Uždaryti
2020-11-25 23:54:02
2020-11-10 00:00:00

Visuotinio karantino metu VU TSPMI administracija atsižvelgiant į esančias rekomendacijas dirba nuotoliniu būdu. Su administracija galite susisiekti šiais numeriais: studijų klausimais kreiptis tel.: 8 (5) 251 4135, kitais klausimais tel.: 8 (5) 251 4130. Jei jums reikalinga gyva konsultacija, kviečiame iš anksto susiderinti susitikimą susiderinti el. paštu.

2020-11-25 23:54:02
2020-11-11 00:00:00

Nuo lapkričio 11 d.  biblioteka paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia

 

Priėmimo tvarka

Bakalauro studijos
M. Šešelgytė:
Mes esame ambicingi, energingi, smalsūs, lankstūs ir todėl nuolat keičiamės, stengiamės ir siekiame daugiau.

Priėmimas į politikos mokslų bakalauro programa yra vykdomas Lietuvos aukštųjų mokyklų organizacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pildyti prašymus galima LAMA BPO tinklalapyje. Skaičiuojant stojamąjį balą į VU TSPMI yra vertinami šių valstybinių brandos egzaminų rezultatai:

Egzaminai


Istorija


Lietuvių kalba ir literatūra


Egzaminai arba metiniai pažymiai


Matematika arba informacinės technologijos, arba geografija


Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais

Koeficientas


0,4


0,2


  


0,2


0,2

2019 metais bendrojo priėmimo į Vilniaus universitetą pirmame etape didžiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą VU TSPMI mažiausias buvo – 7,39. Valstybės nefinansuojamoje vietoje mažiausias – 7,26.

 

Vidurinį išsilavinimą įgysiantiems 2020 m. reikia atitikti šiuos reikalavimus:

 

1. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino išlaikymas;
2. Užsienio kalbos (anglų/vokiečių/prancūzų) egzamino išlaikymas;
3. Matematikos valstybinio egzamino išlaikymas;
4. Lietuvių k. ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis ne mažesnis nei 40;
5. 5 geriausių metinių dalykų įvertinimų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7.

 

Įskaitomi dalykai:

  • lietuvių k. ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija;
  • biologija arba fizika, arba chemija;
  • meninio ugdymo dalykas arba technologijų krypties dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba sporto šakos dalykas.

Stojančiųjų į valstybės finansuojamą vietą konkursinis balas turi būti ne mažesnis nei 5,4 balo.

 

Magistrantūros studijos
VU TSPMI siūlo šešias magistrantūros studijų programas, kurios ne tik remiasi tradicine politikos mokslų specializacija, bet ir siekia paruošti modernų, mokantį profesionaliai bei kritiškai nagrinėti šiuolaikines pasaulio ir nacionalinės politikos aktualijas, analitiką.

Stojimo tvarka 2020-2021 m.m.

DĖMESIO! Dėl karantino metu susiklosčiusios situacijos, keičiasi stojimų į VU TSPMI magistro programas tvarka. Šiemet bus vertinamas diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras svertinis vidurkis (50 proc.) ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis (50 proc.) (PASTABA: tais atvejais, kai diplomo priedėlyje nurodytas pagrindinių studijų baigiamojo darbo (ar baigiamojo egzamino) pažymys ir gretutinių studijų baigiamojo darbo (ar baigiamojo egzamino) pažymys, skaičiuojamas šių pažymių svertinis vidurkis).

Prašymų stoti į VU magistrantūros studijų programas tekimas vyks nuo gegužės 21 d. per VU Informacinę sistemą.

 

Šiuolaikinės politikos studijos

 

2020 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Politika ir medijos

 

2020 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).


Eastern European and Russian Studies

 

2020 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Viešosios politikos analizė

 

2020 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Tarptautiniai santykiai ir diplomatija

 

2020 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

 

Europos studijos

 

2020 m. konkursinį balą sudaro:

diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras
svertinis vidurkis
 (50 proc.)

ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino
pažymys (pažymių vidurkis), 
ar baigiamųjų
egzaminų pažymių vidurkis 
(50 proc.).

