Priėmimo tvarka

1. Laiku užsiregistruoti LAMA BPO ar VU ISAS priėmimo sistemoje, t. y. pasitikrinti priėmimo datas (žr. lentelę žemiau);
2. Pagrindinio priėmimo prašyme pateikti iki 9 pageidavimų į bet kurias norimas aukštųjų mokyklų studijų programas, pasirenkant valstybės finansuojamą (VF), valstybės nefinansuojamą su studijų stipendija (VNF/ST) arba valstybės nefinansuojamą (VNF) vietas; 
3. Laukti kvietimo – siūloma tik 1 vieta; 
4. Gavus kvietimą studijuoti Vilniaus universitete, prieš sudarant studijų sutartį, sumokėti nustatytą registracijos mokestį; 
5. Sudaryti sutartį per SAVO ASMENINĘ el. bankininkystę (sutartys bus sudaromos tik el. būdu). 

PRIĖMIMO ETAPAI:

Priėmimas į II pakopos studijas I etapas (VU ISAS) – 2023-05-19 10:00 val. – 2023-06-28 10:00 val.

Priėmimas į II pakopos studijas II etapas (VU ISAS) – 2023-07-03 15:00 val. – 2022-07-05 24:00 val.

Pagrindinis priėmimas I pakopa ir vientisosios (LAMA BPO) – 2023-06-01 – 2023-07-28 12 val.

Papildomas priėmimas I pakopa ir vientisosios (LAMA BPO) – 2023-08-07 – 2023-08-10.

Papildomas priėmimas (II) I pakopa ir vientisosios (LAMA BPO) – 2023-08-21 – 2023-08-24.

STOJAMOJI ĮMOKA 

Mokama stojančiųjų, pateikiant prašymą per VU ISAS

– išsilavinimą įgijusiems Lietuvos Respublikoje – 50 EUR; 

– išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose – 100 EUR 

REGISTRACIJOS MOKESTIS

Šis mokestis mokamas stojančiųjų, jau įstojus į VU, pasirašant sutartį

– išsilavinimą įgijusiems Lietuvos Respublikoje – 50 EUR; 

– išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose – 100 EUR 

Teikiant prašymą, svarbu prioritetinis studijų programų ir finansavimo formų išdėstymas – norėdami studijuoti VU TSPMI, teikdami prašymą pirmu numeriu įrašykite Politikos mokslų studijas VU TSPMI arba Globalių iššūkių politikos studijas VU TSPMI.  

Priėmimas į politikos mokslų bakalauro programą yra vykdomas Lietuvos aukštųjų mokyklų organizacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pildyti prašymus galima LAMA BPO tinklalapyje. Skaičiuojant stojamąjį balą į VU TSPMI, yra vertinami šių valstybinių brandos egzaminų rezultatai:

2022 metais bendrojo priėmimo į Vilniaus universitetą pirmame etape didžiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą VU TSPMI buvo 10,61, mažiausias buvo – 6,57.

Vidurinį išsilavinimą įgysiantiems 2023 m. reikia atitikti šiuos reikalavimus:

Būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus:

1. Lietuvių kalbos ir literatūros;
2. Matematikos;
3. Stojančiojo laisvai pasirinktą valstybinį brandos egzaminą.

Įskaitomi dalykai:

• lietuvių kalba ir literatūra;
• gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių);
• užsienio kalba;
• matematika;
• istorija arba geografija;
• biologija arba fizika, arba chemija;
• meninio ugdymo dalykas arba technologijų krypties dalykas;
• bendroji kūno kultūra arba sporto šakos dalykas.

Stojančių tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas konkursinis balas turi būti ne mažesnis nei 5.

Priėmimas į Globalių iššūkių politikos bakalauro studijų programą yra vykdomas Lietuvos aukštųjų mokyklų organizacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pildyti prašymus galima LAMA BPO tinklalapyje. Skaičiuojant stojamąjį balą į VU TSPMI, yra vertinami šių valstybinių brandos egzaminų rezultatai:

2022 metais bendrojo priėmimo į Vilniaus universitetą pirmame etape didžiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą VU TSPMI buvo 10,61, mažiausias buvo – 6,57.

