Priėmimo tvarka

1. Pirmiausia svarbu laiku pateikti prašymą studijuoti. Prašymai studijuoti bakalauro studijų programose teikiami internetu LAMA BPO informacinėje svetainėje. Prašymai studijuoti magistrantūros studijų programose teikiami stojančiųjų aptarnavimo sistemoje VU ISAS.
2. Teikiant prašymą, svarbu prioritetinis studijų programų ir finansavimo formų išdėstymas – norėdami studijuoti VU TSPMI, teikdami prašymą pirmu numeriu įrašykite VU TSPMI studijų programas.
3. Pateikę prašymą, laukite kvietimo studijuoti. Kvietimas studijuoti siunčiamas tik į vieną pageidautą studijų programą.
4. Gavus kvietimą studijuoti bakalauro studijų programoje, prieš sudarant studijų sutartį sumokėkite nustatytą registracijos mokestį. Stojamoji studijų įmoka priėmime į magistrantūros studijas mokama dar teikiant prašymą studijuoti.
5. Sudarykite studijų sutartį naudojantis Swedbank, SEB, Šiaulių bank oar Luminor (DNB banks) asmeninės el. bankininkystės paslauga asmens identifikacijai arba atliekant tapatybės identifikaciją VU ISAS. Studijų sutartys sudaromos tik el. būdu.

Daugiau informacijos apie stojimo žingsnius (svarbiausias datas, reikalavimus dokumentams ir pan.) rasite Vilniaus universiteto interneto svetainėje.

Informaciją apie priėmimą bakalauro studijoms rasite čia.

Informaciją apie priėmimą magistrantūros studijoms rasite čia.

Priėmimas į politikos mokslų bakalauro programą yra vykdomas Lietuvos aukštųjų mokyklų organizacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pildyti prašymus galima LAMA BPO tinklalapyje. Skaičiuojant stojamąjį balą į VU TSPMI, yra vertinami šių valstybinių brandos egzaminų rezultatai:

2023 metais bendrojo priėmimo į Vilniaus universitetą pirmame etape didžiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą VU TSPMI buvo 10,61, mažiausias buvo – 6,19.

Vidurinį išsilavinimą įgysiantiems 2024 m. reikia atitikti šiuos reikalavimus:

1. Būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus:
   • Lietuvių kalbos ir literatūros;
   • Matematikos;
   • Stojančiojo laisvai pasirinktą valstybinį brandos egzaminą.

Stojantiesiems trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis–36 balai.

2. Minimalus konkursinis balas turi būti ne mažesnis nei 5 balai.

Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.

Priėmimas į Globalių iššūkių politikos bakalauro studijų programą yra vykdomas Lietuvos aukštųjų mokyklų organizacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pildyti prašymus galima LAMA BPO tinklalapyje. Skaičiuojant stojamąjį balą į VU TSPMI, yra vertinami šių valstybinių brandos egzaminų rezultatai:

2023 metais bendrojo priėmimo į Vilniaus universitetą pirmame etape didžiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą VU TSPMI buvo 10,61, mažiausias buvo – 6,19.

Vidurinį išsilavinimą įgysiantiems 2024 m. reikia atitikti šiuos reikalavimus:

1. Būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus:
   • Lietuvių kalbos ir literatūros;
   • Matematikos;
   • Stojančiojo laisvai pasirinktą valstybinį brandos egzaminą.

Stojantiesiems trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis–36 balai.

2. Minimalus konkursinis balas turi būti ne mažesnis nei 5 balai.

Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.

Stojimo tvarka 2025-2026 m. m.

Šiemet bus vertinamas diplomo priedėlio (priedo) pažymių bendras svertinis vidurkis (50 proc.) ir baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis) arba baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis (50 proc.). (PASTABA: tais atvejais, kai diplomo priedėlyje nurodytas pagrindinių studijų baigiamojo darbo (ar baigiamojo egzamino) pažymys ir gretutinių studijų baigiamojo darbo (ar baigiamojo egzamino) pažymys, skaičiuojamas šių pažymių svertinis vidurkis).

Prašymų stoti į VU magistrantūros studijų programas teikimas vyks nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki liepos 2 d. 17 val., per VU Informacinę sistemą.

Priėmimo į VU Politikos mokslų doktorantūrą tvarka 2025 metais

Bendroji informacija apie priėmimą į doktorantūrą Vilniaus universitete skelbiama VU puslapyje.

