Užburtas ratas? Lietuvos gyventojų grįžtamoji ir pakartotinė migracija

Šiuolaikinė ekonominė migracija jau nebėra išvykimas į nežinią, kartą ir visiems laikams, ilgam palikus artmiuosius ir draugus. Neretai migracija yra trumpalaikė ir laikina, grįžtamoji ir pakartotinė, apykaitinė ir daugkartinė. Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, tokias tendencijas paskatino mažėjančios išlaidos susisiekimui, integracija į laisvą darbuotojų judėjimo erdvę Europos Sąjunguoje, informacinių technologijų teikiamos galimybės išlaikyti asmeninius ryšius ir dalyvauti profesiniuose tinkluose nuotoliniu būdu. Migracijai iš Vidurio ir Rytų Europos šalių apibūdinti mokslininkai vis dažniau pasitelkia tokius epitetus kaip „ypač įvairi“, „lakioji“ ir„neišbaigta“.

Ankstesniuose Lietuvoje atliktuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama emigracijos mastui, tendencijomis ir priežastims nagrinėti bei išvykusiųjų tapatybės pokyčiams analizuoti. Šioje kolektyvinėje monografijoje ieškoma atsakymo į klausimus, kurie iki šiol tyrinėti mažiau:

• Koks grįžtamosios migracijos mastas ir kokie motyvai skatina sugrįžimą?
• Ar užsienyje įgytos žinios ir patirtis padeda susirasti gerai apmokamą darbą Lietuvoje?
• Koks valstybės ir žiniasklaidos vaidmuo skatinant sugrįžimą ir grįžusiųjų inteegraciją Lietuvoje?
• Kodėl žmonės emigruoja pakartotinai, nors buvo apsisprendę sugrįžti?
• Kodėl kai kurie emigrantai sugrįžta, nors ir žino, kad jų pajamos Lietuvoje bus mažesnės, palyginti su užsienyje gautu atlyginimu?