2022-05-27 06:42:04
2022-03-21 22:00:00

Prenumeruok VU TSPMI naujienlaiškį būsimiems(-oms) studentams(-ėms) – čia!

2022-05-27 06:42:04
2022-05-18 21:00:00

Paskelbtas VU TSPMI magistro ir politikos mokslų bakalauro baigiamųjų darbų gynimo tvarkaraštis.  Jį galite rasti čia.

2022-05-27 06:42:04
2022-05-16 21:00:00

Paskelbti pavasario semestro egzaminų tvarkaraščiai. Juos rasite čia.

VU TSPMI paskaitos Lietuvai ir pasauliui

VU TSPMI paskaitos Lietuvai ir pasauliui

Vienas iš VU TSPMI 30-tojo gimtadienio tikslų – prisidėti prie visuomenės edukacijos stiprinimo ir sukurti vertę, kuri liktų ateities kartoms. 30-ojo gimtadienio proga VU TSPMI Lietuvos moksleiviams ir visuomenei dovanoja 10 atviros prieigos pamokų, skirtų pilietinio ugdymo stiprinimui. 30-ties minučių trukmės paskaitose geriausi šalies politologai pristatys aktualiausias temas, skirtas tarptautinės politikos, socialinių problemų, globalių iššūkių adresavimui ir nagrinėjimui.

Galių sklaida: mūsų vaidmuo skaitmeninėje geopolitikoje

Galia yra viena iš pamatinių sąvokų politikoje. Politikos mokslininkus domina du dalykai – kaip galia yra apibrėžiama ir kokį poveikį ji daro. Visgi, išaugęs technologijų vartojimas keičia supratimą

Kaip besikeičianti galios sklaida veikia valstybes ir jų santykius su visuomene? Kaip keičiasi galia? Kokie yra galios šaltiniai?

Apie visa tai – doc. dr. Margaritos Šešelgytės paskaitoje „Galių sklaida: mūsų vaidmuo skaitmeninėje geopolitikoje“.

Doc. dr. Margarita Šešelgytė nuo 2019 m. užima VU TSPMI direktorės pareigas. Pagrindinės jos mokslinių interesų sritys apima saugumo studijas, užsienio politiką ir tarptautinius santykius. Yra paskelbusi mokslinių straipsnių Lietuvos narystės NATO, hibridinių grėsmių, nacionalinio saugumo ir gynybos politikos, transatlantinių santykių ir kitomis temomis.

Šiuolaikinės demokratijos principai ir tendencijos

Apibrėžti ir suprasti demokratijos sąvoką sudėtinga. Visgi kiekvienam piliečiui ir pilietei svarbu turėti demokratijos idėją, nes demokratijos supratimas veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Kuo skiriasi klasikinės ir šiuolaikinės demokratijos pilietis? Kas pavienius individus šiuolaikinėje demokratijoje saisto į politinę bendruomenę ir valstybę? Kodėl globalizacija menkina demokratijų galimybes?

Apie visa tai – doc. dr. Algimanto Jankausko paskaitoje „Šiuolaikinės demokratijos principai ir tendencijos“.

Doc. dr. Algimantas Jankauskas VU TSPMI dėsto beveik nuo pat instituto įkūrimo – nuo 1993 m. 1996-2009 m. ėjo direktoriaus pavaduotojo mokslui pareigas. Dėstytojas domisi organiškosios valstybės (pilnutinės demokratijos) koncepcija, demokratizacijos procesais Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Šiomis temomis yra publikavęs ne vieną straipsnį bei prisidėjęs prie sudarytų knygų „Lietuvos politinės minties antologija“ (3 tomai) bei yra knygos „Lietuva, kurios nebuvo“ rengėjas. Demokratijos temą tyrėjas plėtojo ir nacionalinėje konferencijoje „Lietuva po 2020 m. Seimo rinkimų“, kurios metu skaitė pranešimą apie sociologinę demokratiją. Doc. dr. A. Jankauskas yra trijų žurnalų – „Politologija“, „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ – redakcinių kolegijų narys.

Lietuvos saugumas: kaip prisidėti galime kiekvienas?

Karo reiškinys paliečia kiekvieną iš mūsų įvairiais formatais, todėl turime žinoti kaip gebėti kautis, atsilaikyti arba dalyvauti. Atsižvelgiant į karo fenomeno kompleksiškumą, prie saugumo ir gynybos stiprinimo galime prisidėti kiekvienas ir kiekviena pačiais įvairiausiais būdais. Kokie būdai tai gali būti?

Apie visa tai – doc. dr. Deivido Šlekio paskaitoje „Lietuvos saugumas: kaip prisidėti galime kiekvienas?“.

Doc. dr. Deividas Šlekys specializuojasi tarptautinių santykių istorijos, karo teorijos, istorijos, gynybos politikos srityse. Tyrėjas yra parengęs ne vieną mokslinį straipsnį, konferencinį pranešimą Lietuvos gynybos politikos, kariuomenės raidos tema. Jis glaudžiai bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene gynybos politikos, karinės minties formavimo srityse bei viešai komentuoja gynybos politikos temomis. Nuo 2010 m. bendradarbiaudamas su instituto Studentų moksline draugija skaito viešas karybos istorijos paskaitas. 2010 m. ir 2016 m. doc. dr. D. Šlekys buvo išrinktas geriausiu VU TSPMI dėstytoju.