 

Doktorantūros studijos
VU TSPMI yra pirmoji aukštojo mokslo institucija Lietuvoje, kuriai buvo suteikta teisė rengti politikos mokslų krypties mokslininkus, tokiu būdu užtikrinant nuoseklią politikos mokslų plėtotę ir atsinaujinimą Lietuvoje

Priėmimo į VU Politikos mokslų doktorantūrą tvarka 2020 metais

1. KONKURSINIO BALO SANDARA

Stojimo į politikos mokslų doktorantūrą konkursinis balas apskaičiuojamas pagal formulę:

Vertinant mokslinį projektą vertinamas jo tikslų aiškumas ir susietumas su doktorantūros temos problematika, naujumas ir numatomų tyrimo metodų pagrįstumas. Jei teikiamas projektas nėra susietas su išskirtomis doktorantūros studijų temomis, taip pat yra vertinamas formuluojamos tyrimo problemos aktualumas ir originalumas.

Vertinant mokslo darbus, vertinami ne tik parengti mokslo darbai (publikuoti straipsniai, magistro darbas), bet ir dalyvavimas mokslinėje veikloje – papildomi balai skiriami tiems pretendentams, kurie dalyvavo mokslinių tyrimų projektuose, skaitė pranešimus konferencijose, SMD renginiuose, dalyvavo ekspedicijose ir pan.

Surinkus vienodą balų skaičių, pirmenybę lemia: 

1. magistro (baigiamojo) darbo įvertinimas;
2. magistro diplomo priede esančių studijų dalykų, susijusių su projekto tema, įvertinimas.

2. REIKALAVIMAI MOKSLINIAM PROJEKTUI

Pagrindinis atrankos į doktorantūrą kriterijus – mokslinio projekto vertinimas. Moksliniame projekte turi būti:

  1. glaustai suformuluota ketinama tyrinėti mokslinė problema, jos aktualumas;
  2. parengta atliktų tyrinėjimų, susijusių su šia problematika, apžvalga ir įvertintas planuojamo atlikti tyrimo naujumas;
  3. aiškiai suformuluoti darbo tikslas ir uždaviniai (rekomenduojama juos formuluoti klausimo forma), pateiktos (jei reikalingos) tyrimo hipotezės;
  4. nurodyti tyrimo metodai;
  5. pateiktas svarbiausios literatūros sąrašas (apie 10 pozicijų).

Mokslinio projekto apimtis – apie pusė autorinio lanko (20 000 spaudos ženklų arba 10-12 numeruotų lapų). Tekstas spausdinamas vienoje A4 formato lapo pusėje 1.5 intervalu 12 dydžio;

Lietuvos Respublikos piliečiai, stojantys į doktorantūrą, mokslinį projektą turi pateikti lietuvių kalba. Norintys pateikti projektą užsienio kalba, turi pateikti tokį sprendimą pagrindžiančią argumentaciją, kodėl buvo būtina ir reikalinga projektą rengti užsienio kalba.

Privalomi mokslinio projekto priedai:

Privalomas mokslinio projekto priedas – motyvacinis laiškas, kuriame stojantysis pateikia stojimo į doktorantūrą motyvaciją, glaustai pristato savo dalyvavimą mokslinėje veikloje ir turimą įdirbį, akademinės ar kitos profesinės karjeros planus.

Be to, bent vienoje iš dviejų rekomendacijų, kurios turi būti pateikiamos kartu su kitais dokumentais konkursui turi būti ir rekomenduojančiojo mokslininko (temos konsultanto) atsiliepimas apie stojančiojo teikiamą mokslinį projektą.

3. PRIĖMIMO VYKDYMAS

Dokumentų pateikimas ir priėmimas į doktorantūros programą vyksta iki rugpjūčio 20 d. 24:00 val. Detali informacija apie priėmimo į VU doktorantūros programas vykdymą ir dokumentų pateikimo terminus skelbiama https://www.vu.lt/studijos/doktorantams/priemimas-dokt#socialiniai-mokslai

Prašymas dalyvauti priėmimo į doktorantūrą konkurse ir būtinų dokumentų skenuotos kopijos pateikiami internetu adresu https://is.vu.lt/pls/dokt/isas.register

Mokslinius projektus su priedu stojantieji doktorantūros komitetui turi pateikti elektroniniu paštu arenida.glusinskiene@tspmi.vu.lt iki rugpjūčio 20 d. 24:00 val..

2020 metų priėmimo į doktorantūrą pokalbis vyks 2020 m. rugpjūčio 27 d. 11:00 val. VU TSPMI 102 aud. (taip pat bus sudaryta galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu).