Priėmimo į doktorantūrą procesas susideda iš trijų etapų:

1. Doktorantūros projekto ir motyvacinio laiško pateikimo;
2. Prašymo dalyvauti priėmimo konkurse ir papildomų dokumentų pateikimo;
3. Priėmimo pokalbio.

Moksliniai projektai ir motyvaciniai laiškai siunčiami VU TSPMI doktorantūros studijų administratorei Arenidai Glušinskienei adresu arenida.glusinskiene@tspmi.vu.lt iki birželio 22 d.

Prašymas dalyvauti priėmimo į doktorantūrą konkurse ir visi reikalingi dokumentai pateikiami Vilniaus universiteto priėmimo į trečiosios pakopos studijas internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje (ISAS):

• Iki birželio 25 d., 12 val., kai išsilavinimas įgytas Lietuvoje arba kai išsilavinimas įgytas užsienio aukštojo mokslo institucijoje ir yra suteiktas diplomą patvirtinantis dokumentas;
• Iki gegužės 30 d., 12 val., kai išsilavinimas įgytas užsienio aukštojo mokslo institucijoje ir nėra diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento.

Priėmimo į doktorantūrą motyvaciniai pokalbiai vyks birželio 30 d. 11 val. VU TSPMI (Vokiečių g. 10), 102 auditorijoje.

DĖMESIO: gegužės  7 d. 17 val. vyks Doktorantūros studijų info diena (nuotolinis renginys anglų k.). Daugiau informacijos apie renginį rasite čia. Renginio nuoroda čia.

1. KONKURSINIO BALO SANDARA

Stojimo į politikos mokslų doktorantūrą konkursinis balas apskaičiuojamas pagal formulę:

Mokslinio projekto ir pokalbio vertinimas vyksta dviem etapais: I etape kandidatui nedalyvaujant vertinamas mokslinis projektas. Projektą 10 balų sistemoje įvertina visi priėmimo komisijos nariai, o preliminarus balas apskaičiuojamas kaip įverčių vidurkis. Jeigu preliminarus balas mažesnis už 7 (septynis), kandidatas į pokalbį nekviečiamas ir konkurse nebedalyvauja. II etape kandidatas dalyvauja pokalbyje su priėmimo komisija, kuri ir nusprendžia koks bus galutinis mokslinio projekto įvertinimas.

Mokslinis projektas pateikiamas drauge su motyvaciniu laišku ir rekomendacijomis (žr. skiltį Privalomi mokslinio projekto priedai). Vertinant mokslinį projektą, vertinamas jo tikslų aiškumas ir susietumas su doktorantūros temos problematika, naujumas ir numatomų tyrimo metodų pagrįstumas.

Vertinant pokalbį, vertinama pokalbio metu ir motyvaciniame laiške bei rekomendacijose pateikta pretendento motyvacija, gebėjimas argumentuotai apginti pateiktą mokslinį projektą, mokslinio projekto aktualumas ir atitikimas instituto studijų bei mokslo poreikiams, temos originalumas ir inovatyvumas.

Vertinant mokslo darbus, vertinami ne tik parengti mokslo darbai (publikuoti straipsniai, magistro darbas), bet ir dalyvavimas mokslinėje veikloje – papildomi balai skiriami tiems pretendentams, kurie dalyvavo mokslinių tyrimų projektuose, skaitė pranešimus konferencijose, SMD renginiuose, dalyvavo ekspedicijose ir pan.

Surinkus vienodą balų skaičių, pirmenybę lemia: 

1. magistro (baigiamojo) darbo įvertinimas;
2. magistro diplomo priede esančių studijų dalykų, susijusių su projekto tema, įvertinimas.

2. REIKALAVIMAI MOKSLINIAM PROJEKTUI

Pagrindinis atrankos į doktorantūrą kriterijus – mokslinio projekto vertinimas. Moksliniame projekte turi būti:

1. glaustai suformuluota ketinama tyrinėti mokslinė problema, jos aktualumas;
2. parengta atliktų tyrinėjimų, susijusių su šia problematika, apžvalga ir įvertintas planuojamo atlikti tyrimo naujumas;
3. aiškiai suformuluoti darbo tikslas ir uždaviniai (rekomenduojama juos formuluoti klausimo forma), pateiktos (jei reikalingos) tyrimo hipotezės;
4. nurodyti tyrimo metodai;
5. pateiktas svarbiausios literatūros sąrašas (apie 10 pozicijų).