Tarptautinė migracija: tipai, priežastys ir pasekmės

Per paskutinius metus tarptautinės migracijos mastai augo. Kokios yra tarptautinės migracijos formos? Kuo skiriasi savanoriška ir priverstinė migracija? Kaip turėtų skirtis valstybės požiūris į atvykusius savanoriškai ir priverstinai? Kodėl dalis žmonių Europos šalyse yra nusiteikę prieš imigraciją? Kaip žmonių antiimigrantinės nuostatos atsispindi šalių politiniame gyvenime?

Apie visa tai – lektoriaus dr. Vainiaus Bartasevičiaus paskaitoje „Tarptautinė migracija: tipai, priežastys ir pasekmės“.

Dr. Vainius Bartasevičius į VU TSPMI sugrįžo 2021 metais, prieš tai įgijęs politikos mokslų srities daktaro laipsnį Sasekso Universitete. Pagrindiniai jo moksliniai interesai apima migracijos ir pilietybės politiką. Šia tema yra skaitęs pranešimų mokslinių konferencijų metų, publikavęs straipsnių. Tyrėjas taip pat turi daugiau nei septynerius metus darbo su viešosios politikos vertinimais, tarp kurių užsakovų yra Jungtinės Karalystės vyriausybė ar Lietuvos ministerijos, patirties.

Kaip būti geru piliečiu?

Turbūt nerasime žmogaus, kuris sakytų, kad „gero“ piliečio valstybei nereikia. Visgi, nors dėl tokio poreikio sutariame visi, imame abejoti ir mūsų nuomonės išsiskiria kitu aspektu -o kas gi yra geras pilietis? Ko iš piliečio tikimasi demokratinėje valstybėje? Kokia visuomenė gali padėti demokratijai išsilaikyti, būti stipriai ir klestėti? Kokiomis savybėmis pasižymi demokratijai reikalingiausi piliečiai?

Apie visa tai – dr. Ievos Petronytės-Urbonavičienės paskaitoje „Kaip būti geru piliečiu”.

Dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė VU TSPMI dėsto nuo 2009 m. Jos apginta disertacija 2015 m. Lietuvos mokslų akademijos apdovanota premija jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurse už geriausią darbą humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Tyrėja domisi pilietine visuomene, politiniu dalyvavimu, politine elgsena ir kitomis sritimis. Nuo 2012 m. vadovauja Pilietinės visuomenės institutui, įgyvendinančiam viešosios politikos tyrimus, tarp kurių yra nuo 2007 m. atliekamas Pilietinės galios indekso tyrimas. Mokslininkė taip pat priklauso VU TSPMI Politinės elgsenos ir Baltarusijos tyrimų grupėms.

Apie nacionalizmus. Gerus, blogus ir lietuviškus

Kodėl mums turėtų rūpėti nacionalizmas ir tautiškumas? Kad būtų pasiektas bendruomenės susitarimas, reikalingas susitikimas su Kitu ir būtent nacionalizmas yra ideologija, kuri daugiausiai kalba apie šį santykį. Istorijoje nesunkiai galime užčiuopti bent dvi nacionalizmo reiškimosi formas. Iš vienos pusės – nacionalizmas gali būti vertintinas kaip sutaikantis ir buriantis, todėl gintinas. Iš kitos pusės – galima kalbėti apie nacionalizmą kaip įtampos ir kito niekinimo šaltinį, todėl jis turi būti atmestas. Šie pastebėjimai įgalina klausti – kas tikrasis lietuvis, tikroji Lietuva, kaip išmintingai ją mylėti?

Apie visa tai – doc. dr. Justino Dementavičiaus paskaitoje „Apie nacionalizmus. Gerus, blogus ir lietuviškus“.

Akademiškai VU TSPMI aplinkoje užaugęs docentas dr. Justinas Dementavičius, po-doktorantūros stažuotę atliko Lietuvos istorijos institute ir šiuo metu dėstytojauja VU TSPMI. Atitinkamai savo tyrimuose dėstytojas mėgina derinti politikos, filosofijos ir istorijos mokslus, bei tiria politinių idėjų ir ideologinės vaizduotės raidą Lietuvoje. Visa tai geriausiai atsispindi 2015 m. išleistoje jo monografijoje „Tarp ūkininko ir piliečio: modernėjančios Lietuvos politinės minties istorija“. Taip pat be tyrimo interesų, doc. dr. J. Dementavičius yra VU TSPMI žurnalo „Politologija“ redaktorius bei įvairių pilietiniam ir politiniam ugdymui skirtų projektų dalyvis.

Rinkimų taisyklės ir manipuliacijos

Rinkiminės manipuliacijos gali vykti įvairiose valdymo formose – ne tik diktatūroje ar autoritariniame režime, bet ir demokratijoje. Norit pastebėti manipuliacijas rinkimuose yra naudinga žinoti kokios yra rinkimų taisyklės. Ką lemia rinkimų taisyklės? Kas yra džerimanderingas? Kodėl balsavimo teisę verta suteikti asmenims nuo 16-likos metų?

