tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/europos-studiju-centras/)
  5. Viešojo administravimo ir viešosios politikos tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/viesojo-administravimo-ir-politikos-analizes-centras/)

Susijusi informacija