Mokslinio projekto apimtis – apie pusė autorinio lanko (20 000 spaudos ženklų arba 10-12 numeruotų lapų). Tekstas rengiamas 1.5 intervalu, 12 dydžio šriftu.

Lietuvos Respublikos piliečiai, stojantys į doktorantūrą, mokslinį projektą turi pateikti lietuvių kalba. Norintys pateikti projektą užsienio kalba, turi pateikti tokį sprendimą pagrindžiančią argumentaciją, kodėl buvo būtina ir reikalinga projektą rengti užsienio kalba.

Privalomi mokslinio projekto priedai:

Privalomi mokslinio projekto priedai:

1. Motyvacinis laiškas, kuriame stojantysis pateikia stojimo į doktorantūrą motyvaciją, glaustai pristato savo dalyvavimą mokslinėje veikloje ir turimą įdirbį, akademinės ar kitos profesinės karjeros planus;
2. Dvi mokslininkų, dirbančių politikos mokslų kryptyje, rekomendacijos. Bent vienoje iš rekomendacijų, kurios turi būti pateikiamos kartu su kitais dokumentais konkursui, turi būti ir rekomenduojančiojo mokslininko (temos konsultanto) atsiliepimas apie stojančiojo teikiamą mokslinį projektą.

3. MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKA

1. Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių [prekybos, kapitalo, migracijos, saugumo, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų] pobūdis – priežastys ir poveikis užsienio politikai // Changing nature of Lithuanian external interdependencies [trade, migration, security, cyber space, information and others]: causes and impact on foreign policy (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)
2. Tarptautinės aplinkos ir vidaus politikos pokyčių įtaka transatlantiniams santykiams bei pasekmės Lietuvai//Effects of international structural changes and domestic politics on transatlantic relations and implications for Lithuania (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. Ramūnas Vilpišauskas)
3. Krizių (išorės šokų) įtaka viešajai politikai ir valstybių bendradarbiavimui Europoje // The impact of crises/external shocks on public policy and state cooperation in Europe (konsultuojantys mokslininkai, vadovai prof. Vitalis Nakrošis, prof. Ramūnas Vilpišauskas)
4. Tapatybės (po)sovietiniuose ir demokratiniuose politiniuose režimuose // Identities in the (post-)Soviet and democratic political regimes (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)
5. Fintech politinė ekonomija // The Political Economy of FinTech (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)
6. (Po)sovietmečio estetinės veiklos politika// Politics of the (Post)Soviet Aesthetics (konsultuojanti mokslininkė/vadovė prof. dr. Natalija Arlauskaitė)
7. JAV užsienio politikos pokyčiai: iššūkis dabartinei pasaulio tvarkai // Shifts in the U.S. Foreign Policy: A Challenge to the Contemporary World Order (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)
8. (Anti-)korupcijos politika, ekonomika ir kultūra Centrinėje Azijoje // The Politics, Economics and Culture of (Anti-)Corruption in Central Asia (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)
9. Kylančios galios kaip daugialypių iššūkių ir galimybių šaltinis Lietuvai bei ES // Emerging powers as the source of multifaceted challenges and opportunities for Lithuania and the EU (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)
10. Technologinių rizikų globali valdysena // The Global Governance of Catastrophic Technological Risk (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Florian Caspar Rabitz)
11. Užsienio karių savanorių poveikis šiuolaikiniuose konfliktuose: Pereinamojo laikotarpio teisingumo ir saugumo implikacijos // The Glocal Impact of Foreign Volunteer Fighters in Modern Conflicts: Transitional Justice and Security Implications (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Lina Strupinskienė)
12. Atmintis, technologijos ir konfliktai: Skaitmeninės platformos kaip atminties aktyvizmo arenos // Memory, Technology, and Conflict: Digital Platforms as Arenas for Memory Activism (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Lina Strupinskienė)
13. ES plėtra ir karo nusikaltimų tribunolų palikimas: teisingumo ir politikos Vakarų Balkanuose // EU Enlargement and the Legacy of War Crimes Tribunals: Navigating Justice and Politics in the Western Balkans (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Lina Strupinskienė)
14. Laisvoji tema: Šiuolaikinės politikos problemos // Problems of contemporary politics (konsultuojantys mokslininkai: prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Ainė Ramonaitė, prof. dr. Margarita Šešelgytė, prof. dr. Gediminas Vitkus, prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas, prof. dr. Tomas Janeliūnas, prof. dr. Violeta Davoliūtė, prof. dr. Natalija Arlauskaitė, doc. dr. Vytautas Kuokštis, doc. dr. Mažvydas Jastramskis, doc. dr. Žilvinas Martinaitis, doc dr. Inga Vinogradnaitė, doc. dr. Nerija Putinaitė, doc. dr. Liutauras Gudžinskas, doc. dr. Lina Strupinskienė, doc. dr. Florian Caspar Rabitz, doc. dr. Konstantinas Andrijauskas, doc. dr. Justinas Dementavičius)