Vidurinį išsilavinimą įgysiantiems 2022 m. reikia atitikti šiuos reikalavimus:

Būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus:

1. Lietuvių kalbos ir literatūros;
2. Matematikos;
3. Stojančiojo laisvai pasirinktą valstybinį brandos egzaminą.

Įskaitomi dalykai:

• lietuvių kalba ir literatūra;
• gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių);
• užsienio kalba;
• matematika;
• istorija arba geografija;
• biologija arba fizika, arba chemija;
• meninio ugdymo dalykas arba technologijų krypties dalykas;
• bendroji kūno kultūra arba sporto šakos dalykas.

Stojančių tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas konkursinis balas turi būti ne mažesnis nei 5.

Stojimo tvarka 2023-2024 m.m.

Šiemet bus vertinamas diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras svertinis vidurkis (50 proc.) ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis) arba baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis (50 proc.), išskyrus Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programą (programos stojamasis egzaminas vyks birželio 15 d. 17:30 val.) (PASTABA: tais atvejais, kai diplomo priedėlyje nurodytas pagrindinių studijų baigiamojo darbo (ar baigiamojo egzamino) pažymys ir gretutinių studijų baigiamojo darbo (ar baigiamojo egzamino) pažymys, skaičiuojamas šių pažymių svertinis vidurkis).

Prašymų stoti į VU magistrantūros studijų programas tekimas vyks nuo gegužės 19 d. iki birželio 28 d. 10 val., per VU Informacinę sistemą.

Priėmimo į VU Politikos mokslų doktorantūrą tvarka 2024 metais

Bendroji informacija apie priėmimą į doktorantūrą Vilniaus universitete skelbiama VU puslapyje.

Priėmimo į doktorantūrą procesas susideda iš trijų etapų:

1. Doktorantūros projekto ir motyvacinio laiško pateikimo;
2. Prašymo dalyvauti priėmimo konkurse ir papildomų dokumentų pateikimo;
3. Priėmimo pokalbio.

Moksliniai projektai ir motyvaciniai laiškai siunčiami VU TSPMI doktorantūros studijų administratorei Arenidai Glušinskienei adresu arenida.glusinskiene@tspmi.vu.lt iki birželio 20 d.

Prašymas dalyvauti priėmimo į doktorantūrą konkurse ir visi reikalingi dokumentai pateikiami Vilniaus universiteto priėmimo į trečiosios pakopos studijas internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje (ISAS):

• Iki birželio 24 d., kai išsilavinimas įgytas Lietuvoje arba kai išsilavinimas įgytas užsienio aukštojo mokslo institucijoje ir yra suteiktas diplomą patvirtinantis dokumentas;
• Iki birželio 1 d., kai išsilavinimas įgytas užsienio aukštojo mokslo institucijoje ir nėra diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento.

Priėmimo į doktorantūrą motyvaciniai pokalbiai vyks birželio 28 d. 11 val.

1. KONKURSINIO BALO SANDARA

Stojimo į politikos mokslų doktorantūrą konkursinis balas apskaičiuojamas pagal formulę:

Mokslinio projekto ir pokalbio vertinimas vyksta dviem etapais: I etape kandidatui nedalyvaujant vertinamas mokslinis projektas. Projektą 10 balų sistemoje įvertina visi priėmimo komisijos nariai, o preliminarus balas apskaičiuojamas kaip įverčių vidurkis. Jeigu preliminarus balas mažesnis už 7 (septynis), kandidatas į pokalbį nekviečiamas ir konkurse nebedalyvauja. II etape kandidatas dalyvauja pokalbyje su priėmimo komisija, kuri ir nusprendžia koks bus galutinis mokslinio projekto įvertinimas.