2020-03-02 Doktorantūros komitete (protokolas Nr. DK-2020-01) patvirtinta tokia VU TSPMI Politikos mokslų krypties mokslo doktorantūros disertacijų tematika 2020 m.:

  1. Besikeičiantis Lietuvos/Baltijos valstybių išorės priklausomybių [prekybos, kapitalo, migracijos, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų] pobūdis – priežastys ir poveikis užsienio politikai // Changing nature of Lithuanian/Baltic states external interdependencies [trade, migration, cyber space, information and others]: causes and impact on foreign policy (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)
  2.  Emocijos kaip mobilizacinė galia tarptautinėje politikoje // Emotions as mobilising power in international politics (konsultuojanti mokslininkė/vadovė prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė).
  3. Reikšmingų viešosios politikos įvykių įtaka pokyčiams // Impact  of significal public policy events  on changes (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Vitalis Nakrošis)
  4. Sintetinio kontrafakto metodo taikymas tiriant Sovietinės okupacijos poveikį Baltijos šalims // Application of synthetic control methodology to assess the impact of Soviet occupation on the Baltic states (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis) –
  5. Tautiškumas XX-XXI a. politiniuose režimuose: ideologija, pragmatika, ritualai // Nationality in the political regimes of XX-XXI c: ideology, pragmatics, rituals (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)
  6. Šiuolaikinės politikos problemos // Problems of contemporary politics (konsultuojantys mokslininkai: prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Ainė Ramonaitė, prof. dr. Gediminas Vitkus).

 

Doktorantūros disertacijų tematikos aprašas

 

Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių [prekybos, kapitalo, migracijos, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų] pobūdis (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos išorės ryšių struktūrą, pobūdį (asimetriškumą), sąsajas tarp sričių, užsienio partnerių ir išanalizuoti jų kaitos priežastis (narystę tarptautinėse organizacijose, vidaus politikos sprendimus, kuriais siekiama keisti išorės priklausomybes ir pan.) bei aptarti jų įtaką Lietuvos užsienio politikai. Tyrimas galėtų remtis Horizon 2020 projekto EU-STRAT metodika, taikyta Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių išorės priklausomybių analizei.

Emocijos kaip mobilizacinė galia tarptautinėje politikoje (konsultuojanti mokslininkė/vadovė prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė)

Šia tyrimų tema siekiama probleminti emocijų vaidmenį poliarizuojančiuose tarptautiniuose politiniuose procesuose, atskleidžiant emocijų konstravimo mechanizmus, didžiausią dėmesį kreipiant į emocijų kaip kolektyvinio fenomeno prigimtį. Tikimasi, kad siūlomos atvejų analizės koncentruosis į emocijų analizę arba tarptautinių konfliktų kontekste, arba į emocijų vaidmenį klimato kaitos politikoje.

Reikšmingų viešosios politikos įvykių įtaka pokyčiams  (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Vitalis Nakrošis)

Nors pastarojo metu viešosios politikos tyrimuose buvo išplėtoti politikos laimėjimų ir pralaimėjimų apibrėžimai bei įvardytos pagrindinės jų atsiradimo priežastys (Light, 2015; Oppermann and Spencer, 2016; Mallory E. Compton and Paul ‘t Hart, 2019), vis dar nesutariama, kiek ir kaip šie reikšmingi viešosios politikos įvykiai daro įtaką valstybės ir savivaldybių institucijų funkcionavimui bei pokyčiams viešajame valdyme ir viešojoje politikoje.

Lietuvos viešosios politikos studijose vis dar dominuoja aprašomieji viešosios politikos analizės ar vertinimo darbai, o ne paaiškinamosios studijos, kurios gali padėti kurti naujas žinias apie viešosios politikos rezultatus ar jų stoką. Nors Lietuvoje dažnai kyla įvairūs viešosios politikos skandalai (kaip antai 2019 m. spalio mėnesį Alytaus naudotų padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras ir 2020 m. sausio mėnesį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nevalytų „Grigeo Klaipėda“ gamybos nuotekų šalinimo į Kuršių marias), mūsų šalyje reikšmingi viešosios politikos įvykiai bei jų pamokos sistemingai dar nebuvo nagrinėti.

Pagal šią temą kandidatai kviečiami aprašyti ir paaiškinti reikšmingiausias viešosios politikos sėkmes ir nesėkmes įvairiose viešosios politikos srityse dėl lyginamųjų tyrimų naudos (Bovens and ‘t Hart, 2016). Siekiant šių tikslų, gali būti tikslinga pasitelkti tiek kokybinius, tiek kiekybinius mokslinių tyrimų metodus. Kandidatai bus atrenkami įvertinus jų pasiūlytus konkrečių mokslinių tyrimų, kurie padėtų kritiškai nagrinėti identifikuotą problematiką ir atlikti teoriškai bei empiriškai reikšmingus tiriamuosius darbus, projektus.