Doktorantūros disertacijų tematikų aprašas

1. Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių [prekybos, kapitalo, migracijos, saugumo, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų] pobūdis – priežastys ir poveikis užsienio politikai // Changing nature of Lithuanian external interdependencies [trade, migration, security, cyber space, information and others]: causes and impact on foreign policy (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos išorės ryšių struktūrą, pobūdį (asimetriškumą), sąsajas tarp sričių, ypač ekonominių ryšių ir saugumo, užsienio partnerių ir išanalizuoti jų kaitos priežastis (narystę tarptautinėse organizacijose, vidaus politikos sprendimus, kuriais siekiama keisti išorės priklausomybes ir pan.) bei aptarti jų įtaką Lietuvos užsienio politikai. Tyrimas galėtų remtis Horizon 2020 projekto EU-STRAT metodika, taikyta Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių išorės priklausomybių analizei.

2. Tarptautinės aplinkos ir vidaus politikos pokyčių įtaka transatlantiniams santykiams bei pasekmės Lietuvai//Effects of international structural changes and domestic politics on transatlantic relations and implications for Lithuania (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. Ramūnas Vilpišauskas)

Tyrimo tikslas – išanalizuoti transatlantinių santykių (tarp Šiaurės Amerikos ir Europos NATO ir ES valstybių) būklę bei jų kaitos pastaraisiais metais priežastis, pavyzdžiui, JAV užsienio politikos perorientavimą į Aziją, augančias geopolitines įtampas, JAV ir ES šalių vidaus politiką, bei įvertinti pasekmes Lietuvai.

3. Krizių (išorės šokų) įtaka viešajai politikai ir valstybių bendradarbiavimui Europoje // The impact of crises/external shocks on public policy and state cooperation in Europe (konsultuojantys mokslininkai, vadovai prof. Vitalis Nakrošis, prof. Ramūnas Vilpišauskas)

Šia tema siekiama plėtoti tyrimus apie pastaraisiais metais vykstančių krizių (ypač geopolitinių) įtaką Lietuvos ir kitų Europos valstybių viešajai politikai ir jų bendradarbiavimui, valdant krizes bei stiprinant savo visuomenių ir institucijų atsparumą. Nors tokio pobūdžio tyrimų skaičius pastaruoju metu sparčiai auga, šioje tematikoje išlieka poreikis plėtoti tiek teorines diskusijas, tiek gilinti empirinę analizę. Čia galimi tyrimai, integruojantys politikos analizės ir tarptautinių santykių bei ES studijų prieigas. Tokio pobūdžio darbai ne tik prisidėtų prie akademinių tyrimų plėtojimo, bet ir galėtų pasiūlyti naudingų praktinių rekomendacijų sprendimų priėmėjams.

2023-2026 m. VU TSPMI įgyvendina LMT finansuojamą projektą „Lietuvos valdžios institucijų atsakas į daugialypę krizę 2021–2025 m. laikotarpiu“ (LIVIA), kurio tikslas yra parengti daugialypių krizių vertinimo analitinį modelį ir, jį pritaikant XVIII-os Vyriausybės darbo metu Lietuvoje vykusių krizių bei jų valdymo analizei, įvertinti, kaip šios krizės apsunkino ar palengvino atsaką į jas. Šio projekto metu vykdoma interviu programa su įvairių suinteresuotųjų grupių atstovais (politikais, valstybės pareigūnais, valstybės tarnautojais, socialiniais partneriais), taip pat rengiamos atvejo studijos dėl migrantų antplūdžio, energetinių išteklių kainų krizės ir tarptautinių / ES ekonominių sankcijų įgyvendinimo sunkumų. Projekto komandos nariai aktyviai dalyvauja IAAS, EGPA ir NISPAcee tinkluose bei jų pagrindiniuose renginiuose, kurių galimybėmis galėtų pasinaudoti ir doktorantai.