Mokslinis projektas pateikiamas drauge su motyvaciniu laišku ir rekomendacijomis (žr. skiltį Privalomi mokslinio projekto priedai). Vertinant mokslinį projektą, vertinamas jo tikslų aiškumas ir susietumas su doktorantūros temos problematika, naujumas ir numatomų tyrimo metodų pagrįstumas.

Vertinant pokalbį, vertinama pokalbio metu ir motyvaciniame laiške bei rekomendacijose pateikta pretendento motyvacija, gebėjimas argumentuotai apginti pateiktą mokslinį projektą, mokslinio projekto aktualumas ir atitikimas instituto studijų bei mokslo poreikiams, temos originalumas ir inovatyvumas.

Vertinant mokslo darbus, vertinami ne tik parengti mokslo darbai (publikuoti straipsniai, magistro darbas), bet ir dalyvavimas mokslinėje veikloje – papildomi balai skiriami tiems pretendentams, kurie dalyvavo mokslinių tyrimų projektuose, skaitė pranešimus konferencijose, SMD renginiuose, dalyvavo ekspedicijose ir pan.

Surinkus vienodą balų skaičių, pirmenybę lemia: 

1. magistro (baigiamojo) darbo įvertinimas;
2. magistro diplomo priede esančių studijų dalykų, susijusių su projekto tema, įvertinimas.

2. REIKALAVIMAI MOKSLINIAM PROJEKTUI

Pagrindinis atrankos į doktorantūrą kriterijus – mokslinio projekto vertinimas. Moksliniame projekte turi būti:

1. glaustai suformuluota ketinama tyrinėti mokslinė problema, jos aktualumas;
2. parengta atliktų tyrinėjimų, susijusių su šia problematika, apžvalga ir įvertintas planuojamo atlikti tyrimo naujumas;
3. aiškiai suformuluoti darbo tikslas ir uždaviniai (rekomenduojama juos formuluoti klausimo forma), pateiktos (jei reikalingos) tyrimo hipotezės;
4. nurodyti tyrimo metodai;
5. pateiktas svarbiausios literatūros sąrašas (apie 10 pozicijų).

Mokslinio projekto apimtis – apie pusė autorinio lanko (20 000 spaudos ženklų arba 10-12 numeruotų lapų). Tekstas rengiamas 1.5 intervalu, 12 dydžio šriftu.

Lietuvos Respublikos piliečiai, stojantys į doktorantūrą, mokslinį projektą turi pateikti lietuvių kalba. Norintys pateikti projektą užsienio kalba, turi pateikti tokį sprendimą pagrindžiančią argumentaciją, kodėl buvo būtina ir reikalinga projektą rengti užsienio kalba.

Privalomi mokslinio projekto priedai:

Privalomi mokslinio projekto priedai:

1. Motyvacinis laiškas, kuriame stojantysis pateikia stojimo į doktorantūrą motyvaciją, glaustai pristato savo dalyvavimą mokslinėje veikloje ir turimą įdirbį, akademinės ar kitos profesinės karjeros planus;
2. Dvi mokslininkų, dirbančių politikos mokslų kryptyje, rekomendacijos. Bent vienoje iš rekomendacijų, kurios turi būti pateikiamos kartu su kitais dokumentais konkursui, turi būti ir rekomenduojančiojo mokslininko (temos konsultanto) atsiliepimas apie stojančiojo teikiamą mokslinį projektą.

3. MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKA

1. Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių [prekybos, kapitalo, migracijos, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų] pobūdis – priežastys ir poveikis užsienio politikai // Changing nature of Lithuanian external interdependencies [trade, migration, cyber space, information and others]: causes and impact on foreign policy (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)
2. Krizių (išorės šokų) įtaka viešajai politikai ir valstybių bendradarbiavimui Europoje // The impact of crises/external shocks on public policy and state cooperation in Europe (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)
3. Tapatybės (po)sovietiniuose ir demokratiniuose politiniuose režimuose // Identities in the (post-)Soviet and democratic political regimes (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)
4. Robotizacijos ir dirbtinio intelekto poveikis dabo rinkai // Impact of robotics and AI on the labour market (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Žilvinas Martinaitis)
5. Fintech politinė ekonomija // The Political Economy of FinTech (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)
6. (Po)sovietmečio estetinės veiklos politika// Politics of the (Post)Soviet Aesthetics (konsultuojanti mokslininkė/vadovė prof. dr. Natalija Arlauskaitė)
7. (Anti-)korupcijos politika, ekonomika ir kultūra Centrinėje Azijoje // The Politics, Economics and Culture of (Anti-)Corruption in Central Asia (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)
8. Kylančios galios kaip daugialypių iššūkių ir galimybių šaltinis Lietuvai bei ES // Emerging powers as the source of multifaceted challenges and opportunities for Lithuania and the EU (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)
9. Technologinių rizikų globali valdysena // The Global Governance of Catastrophic Technological Risk (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Florian Caspar Rabitz)
10. Laisvoji tema: Šiuolaikinės politikos problemos // Problems of contemporary politics (konsultuojantys mokslininkai: prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Ainė Ramonaitė, prof. dr. Margarita Šešelgytė, prof. dr. Gediminas Vitkus, prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas, prof. dr. Tomas Janeliūnas, prof. dr. Violeta Davoliūtė, prof. dr. Natalija Arlauskaitė, doc. dr. Vytautas Kuokštis, doc. dr. Mažvydas Jastramskis, doc. dr. Žilvinas Martinaitis, doc dr. Inga Vinogradnaitė, doc. dr. Nerija Putinaitė, doc. dr. Liutauras Gudžinskas)

Doktorantūros disertacijų tematikų aprašas

1. Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių [prekybos, kapitalo, migracijos, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų] pobūdis – priežastys ir poveikis užsienio politikai // Changing nature of Lithuanian external interdependencies [trade, migration, cyber space, information and others]: causes and impact on foreign policy (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos išorės ryšių struktūrą, pobūdį (asimetriškumą), sąsajas tarp sričių, užsienio partnerių ir išanalizuoti jų kaitos priežastis (narystę tarptautinėse organizacijose, vidaus politikos sprendimus, kuriais siekiama keisti išorės priklausomybes ir pan.) bei aptarti jų įtaką Lietuvos užsienio politikai. Tyrimas galėtų remtis Horizon 2020 projekto EU-STRAT metodika, taikyta Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių išorės priklausomybių analizei.

2. Krizių (išorės šokų) įtaka viešajai politikai ir valstybių bendradarbiavimui Europoje // The impact of crises/external shocks on public policy and state cooperation in Europe (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)

Šia tema siekiama plėtoti tyrimus apie pastaraisiais metais vykstančių krizių (ypač geopolitinių) įtaką Lietuvos ir kitų Europos valstybių viešajai politikai ir jų bendradarbiavimui, valdant krizes bei stiprinant savo visuomenių ir institucijų atsparumą. Nors tokio pobūdžio tyrimų skaičius pastaruoju metu sparčiai auga, šioje tematikoje išlieka poreikis plėtoti tiek teorines diskusijas, tiek gilinti empirinę analizę. Čia galimi tyrimai, integruojantys politikos analizės ir tarptautinių santykių bei ES studijų prieigas. Tokio pobūdžio darbai ne tik prisidėtų prie akademinių tyrimų plėtojimo, bet ir galėtų pasiūlyti naudingų praktinių rekomendacijų sprendimų priėmėjams.