Sintetinio kontrafakto metodo taikymas tiriant Sovietinės okupacijos poveikį Baltijos šalims // Application of synthetic control methodology to assess the impact of Soviet occupation on the Baltic states (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)

Šiuolaikinė politinė ekonomija – tiek lyginamoji, tiek tarptautinė – yra palyginti nauja, tačiau sparčiai besiplečianti tyrinėjimų sritis. Šios srities pradininkai 20 amžiaus aštuntame ir devintame dešimtmečiais įnešė daug teorinių inovacijų, tačiau metodologine prasme daugelis pirmųjų darbų buvo kritikuotini, kalbant apie socialinių reiškinių ir ypač priežastinių ryšių nagrinėjimą. Reaguodami į šiuos trūkumus, pastaraisiais dešimtmečiais politinės ekonomijos srities mokslininkai stipriai patobulino taikomą metodologinį aparatą, kalbant tiek apie kokybinius metodus, tiek (ypač) apie kiekybinę metodologiją, skirtą nustatyti priežastiniams ryšiams. Šia prasme politinės ekonomijos tendencijos atspindėjo vyraujančius pokyčius politikos mokslų ir ekonomikos disciplinoje (pvz., Gerring 2006; Angrist ir Pischke 2010).

Nepaisant didžiulio pasiekto progreso, vis dar egzistuoja svarbios tyrimų nišos. Viena iš jų – tai galimas daug potencialo teikiantis metodas vadinamasis “sintetinis kontrafaktas” (synthetic counterfactual) (Abadie et al. 2015). Šis ekonometrinis metodas įkvėpimo semiasi iš tradicinio lyginamojo metodo, tačiau jį derina su inovatyvia statistine analize ir taip leidžia spręsti kai kuriuos svarbius tradicinio metodo trūkumus. Paprastai kalbant, lyginimui jis pasirenka ne kažkurį kitą vienetą (pvz., kaimyninę valstybę), bet daugelio kitų vienetų (pvz., įvairių pasaulio valstybių) kombinaciją, kurią galima laikyti „sintetiniu“ (kontrafaktiniu) vienetu. Kitaip tariant, sukonstruojamas dirbtinis (sintetinis) tiriamojo kintamojo raidos scenarijus. Lyginimui naudojamą kombinaciją leidžia parinkti suderintas statistinis algoritmas, kuris kiekvienam kombinaciją sudarančiam vienetui priskiria lyginamąjį svorį. Metodo tikslas – nustatyti, kokį poveikį kintamajam turėjo konkreti laike apibrėžta intervencija ar įvykis, faktinę kintamojo raidą palyginant su neįgyvendintais scenarijais.

Sintetinės kontrolės metodas sulaukė plataus pripažinimo ir publikacijų prestižinėse politinės ekonomijos publikacijose. Abadie ir Gardeazabal (2013) pasitelkė sintetinės kontrolės metodą įvertinant, kokia būtų buvusi Ispanijos Baskų regiono plėtra, jeigu jai nebūtų trukdžiusi separatistų teroristinė veikla. Kiek vėliau, Abadie et al. (2015) taikė šį metodą, siekdami nagrinėti Vokietijos suvienijimo poveikį Vakarų Vokietijos ekonomikai. Sintetinio kontrafakto metodas jau taikytas, nagrinėjant ES narystės poveikį ekonomikai (Campos et al 2014), pilietinio karo pasekmes (Costalli ir Moretti 2017), demokratinių reformų poveikį vaikų mirtingumui (Pieters et al. 2016) ir t.t. Pasitelkdami sintetinio kontrafakto metodą, Žudel ir Melioris (2016) tyrė euro įvedimo poveikį Slovakijoje, o palyginamųjų šalių kombinacijai pasirinktos centrinės Europos valstybės, nepriklausiusios euro zonai.

Šios tyrimo srities idėja taikyti sintetinio kontrafakto metodą iš šios perspektyvos nenagrinėtiems politinės ekonomijos klausimams. Vienas tokių – tai Sovietinės okupacijos poveikis Baltijos šalims. Tai itin svarbus politinis ir istorinės atminties klausimas. Moksline prasme jis kelia didelių priežastingumo iššūkių – nėra aišku, kokia būtų buvusi Baltijos šalių ekonomikos (ar kitų socialinių indikatorių) raida, jeigu jos nebūtų buvusios okupuotos (Norkus (2014) iš esmės taiko “kokybinį” sintetinio kontrafakto metodą, aptardamas galimus Lietuvos kontrafaktinius vystymosi scenarijus). Sintetinio kontrafakto metodas galėtų pateikti labiau pagrįstą ir kiekybinį atsakymą į šį kontrafaktinį klausimą.