4. Tapatybės (po)sovietiniuose ir demokratiniuose politiniuose režimuose // Identities in the (post-)Soviet and democratic political regimes (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)

Plačiai suvoktos kolektyvinės tapatybės (sovietinės, nacionalinės ir kitos) reiškiasi kaip įvairios normatyvinės savęs suvokimo nuostatos, kurios formuojasi istoriškai, yra veikiamos išorinių pokyčių ar joms atsparios. Jos atveria galimybes aiškinti politinius pasirinkimus ir visuomenių ar jos grupių nuostatas, įskaitant tapatybinius konfliktus, įvairiuose politiniuose režimuose. Tematika apima spektrą galimų temų ir problemų, liečiančių visuomenės ir sovietinių ar posovietinių, taip pat kitų demokratinių politinių režimų santykį: sovietinio režimo funkcionavimą, transformaciją iš totalitarinių ar autoritarinių į demokratinius režimus sąlygas, integraciją į Europos Sąjungą, dabartinius procesus, visuomenės atminties režimus. Analizei gali būti naudojamos įvairios kritinės prieigos.

5. Fintech politinė ekonomija // The Political Economy of FinTech (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)

Bene didžiausias pastarųjų metų pokytis finansų sektoriuje – finansinių technologijų (FinTech) revoliucija. Taikydamas naujas technologijas, šis sektorius meta iššūkį tradiciniams verslo modeliams ir siūlo vartotojams naujų galimybių. Lietuva yra viena iš Europos ir pasaulio lyderių, kuriant tokio pobūdžio bendrovėms palankią aplinką ir kartu pritraukdama užsienio investicijas į šią sritį. Nors kol kas Fintech sektorius Lietuvoje sudaro nedidelį ekonomikos dalį, jo augimo sparta ir potencialas yra didžiuliai.

Kadangi Fintech yra naujas reiškinys, kol kas mokslinėje literatūroje jis dar nėra plačiai nagrinėtas. Ypač tai pasakytina apie politikos mokslus – kol kas daugiausia indėlio padarė ekonomistai ir ekonominės geografijos disciplinos atstovai. Tačiau politinės ekonomijos žvilgsnis gali pateikti naudingų įžvalgų. Pagrindiniai tyrimo klausimai – kaip paaiškinti skirtingą Fintech reguliavimą įvairiose valstybėse? Kodėl Lietuvoje pavyko sukurti palankias sąlygas tokio pobūdžio įmonėms? Kiek reguliavimą paaiškina interesai (pvz., tradicinių finansinių institucijų preferencijos ir įtaka), institucijos ar idėjos?

Papildomi galimi klausimai: kaip ir kodėl Fintech reguliuojamas ES lygiu? Kokios yra geopolitinės Fintech implikacijos?

6. (Po)sovietmečio estetinės veiklos politika// Politics of the (Post)Soviet Aesthetics (konsultuojanti mokslininkė/vadovė prof. dr. Natalija Arlauskaitė)

Vėlyvuoju sovietmečiu, ant nepriklausomybės slenksčio ir per 30 metų ją atgavus estetinė/meninė veikla įvairiais būdais steigė kritinį santykį su praeitimi, savąja dabartimi ir cirkuliuojančiomis ateities vizijomis. Socialinis ir politinis aktyvizmas (artivizmas), institucijų kūrimas, stabilių ir situatyvių bendruomenių susiformavimas, naujos estetinės veiklos formos ir formatai, individuali ir grupinė estetika dalyvavo ir dalyvauja viešuose debatuose apie valstybę ir visuomenę, tačiau politiniai visų jų turiniai tiriami itin retai. Šios srities tyrimo tema numato tarpdisciplininę prieigą, polinkį dirbti su empirika ir teorines jungtis.

7. JAV užsienio politikos pokyčiai: iššūkis dabartinei pasaulio tvarkai // Shifts in the U.S. Foreign Policy: A Challenge to the Contemporary World Order (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)

JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sukėlė klausimų sąjungininkams bei partneriams dėl JAV įsipareigojimų laikytis ligšiolinės liberalios tarptautinės tvarkos. Po II-ojo pasaulinio karo didžiąja dalimi JAV kurta globali tvarka turėjo užtikrinti tarptautinės teisės, tarptautinių organizacijų ir saugumo aljansų svarbą palaikant taiką ir atgrasant potencialius agresorius. Tarptautinės teisės ir tarptautinės institucijos, o taip pat saugumo aljansų (NATO) ir ekonominių sąjungų (ES) plėtra sukūrė sąlygas net ir mažoms valstybėms užsitikrinti stabilumą, saugumą ir tvarų ekonominį augimą.