3. Tapatybės (po)sovietiniuose ir demokratiniuose politiniuose režimuose // Identities in the (post-) Soviet and democratic political regimes (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)

Kolektyvinės tapatybės, susiformavusios istoriškai ir veikiamos išorinių pokyčių, pateikia savitą perspektyvą aiškinti politinius pasirinkimus ir visuomenių nuostatas įvairiuose politiniuose režimuose, veikia kolektyvinę atmintį. Pavyzdžiui, ikisovietinės kolektyvinės tapatybės darė įtaką sovietiniam režimui renkantis priemones siekiant įsitvirtinti skirtinguose regionuose; tam tikro pavidalo sovietinės tapatybės įtakoja galimybes pereiti prie demokratinių režimų ir tų režimų pavidalus, apibrėžia kolektyvinius ateities lūkesčius. Nacionalinės tapatybės demokratiniuose režimuose veikia santykį su kitataučiais, jų integravimo būdus ir galimybes, galiausiai – galimybes kurti vienokio ar kitokio pavidalo Europos Sąjungą. Tam tikra kolektyvinė visuomenės atmintis veikia tai, kas tam tikru metu laikoma priimtina ar atmestina.

Kolektyvinių tapatybių veikimo politiniuose režimuose tematika apima spektrą galimų temų ir problemų, liečiančių visuomenės atminties režimus, visuomenės ir (po)sovietinių bei demokratinių politinių režimų santykį, transformacijų iš totalitarinių ar autoritarinių į demokratinius režimus tapatybines sąlygas, kolektyvinių tapatybių įtaką dabarties politiniams procesams.

4. Robotizacijos ir dirbtinio intelekto poveikis dabo rinkai // Impact of robotics and AI on the labour market. (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Žilvinas Martinaitis)

Problematika: skaitmenizacija ir robotizacija, platformų įsitvirtinimas, pandemijos nulemti darbo, gyvenimo būdo ir vartojimo pokyčiai bei tarptautinės prekybos apimčių ir krypčių kaita kuri lemia tai, kad keičiasi tiek valstybių ūkio struktūra, tiek ir darbo pobūdis „senosiose“ profesijose ir sektoriuose.

5. Fintech politinė ekonomija // The Political Economy of FinTech (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)

Bene didžiausias pastarųjų metų pokytis finansų sektoriuje – finansinių technologijų (FinTech) revoliucija. Taikydamas naujas technologijas, šis sektorius meta iššūkį tradiciniams verslo modeliams ir siūlo vartotojams naujų galimybių. Lietuva yra viena iš Europos ir pasaulio lyderių, kuriant tokio pobūdžio bendrovėms palankią aplinką ir kartu pritraukdama užsienio investicijas į šią sritį. Nors kol kas Fintech sektorius Lietuvoje sudaro nedidelį ekonomikos dalį, jo augimo sparta ir potencialas yra didžiuliai.

Kadangi Fintech yra naujas reiškinys, kol kas mokslinėje literatūroje jis dar nėra plačiai nagrinėtas. Ypač tai pasakytina apie politikos mokslus – kol kas daugiausia indėlio padarė ekonomistai ir ekonominės geografijos disciplinos atstovai. Tačiau politinės ekonomijos žvilgsnis gali pateikti naudingų įžvalgų. Pagrindiniai tyrimo klausimai – kaip paaiškinti skirtingą Fintech reguliavimą įvairiose valstybėse? Kodėl Lietuvoje pavyko sukurti palankias sąlygas tokio pobūdžio įmonėms? Kiek reguliavimą paaiškina interesai (pvz., tradicinių finansinių institucijų preferencijos ir įtaka), institucijos ar idėjos?

Papildomi galimi klausimai: kaip ir kodėl Fintech reguliuojamas ES lygiu? Kokios yra geopolitinės Fintech implikacijos?

6. (Po)sovietmečio estetinės veiklos politika// Politics of the (Post)Soviet Aesthetics (konsultuojanti mokslininkė/vadovė prof. dr. Natalija Arlauskaitė)

Vėlyvuoju sovietmečiu, ant nepriklausomybės slenksčio ir per 30 metų ją atgavus estetinė/meninė veikla įvairiais būdais steigė kritinį santykį su praeitimi, savąja dabartimi ir cirkuliuojančiomis ateities vizijomis. Socialinis ir politinis aktyvizmas (artivizmas), institucijų kūrimas, stabilių ir situatyvių bendruomenių susiformavimas, naujos estetinės veiklos formos ir formatai, individuali ir grupinė estetika dalyvavo ir dalyvauja viešuose debatuose apie valstybę ir visuomenę, tačiau politiniai visų jų turiniai tiriami itin retai. Šios srities tyrimo tema numato tarpdisciplininę prieigą, polinkį dirbti su empirika ir teorines jungtis.