Metodas taip pat galėtų padėti atsakyti ir į kitus aktualius kontrafaktinius politinės ekonomijos klausimus. Pavyzdžiui, remiantis pastarojo laikotarpio aktualijomis, sintetinio kontrafakto metodas galėtų būti panaudotas siekiant tiksliau įvertinti neįgyvendintą Lietuvos ekonomikos raidos scenarijų, pagal kurį Lietuva po 2004 m. (įstojus į ES) nebūtų patyrusi emigracijos bangos (derybų dėl ES biudžeto kontekste keliamas klausimas, ar ES, skirstydama paramą, neturėtų finansiškai kompensuoti tų šalių vyriausybių, kurios patyrė spartų gyventojų skaičiaus sumažėjimą).

Infrastruktūra: doc. dr. Vytautas Kuokštis atlieka tyrimus politinės ekonomijos srityje, konkrečiai tematiškai nagrinėja valiutos kursų pasirinkimus, yra užmezgęs ryšius su kitais mokslininkais, nagrinėjančiais šią tematiką (Ciuricho, Bristolio, Harvard, Kalifornijos ir John Hopkins universitetuose). Doc. dr. Vytautas Kuokštis domisi ir gilinasi į kiekybinius priežastingumą matuojančius tyrimus, įskaitant ir sintetinio kontrafakto metodą. Šiuo metu Yale universitete audituoja kiekybinių metodų kursą, kurio tikslas yra bandyti nustatyti priežastinius ryšius iš neeksperimentinių duomenų (kaip iš koreliacijos “išgauti” priežastingumą). Esant galimybėms, taip pat svarstytina galimybė teikti paraiškas projektams, taikant šį metodą.

Tautiškumas XX-XXI a. politiniuose režimuose: ideologija, pragmatika, ritualai (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)

XX-XXI a. politiniai režimai ( tarpukario autoritarizmai, sovietinis ir nacistinis totalitarizmai ir vakarietiška demokratija, įskaitant ir Europos Sąjungos politinį projektą) formuodami savo pilietines ar politines religijas į jas įvairiais būdais įtraukė nacionalinę idėją kaip galinčią geriausiai vienyti politinę bendruomenę, jai suteikiant jausminį ir prasminį pagrindą bei formuojant jos bendrumą išreiškiančius ritualus ir praktikas.

Šia tema siekiama paskatinti tyrimus, kurie iš idėjų istorijos, sąvokų istorijos ar kultūros ir politinės filosofijos prieigų analizuotų tautiškumo ir politinio režimo santykį, ieškant ir naujų instrumentų, kaip galima analizuoti nacionalumą, jo skirtinguspavidalus ir santykį su politiškumu,  reflektuoti jo įtaką kolektyvinėms politinėms tapatybėms bei identifikuojant galimas politinės bendruomenės solidarumo alternatyvas  nacionalinio pavidalo solidarumui.

Šiuolaikinės politikos problemos (konsultuojantys mokslininkai: prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Ainė Ramonaitė, prof. dr. Gediminas Vitkus

Kviečiame teikti doktorantūros tyrimų projektus pasirinkta politikos mokslų tema – vertinant šioje temoje pateiktus projektus, vertinamas ir suformuluotos problemos aktualumas bei originalumas.

TSPMI mokslininkų vykdomi tyrimai leidžia užtikrinti intelektualinę ir materialinę bazę tyrimams, susijusiems su šiomis temomis:

  1. Politinės elgsenos ir institucijų tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/politines-elgsenos-ir-instituciju-tyrimu-katedra/)
  2. Politinių idėjų istorija ir filosofiniai politikos tyrinėjimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/politines-filosofijos-ir-ideju-istorijos-katedra/)
  3. Globalių ir regioninių politinių procesų bei Lietuvos vaidmens juose tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/tarptautiniu-santykiu-katedra/)
  4. Šiuolaikinės Europos – jos sąrangos ir vaidmens – tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/europos-studiju-centras/)
  5. Viešojo administravimo ir viešosios politikos tyrimai (http://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/viesojo-administravimo-ir-politikos-analizes-centras/)

Susijusi informacija