Trumpo vizija apie JAV užsienio politikos pokyčius primena grįžimą prie imperialistinės galios sampratos bei itin siauro nacionalinių interesų traktavimo. Šios tendencijos gali būti įvardijamos kaip „antisocialus elgesys“ tarptautinėje arenoje, arba „autistinė užsienio politika“, pagal H. W. Maull (2017, 2019) apibūdinimą, kuomet ignoruojami kitų šalių interesai, perspėjimai dėl pasekmių ar net JAV sudaryti tarptautiniai susitarimai. JAV vadovų ketinimai gali reikšmingai pakeisti ligšiolinę saugumo sistemą ir kelti išlikimo grėsmę Lietuvai. Kita vertus, net ir po D. Trumpo kadencijos JAV kryptis atsisakyti daugiašališkumo, mažinti dėmesį ir saugumo garantijas Europai gali tapti ilgalaike tendencija. Detali JAV užsienio politikos dinamikos ir pokyčių analizė labai reikalinga siekiant, kad Lietuvos diplomatija adekvačiai reaguotų ir pasirengtų sisteminiams pokyčiams. Akademiniai tyrimai šioje srityje kaip niekad gali būti aktualūs Lietuvos institucijoms, nes artimiausiu metu gali tekti reikšmingai keisti Lietuvos saugumo ir užsienio strategijas bei jų įgyvendinimo būdus.

8. (Anti-)korupcijos politika, ekonomika ir kultūra Centrinėje Azijoje // The Politics, Economics and Culture of (Anti-)Corruption in Central Asia (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)

Dabartinėmis augančios geopolitinės ir geoekonominės konkurencijos pasaulyje sąlygomis, posovietinė Centrinė Azija (Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas) ir vėl traukia daugelio išorės veikėjų, tarp jų ir ES bei Lietuvos, dėmesį. Šis procesas iš esmės sutampa su gana beprecedentėmis politinėmis bei ekonominėmis transformacijomis regione, pirmiausia didžiausiose jo šalyse – Kazachstane ir Uzbekistane. Vienas iš pagrindinių su Centrine Azija įprastai siejamų trūkumų yra joje tariamai visuotinai paplitusi bei giliai įsišaknijusi korupcija. Remiantis sąmoningai išplėstu šio reiškinio apibrėžimu, kvietimu siekiama inicijuoti „korupcinių“ praktikų ir antikorupcinių iniciatyvų regione mokslinį nagrinėjimą. Tarpdisciplininis tyrimas bus įgyvendinamas ES finansuojamos Daugelio lygmenų korupcinių santvarkų Centrinėje Azijoje (angl. Multi-Level Orders of Corruption in Central Asia, MOCCA) programos rėmuose, naudojantis jos pagrindu tapsiančiais akademiniais mainais (nuo vieno iki dvylikos mėnesių trukmės) tarp daugiau nei tuzino šiam konsorciumui priklausančių Europos ir Centrinės Azijos institucijų. Ypač raginami/-os teikti paraišką kandidatai bei kandidatės, pasižymintys/-ios šiais privalumais: Centrinės Azijos titulinių kalbų (tiurkų bei iranėnų) ir/ar rusų gebėjimais (anglų k. yra privaloma); ankstesnėmis studijomis ar darbu politikos mokslų, sociologijos, antropologijos, ekonomikos, teisės ir regionų studijų srityse, pirmiausia sąsajoje su korupcijos problematika; bei patirtimi įgyvendinant lauko tyrimus, ypač neeuropinėse ir musulmonų daugumos visuomenėse.

9. Kylančios galios kaip daugialypių iššūkių ir galimybių šaltinis Lietuvai bei ES // Emerging powers as the source of multifaceted challenges and opportunities for Lithuania and the EU (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)

Tebesitęsiant ekonominės ir karinės galios persislinkimo iš euroatlantinės erdvės į likusį pasaulį tendencijai, ypatingą vaidmenį įgauna valstybės, kurias galima vadinti sąlygiškai naujais svarbiais žaidėjais tarptautinėje arenoje. Šios palyginti sparčiai kylančios vidutinės ir didžiosios galios pasižymi ne tik „naujokams“ būdingomis ambicijomis, bet ir giliomis didžiavalstybinėmis istorinėmis tapatybėmis bei jų drąsius siekius vis labiau atitinkančiais objektyviais pajėgumais. Per pastaruosius keletą metų su šiuo reiškiniu tiek individualiai, tiek ES rėmuose vis labiau susiduria ir Lietuva. Pradedant nuo iššūkių, kilusių dėl santykių su Kinija krizės, migrantų iš islamo pasaulio išnaudojimo kaimyninėje Baltarusijoje ar nuoseklios Turkijos įtakos skvarbos į Rytų partnerystės šalis, ir baigiant pačios Lietuvos bandymais diversifikuoti savo užsienio politiką Indijos-Ramiojo vandenyno regiono kryptimi, Azija ir vad. „Globalūs pietūs“ tampa objektyviai svarbūs ne tik Briuseliui, bet ir Vilniui.

