Metinė Lietuvos politikos mokslų konferencija „Atsparumo vizija: valdymas ir politika nežinomybės kontekste“

Kvietimas teikti pranešimų siūlymus

Šiuolaikinėje politikoje atsparumo (angl. resilience) sąvoka tapo vienu esminių praktinių, analitinių ir normatyvinių raktažodžių, peržengiančių valstybių sienas ir tradicinių grėsmių suvokimo ribas. Atsparumas apibūdina ne tik valstybės, jos visuomenės, institucijų, ekonomikos ir kitų sistemų gebėjimą atlikti funkcijas sukrėtimų akivaizdoje, tačiau ir jų galimybes transformuotis bei prisitaikyti prie nuolat kintančios ir nenuspėjamos geopolitinės, socialinės ir informacinės aplinkos.

Šiandieninė valstybių veikimo aplinka – kompleksiška ir žymima krizių persidengimo: jau trečius metus tęsiasi Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, Artimuosiuose Rytuose vystosi nauji karinio ir politinio nestabilumo etapai, o transatlantinių santykių raida rodo nuoseklias laikysenos slinktis, prasidėjusias į valdžią sugrįžus Donaldui Trumpui. Kartu pastebima ir auganti visuomenių poliarizacija, stiprėjantys iššūkiai demokratinių institucijų stabilumui, informaciniam atsparumui, energetiniam ir ekonominiam saugumui.

2025 m. gruodžio 4-5 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyksianti metinė Lietuvos politikos mokslų konferencija „Atsparumo vizija: valdymas ir politika nežinomybės kontekste“ kviečia plačiau pažvelgti į atsparumo sampratą: nuo kietųjų (karinių, ekonominių, strateginių) iki minkštųjų (informacinių, kultūrinių, psichologinių) atsparumo formų, nuo konvencinių iki nekonvencinių saugumo grėsmių bei reakcijos į juos aspektų. Konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplininį dialogą apie tai, ką reiškia būti atspariems šiuolaikinėje pasaulio, Europos ir Lietuvos politinėje aplinkoje.

Kviečiame teikti pranešimų ir pranešimų sesijų siūlymus, atliepiančius žemiau pateiktus ir kitus su atsparumu susijusius klausimus:

Kaip nacionalinės ir tarptautinės valdysenos sistemos gali užtikrinti atsparumą krizėms?

Kokią reikšmę atsparumo stiprinimui turi ekonominės politikos pasirinkimai?

Kaip keičiasi tarptautinių santykių teorijos ir praktikos atsparumo kontekste?

Kaip atsparumas pasireiškia per visuomenės struktūrą, pilietinį aktyvumą, kultūrą ir žiniasklaidą?

Kokią vietą atsparumas užima šiuolaikinėje saugumo ir gynybos strategijoje?

Koks yra informacinio atsparumo vaidmuo kovoje su dezinformacija ir propaganda?

Kaip filosofiškai, normatyviškai ir praktiškai galime apibrėžti demokratijos atsparumą?

Pranešimų ir pranešimų sesijų siūlymus kviečiame teikti iki spalio 19 d. užpildant šią formą.

Informacija apie pranešimų ir pranešimų sesijų atrinkimą į konferencijos programą bus paskelbta iki lapkričio 3 d. Tiek pranešimų, tiek jų sesijų siūlymai gali būti teikiami lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau nuotolinio dalyvavimo galimybė konferencijoje nebus sudaroma.

Kilus klausimams, maloniai prašome kreiptis el. paštu konferencija@tspmi.vu.lt

Pagrindiniai pranešėjai

Elena Korosteleva yra politikos ir globalaus tvaraus vystymosi profesorė, Globalaus tvaraus vystymosi instituto (IGSD) direktorė. Prof. Korosteleva turi daugiau nei 20 metų profesinės patirties tiriant globalaus darnaus vystymosi klausimus, daugiausia dėmesio skiriant Europai ir Centrinei Eurazijai iš kompleksinių tarptautinių santykių ir vystymosi perspektyvų. Bato (Bath) universitete ji įgijo Europos studijų ir šiuolaikinių kalbų daktaro laipsnį (2001 m.), o Baltarusijos valstybiniame universitete – lygiavertį politinės sociologijos daktaro laipsnį (1997 m.). Vėliau dirbo Britų akademijos podoktorantūros stažuotoja Glazgo (Glasgow) universitete, dirbo Aberistvito (Aberystwyth) ir Kento (Kent) universitetuose. Šiuo metu ji yra vizituojanti profesorė Oksfordo universitete; LSE IDEAS; Europos tarptautinės teisės ir tarptautinių santykių institute ir Europos koledže (Natolin). Elena yra buvusi GLOBSEC ir Vidurio Europos strategijos tarybos tarptautinės patariamosios tarybos narė; LSE IDEAS Dahrendorfo forumo profesorė ir Miuncheno saugumo konferencijos pagrindinės grupės narė. Elena glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinės Karalystės ir ES institucijomis, ES organizacijomis ir nacionalinėmis vyriausybėmis platesnėje Eurazijos dalyje.