7. (Anti-)korupcijos politika, ekonomika ir kultūra Centrinėje Azijoje // The Politics, Economics and Culture of (Anti-)Corruption in Central Asia (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)

Dabartinėmis augančios geopolitinės ir geoekonominės konkurencijos pasaulyje sąlygomis, posovietinė Centrinė Azija (Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas) ir vėl traukia daugelio išorės veikėjų, tarp jų ir ES bei Lietuvos, dėmesį. Šis procesas iš esmės sutampa su gana beprecedentėmis politinėmis bei ekonominėmis transformacijomis regione, pirmiausia didžiausiose jo šalyse – Kazachstane ir Uzbekistane. Vienas iš pagrindinių su Centrine Azija įprastai siejamų trūkumų yra joje tariamai visuotinai paplitusi bei giliai įsišaknijusi korupcija. Remiantis sąmoningai išplėstu šio reiškinio apibrėžimu, kvietimu siekiama inicijuoti „korupcinių“ praktikų ir antikorupcinių iniciatyvų regione mokslinį nagrinėjimą.

Tarpdisciplininis tyrimas bus įgyvendinamas ES finansuojamos Daugelio lygmenų korupcinių santvarkų Centrinėje Azijoje (angl. Multi-Level Orders of Corruption in Central Asia, MOCCA) programos rėmuose, naudojantis jos pagrindu tapsiančiais akademiniais mainais (nuo vieno iki dvylikos mėnesių trukmės) tarp daugiau nei tuzino šiam konsorciumui priklausančių Europos ir Centrinės Azijos institucijų. Ypač raginami/-os teikti paraišką kandidatai bei kandidatės, pasižymintys/-ios šiais privalumais: Centrinės Azijos titulinių kalbų (tiurkų bei iranėnų) ir/ar rusų gebėjimais (anglų k. yra privaloma); ankstesnėmis studijomis ar darbu politikos mokslų, sociologijos, antropologijos, ekonomikos, teisės ir regionų studijų srityse, pirmiausia sąsajoje su korupcijos problematika; bei patirtimi įgyvendinant lauko tyrimus, ypač neeuropinėse ir musulmonų daugumos visuomenėse.

8. Kylančios galios kaip daugialypių iššūkių ir galimybių šaltinis Lietuvai bei ES // Emerging powers as the source of multifaceted challenges and opportunities for Lithuania and the EU (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)

Tebesitęsiant ekonominės ir karinės galios persislinkimo iš euroatlantinės erdvės į likusį pasaulį tendencijai, ypatingą vaidmenį įgauna valstybės, kurias galima vadinti sąlygiškai naujais svarbiais žaidėjais tarptautinėje arenoje. Šios palyginti sparčiai kylančios vidutinės ir didžiosios galios pasižymi ne tik „naujokams“ būdingomis ambicijomis, bet ir giliomis didžiavalstybinėmis istorinėmis tapatybėmis bei jų drąsius siekius vis labiau atitinkančiais objektyviais pajėgumais. Per pastaruosius keletą metų su šiuo reiškiniu tiek individualiai, tiek ES rėmuose vis labiau susiduria ir Lietuva. Pradedant nuo iššūkių, kilusių dėl santykių su Kinija krizės, migrantų iš islamo pasaulio išnaudojimo kaimyninėje Baltarusijoje ar nuoseklios Turkijos įtakos skvarbos į Rytų partnerystės šalis, ir baigiant pačios Lietuvos bandymais diversifikuoti savo užsienio politiką Indijos-Ramiojo vandenyno regiono kryptimi, Azija ir vad. „Globalūs pietūs“ tampa objektyviai svarbūs ne tik Briuseliui, bet ir Vilniui.