Šis TSPMI Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos tyrimų grupės vardu skelbiamas kvietimas yra skirtas tiems kandidatams į doktorantūrą, kurie siekia nagrinėti neeuropinių kylančių galių politinį poveikį Lietuvai ir visai ES pirmiausia tarptautinių santykių ir lyginamosios politikos disciplinų ribose. Teikti projektus ypač skatinami kandidatai, kurie be politikos mokslų doktorantūros studijoms reikalingų kompetencijų turi ir atitinkamus kalbinius gebėjimus (kinų, japonų, korėjiečių, arabų, turkų, persų, kurdų, hindi-urdu, hebrajų, prancūzų, ispanų ar portugalų).

10. Technologinių rizikų globali valdysena // The Global Governance of Catastrophic Technological Risk (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Florian Caspar Rabitz)

Įvairios naujos ir didelį poveikį turinčios technologijos galėtų labai prisidėti prie tvaraus vystymosi, žmonių gerovės ar socialinio ir ekonominio vystymosi, tačiau kartu keltų naują ir pražūtingą technologinę riziką. Tokia rizika gali kilti, pavyzdžiui, dėl nesąžiningo dirbtinio intelekto, nekontroliuojamo ir negrįžtamo naujų genetiškai modifikuotų organizmų plitimo aplinkoje arba dėl didelio masto technologinių intervencijų į klimato sistemą kovojant su antropogeniniu visuotiniu atšilimu. Katastrofiniai pavojai taip pat gali kilti dėl to, kad tiek valstybės, tiek nevalstybiniai veikėjai priešiškai panaudos naujas technologijas, pavyzdžiui, panaudodami dirbtinį intelektą biologiniams ginklams kurti arba plataus masto kibernetiniams karams. Pasaulinio valdymo atsakas – tiek per tarptautines, tiek per tarpvalstybines institucijas – iki šiol labai skyrėsi pagal gebėjimą veiksmingai valdyti naują technologinę riziką. Mokslinio tyrimo projekte būtų tiriamos valdymo priemonės, siekiančios sukurti institucinius modelius, skirtus veiksmingam pražūtingos technologinės rizikos valdymui pasauliniu lygmeniu. Tai galėtų apimti pavienius arba lyginamuosius atskirų technologijų sričių ir skirtingų technologijų sričių atvejų tyrimus, daugiausia dėmesio skiriant prisitaikymo procesams atitinkamose tarptautinėse arba tarpvalstybinėse institucijose. Konceptualiai projektas būtų grindžiamas platesnėmis diskusijomis apie institucinius pokyčius politikos moksluose ir tarptautiniuose santykiuose.

11. Užsienio karių savanorių poveikis šiuolaikiniuose konfliktuose: Pereinamojo laikotarpio teisingumo ir saugumo implikacijos // The Glocal Impact of Foreign Volunteer Fighters in Modern Conflicts: Transitional Justice and Security Implications (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Lina Strupinskienė)

Užsienio savanorių kovotojų dalyvavimas šiuolaikiniuose konfliktuose, pavyzdžiui, Rusijos kare prieš Ukrainą, atskleidžia naujus iššūkius tarptautinei teisei, saugumui ir pereinamojo laikotarpio teisingumui. Nors šie kovotojai dažnai laikomi moralės ir solidarumo simboliais, jie kelia pavojų – nuo karo nusikaltimų iki ekstremistinių ideologijų plitimo grįžus į gimtąsias šalis. Problemų centre – pagrindiniai klausimai: Kokie yra užsienio kovotojų dalyvavimo konfliktų metu ir po jų padariniai? Kaip tarptautinis teisingumas gali veiksmingai sumažinti šią riziką ir užtikrinti jų reintegraciją į visuomenę? Šiame tyrime būtų nagrinėjama ne tik užsienio kovotojų motyvacija, bet ir jų „glokalus“ poveikis – vietinių ir globalių procesų susikirtimas konfliktų ir pokonfliktinėje aplinkoje.