Apie visa tai – doc. dr. Mažvydo Jastramskio paskaitoje „Rinkimų taisyklės ir manipuliacijos“.

Politikos mokslų daktaras, docentas Mažvydas Jastramskis domisi rinkiminiu elgesiu, partijomis ir partinėmis sistemomis bei socialinių mokslų tyrimų metodais. VU TSPMI priklauso Baltarusijos ir Politinės elgsenos tyrimų grupėms, dalyvavo trijose Lietuvos nacionalinėse rinkiminėse studijose. 2018 m. išleistos monografijos „Ar galime prognozuoti Seimo rinkimus?“ mokslinis redaktorius bei 2021 m. išėjusios knygos „Mums reikia vado?“ autorius. Jo komentarai reguliariai publikuojami naujienų portalo „Delfi“ skiltyje „Nuomonių ringas“. 2020 m. doc. dr. M. Jastramskis buvo pripažintas geriausiu politikos mokslų dėstytoju – jam buvo suteiktas VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica“ teikiamas Professoris Optimi (PO!) titulas.

Kaip religija kišasi į politiką (ir atvirkščiai)

Religija ir politika susipina daugybe skirtingų būdų – ne visada matomų plika akimi. Nors religijos reikšmė moderniame pasaulyje mažėja, ji nėra išnykusi ir įvairiai gali paveikti socialinį bei politinį gyvenimą. Kokie gali būti politikos ir religijos susidūrimo taškai? Kodėl dažniausiai galvojama, kad tai nesusijusios, jokio ryšio negalinčios turėti sritys? Kokia yra religijos reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje?

Apie visa tai – Rositos Garškaitės paskaitoje „Kaip religija kišasi į politiką (ir atvirkščiai)“.

Rosita Garškaitė – VU TSPMI doktorantė, institute baigusi bakalauro ir magistro studijas. Tyrėja domisi religijos ir politikos santykiu, piliečių nuostatomis Europos Sąjungos atžvilgiu, pokomunistine transformacija. Šiuo metu ji rengia disertaciją apie katalikybę ir ES.

Kinijos visuomenė: Istorinės patirtys ir valdžios kontrolė

Pastaruoju metu Lietuvoje susidomėjimas Kinija itin išaugo, tačiau tuo pat metu išryškėjo daugybė sričių, apie kurias žinome itin mažai. Šios paskaitos tikslas – trumpai apžvelgti Kinijos Liaudies Respublikos gyvavimo ištakas, skaudžias istorines patirtis, kurias išgyveno visuomenė, ir kaip šiuo metu atrodo gyvenimas Kinijoje valdant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kokie panašumai ir skirtumai tarp Kinijos ir buvusios Sovietų Sąjungos? Ar ir kaip Kinija pasimokė iš Sovietų Sąjungos griūties? Kuo paremtas KKP išlikimas valdžioje? Kokį vaidmenį atlieka aukštosios technologijos?

Apie visa tai – Raigirdo Borutos paskaitoje „Kinijos visuomenė: Istorinės patirtys ir valdžios kontrolė“.

Raigirdas Boruta – VU TSPMI doktorantas, bakalauro studijas baigęs Centriniame Lankašyro universitete Jungtinėje Karalystėje, o tarptautinių santykių magistro laipsnį įgijęs Kinijos Sičuanio universitete. Tyrėjas domisi Kinija, jos vidaus ir užsienio politika, taip pat Rytų Azijos šalių santykiais. Šiuo metu rengia disertaciją apie Kinijos užsienio politiką Vidurio ir Rytų Europos regione. R. Boruta, be to, yra Rytų Europos studijų centro (RESC) Kinijos tyrimų programos asocijuotas ekspertas, Kinijos tyrėjų Vidurio ir Rytų Europoje konsorciumo narys.

Europos strateginė autonomija

Europos strateginė autonomija yra naujai susikūrusi sąvoka, vis dažniau girdima Europos Sąjungos politinėse kalbose, pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose bei tyrimuose. Nors sąvoka tampa vis labiau girdima, ji išlieka kontraversiška – kelianti debatus ir vis dar mažai suprantama. Kokia yra Europos strateginės autonomijos raida bei kaip ji pasikeitė? Kiek įmanoma realistiškai įgyvendinti autonomiją ir kokie yra pagrindiniai iššūkiai? Kaip šį samprata transformavosi ir pasikeitė?

Apie visa tai – prof. dr. Gedimino Vitkaus paskaitoje „Europos strateginė autonomija”.

Nuo pat VU TSPMI įkūrimo 1992 m. dėstantis profesorius dr. Gediminas Vitkus specializuojasi Europos studijų ir tarptautinių santykių tyrimuose. Institute yra ėjęs direktoriaus pavaduotojo studijoms pareigas, vadovavęs Europos integracijos studijų centrui, Europos studijų katedrai; šiuo metu yra Europos studijų centro vadovas. Profesorius yra išleidęs mokymo priemonių Europos Sąjungos ir Europos integracijos tematika.