Šis TSPMI Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos tyrimų grupės vardu skelbiamas kvietimas yra skirtas tiems kandidatams į doktorantūrą, kurie siekia nagrinėti neeuropinių kylančių galių politinį poveikį Lietuvai ir visai ES pirmiausia tarptautinių santykių ir lyginamosios politikos disciplinų ribose. Teikti projektus ypač skatinami kandidatai, kurie be politikos mokslų doktorantūros studijoms reikalingų kompetencijų turi ir atitinkamus kalbinius gebėjimus (kinų, japonų, korėjiečių, arabų, turkų, persų, kurdų, hindi-urdu, hebrajų, prancūzų, ispanų ar portugalų).

9. Technologinių rizikų globali valdysena // The Global Governance of Catastrophic Technological Risk (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Florian Caspar Rabitz)

Įvairios naujos ir didelį poveikį turinčios technologijos galėtų labai prisidėti prie tvaraus vystymosi, žmonių gerovės ar socialinio ir ekonominio vystymosi, tačiau kartu keltų naują ir pražūtingą technologinę riziką. Tokia rizika gali kilti, pavyzdžiui, dėl nesąžiningo dirbtinio intelekto, nekontroliuojamo ir negrįžtamo naujų genetiškai modifikuotų organizmų plitimo aplinkoje arba dėl didelio masto technologinių intervencijų į klimato sistemą kovojant su antropogeniniu visuotiniu atšilimu. Katastrofiniai pavojai taip pat gali kilti dėl to, kad tiek valstybės, tiek nevalstybiniai veikėjai priešiškai panaudos naujas technologijas, pavyzdžiui, panaudodami dirbtinį intelektą biologiniams ginklams kurti arba plataus masto kibernetiniams karams. Pasaulinio valdymo atsakas – tiek per tarptautines, tiek per tarpvalstybines institucijas – iki šiol labai skyrėsi pagal gebėjimą veiksmingai valdyti naują technologinę riziką. Mokslinio tyrimo projekte būtų tiriamos valdymo priemonės, siekiančios sukurti institucinius modelius, skirtus veiksmingam pražūtingos technologinės rizikos valdymui pasauliniu lygmeniu. Tai galėtų apimti pavienius arba lyginamuosius atskirų technologijų sričių ir skirtingų technologijų sričių atvejų tyrimus, daugiausia dėmesio skiriant prisitaikymo procesams atitinkamose tarptautinėse arba tarpvalstybinėse institucijose. Konceptualiai projektas būtų grindžiamas platesnėmis diskusijomis apie institucinius pokyčius politikos moksluose ir tarptautiniuose santykiuose.

10. Šiuolaikinės politikos problemos (konsultuojantys mokslininkai: prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Ainė Ramonaitė, prof. dr. Gediminas Vitkus, prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas, prof. dr. Tomas Janeliūnas, prof. dr. Violeta Davoliūtė, prof. dr. Natalija Arlauskaitė, prof. dr. Margarita Šešelgytė, doc. dr. Vytautas Kuokštis, doc. dr. Liutauras Gudžinskas, doc. dr. Mažvydas Jastramskis, doc. dr. Žilvinas Martinaitis, doc dr. Inga Vinogradnaitė, doc. dr. Nerija Putinaitė)

Tyrimo tikslas – ištirti pasirinktą politikos problemą konkrečioje politikos mokslų srityje.

TSPMI mokslininkų vykdomi tyrimai leidžia užtikrinti intelektualinę ir materialinę bazę tyrimams, susijusiems su šiomis temomis:

Politinės elgsenos ir institucijų tyrimai

Politinių idėjų istorija ir filosofiniai politikos tyrinėjimai

Globalių ir regioninių politinių procesų bei Lietuvos vaidmens juose tyrimai

Šiuolaikinės Europos – jos sąrangos ir vaidmens – tyrimai

Viešojo administravimo ir viešosios politikos tyrimai