Infrastruktūra: vykdomi ir planuojami mokslinių tyrimų projektai, skirti konfliktų dinamikai ir užsienio kovotojų dalyvavimui; prieiga prie jau turimų duomenų apie karą Ukrainoje ir tarptautinio legiono veiklą; galimybės pasinaudoti Vilniaus universiteto akademiniais tinklais ir tarptautiniu bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje.

12. Atmintis, technologijos ir konfliktai: Skaitmeninės platformos kaip atminties aktyvizmo arenos // Memory, Technology, and Conflict: Digital Platforms as Arenas for Memory Activism (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Lina Strupinskienė)

Užsienio savanorių kovotojų dalyvavimas šiuolaikiniuose konfliktuose, pavyzdžiui, Rusijos kare prieš Ukrainą, atskleidžia naujus iššūkius tarptautinei teisei, saugumui ir pereinamojo laikotarpio teisingumui. Nors šie kovotojai dažnai laikomi moralės ir solidarumo simboliais, jie kelia pavojų – nuo karo nusikaltimų iki ekstremistinių ideologijų plitimo grįžus į gimtąsias šalis. Problemų centre – pagrindiniai klausimai: Kokie yra užsienio kovotojų dalyvavimo konfliktų metu ir po jų padariniai? Kaip tarptautinis teisingumas gali veiksmingai sumažinti šią riziką ir užtikrinti jų reintegraciją į visuomenę? Šiame tyrime būtų nagrinėjama ne tik užsienio kovotojų motyvacija, bet ir jų „glokalus“ poveikis – vietinių ir globalių procesų susikirtimas konfliktų ir pokonfliktinėje aplinkoje.

13. ES plėtra ir karo nusikaltimų tribunolų palikimas: teisingumo ir politikos Vakarų Balkanuose // EU Enlargement and the Legacy of War Crimes Tribunals: Navigating Justice and Politics in the Western Balkans (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Lina Strupinskienė)

ES plėtros procesas suvaidino svarbų vaidmenį skatinant valdymo ir teismų reformas šalyse kandidatėse. Tačiau Vakarų Balkanuose karo nusikaltimų tribunolų, tokių kaip Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ), palikimas tebėra ginčytinas klausimas pereinamojo laikotarpio teisingumo ir stojimo į ES procesų sąveikoje. Nors ES skatina susitaikymą ir teisinę valstybę, dažnai kyla įtampa tarp politinio pragmatizmo ir normatyvinių teisingumo įsipareigojimų. Šiuo tyrimu siekiama išnagrinėti pagrindinius klausimus: Kaip ES plėtros procesai paveikė pereinamojo laikotarpio teisingumo priemones ir visuomenės požiūrį Vakarų Balkanuose? Kokį vaidmenį TBTBJ palikimas atlieka formuojant ES susitaikymo politiką? Ar esama kompromisų tarp ES politinės strategijos, kuria siekiama regioninio stabilumo, ir jos normatyvinių teisingumo ir atskaitomybės tikslų? Nagrinėjant šiuos klausimus, tyrimas atskleis sudėtingą politikos, teisingumo ir susitaikymo dinamiką ES plėtros darbotvarkėje.

Infrastruktūra: šis tyrimas dera su VU TSPMI vykdomu InvigorateEU (Horizon Europe) tyrimų projektu, kuriame analizuojamos valdymo reformos ir pereinamojo laikotarpio teisingumas šalyse kandidatėse. Galimybė naudotis istoriniais duomenimis, TBTBJ archyvais ir regioninių ekspertų tinklais ES integracijos ir susitaikymo klausimais suteikia tvirtą pagrindą doktorantūros tyrimams.

14. Šiuolaikinės politikos problemos // Problems of contemporary politics

Tyrimo tikslas – ištirti pasirinktą politikos problemą konkrečioje politikos mokslų srityje.

TSPMI mokslininkų vykdomi tyrimai leidžia užtikrinti intelektualinę ir materialinę bazę tyrimams, susijusiems su šiomis temomis:

Politinės elgsenos ir institucijų tyrimai

Politinių idėjų istorija ir filosofiniai politikos tyrinėjimai

Globalių ir regioninių politinių procesų bei Lietuvos vaidmens juose tyrimai

Šiuolaikinės Europos – jos sąrangos ir vaidmens – tyrimai 

Viešojo administravimo ir viešosios politikos tyrimai