Kęstutis Girnius. Sąmokslo teorijos… ir Kalėdų Senelis

Kęstutis Girnius. Sąmokslo teorijos… ir Kalėdų Senelis

Sąmokslo teorijos buvo gajos praeityje, jos gajos ir dabar. Jų esti įvairiausių. JAV ar Izraelio slaptosios tarnybos neva atsakingos už rugsėjo 11 d. teroristinius antpuolius Niujorke ir Vašingtone, „Apollo 11“ nusileidimas ant mėnulio paviršiaus buvo inscenizuotas ir niekada neįvyko, JAV ar SSSR biologinio karo specialistai sukūrė ŽIV virusą ir sąmoningai ar nesąmoningai jį paleido iš laboratorijos.

Naujausios apklausos rodo, kad apie 77% Vakarų Balkanų šalių piliečių tiki įvairiomis sąmokslo teorijomis apie COVID-19.

Virusas esą sietinas su 5G technologijų diegimu, jį sukūrė JAV ginkluotosios pajėgos arba Kinijos valdžia, Billas Gatesas vakcinos priedanga įterpia lustus, galinčius sekti žmones. Net 94 proc. Bosnijos serbų mano, kad farmacijos kompanijos sukūrė virusą. 54 proc. apklaustųjų neketina skiepytis.

Ne daug kuo atsilieka Rusijos gyventojai. Nepriklausomo „Levados“ centro atlikta apklausa parodė, kad spalio mėn. 59 proc. respondentų nenorėjo skiepytis – ir atrodo, kad šis skaičius auga. Amerikiečiai mažiau skeptiški. Šiuo metu apie 60 proc. sako, kad imtų vakciną, 21 proc. tvirtina, kad to nedarys.

Nereikėtų sutapatinti sąmokslo teorijų su skepticizmu, nors esama panašumų. Sąmokslo teorijos mėgina paaiškinti kokį nors įvykį ar reiškinį kaip galingų, savo vaidmenį nuslėpti gebančių organizacijų ar žmonių machinaciją, ar tai būtų CŽV, žydai ar Billas Gatesas.

Tarp neketinančių skiepytis rusų yra sąmokslo teorijų entuziastų, bet kiti neketina skiepytis, nes mano, kad vakcina buvo perdėm skubiai pagaminta, dar neatlikti derami tyrimai dėl veiksmingumo ir galimų neigiamų pasekmių. Be to, rusai puikiai žino, kad valdžia jiems dešimtmečius meluoja, tad gal meluoja dabar.

Per pastaruosius dešimtmečius JAV smarkiai padidėjo procentas vadinamųjų „Anti-vaxxers“, kurie mano, kad mokslas nėra įrodęs vakcinų veiksmingumo, kad vakcinos yra nesaugios, dažnai sukelia autizmą vaikams. Beveik neįmanoma įtikinti „Anti-vaxxers“, kad jų nuogąstavimai nėra pagrįsti. Atsisakymas pergalvoti savo nuomonę ar išklausyti kitą pusę yra vienas skiriamųjų sąmokslų teorijų bruožų.

Sąmokslo teorijos paprastai tvirtina, kad sąmokslo vykdytojai turi ypatingą galią ir įtaką, todėl akivaizdžiai teoriją neigiantys duomenys dažnai laikomi paties sąmokslo dalimi, antruoju kitų žmonių apgavimo etapu. Tie, kurie neigia ar mėgina demaskuoti sąmokslą, esą arba patys dalyvauja sąmoksle, arba yra sąmokslininkų apgauti nieko nenuvokiantys „naudingi idiotai.“

Verta paminėti kitą sąmokslų teorijų bruožą. Jos skatina vis mažiau pasitikėti vis didėjančiu informaciją kuriančių ir pristatančių institucijų skaičiumi. Jei manoma, kad slaptosios tarnybos yra atsakingos už prezidento Kennedžio atentatą ar rugsėjo 11 d. antpuolius ir dar gebėjo nuslėpti savo pėdsakus, peršasi išvada, kad šiuos įvykius tyrusios komisijos, prezidentas ir jo administracija, Kongreso vadovai, Federalinis tyrimo biuras ir kitos policijos organizacijos, beveik visa žiniasklaida dalyvavo sąmoksle, buvo arba leidosi būti apgauti.

Jei iš pradžių manoma, kad mažas sąmokslininkų būrys atsakingas už klastotę, ilgainiui vis platesni gyventojų sluoksniai laikomi sąmokslininkų bendražygiais, nes jiems neįsijungus, sąmokslas būtų išaiškintas. Plintanti sąmokslo apimtis skatina visuotinį skepticizmą, kurio nihilistinės išvados (atseit, beveik niekuo negalima tikėti) turėtų priversti ir uoliausius entuziastus atverti savo akis. Deja, dažnai taip nėra.

Paprastai galvojama, kad sąmokslo teorijos yra gajesnės autoritarinėse valstybėse negu demokratijose. Uždaroje visuomenėje patikima informacija sunkiau prieinama, o gyventojai turi pagrindą netikėti tuo, ką valdžia sako. Šalyje, kurioje spauda laisva, tebegalioja demokratinė kontrolė ir valdžios institucijų pusiausvyra, gerokai mažesnė tikimybė, kad bus galima nuslėpti sąmokslą, ypač jei jis susietas su visuomenei svarbiais klausimais. Įvykiai JAV rodo, kad gal pervertintas demokratijų atsparumas sąmokslų teorijoms.

Lapkričio 13-17 d. atlikta nuomonės apklausa parodė, kad maždaug pusė visų apklaustųjų respublikonų mano, kad prezidentas Donaldas Trumpas „teisėtai laimėjo“ JAV rinkimus. Esą rinkimų rezultatus suklastojo išrinktam demokratų prezidentui J. Bidenui palankūs rinkimų prižiūrėtojai. Net 126 respublikonų Atstovų rūmų nariai bei 17 valstijų generaliniai prokurorai palaikė Teksaso valstijos kreipimąsi į Aukščiausiąjį teismą, prašant panaikinti rinkimų rezultatus.

Teismas vienbalsiai atmetė ieškinį. Nežinia, kiek kongresmenų nuoširdžiai tiki, kad rinkimai buvo suklastoti, ir kiek jų nenori patekti į aršiųjų Trumpo rėmėjų nemalonę. Pastaruoju atveju jie pataikauja sąmokslo teorijos šalininkams, juos palaiko, nors neturi įrodymų, jog rinkimai buvo suklastoti. Ne be pagrindo maldaujama, God bless America (Dieve palaimink Ameriką).

Ne tik Trumpo šalininkai pasiduoda sąmokslų teorijų vilionėms. Trumpo priešininkai ir tradicinė žiniasklaida perdėtą reikšmę suteikė Rusijos kišimuisi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, kai socialinėse medijose ir interneto portaluose skleidė nesantaiką kurstančią bei prieš H. Clinton nukreiptą medžiagą.

Dar neatsisakyta polinkio laikyti Rusijos slaptąsias tarnybas atsakingomis už įvairias nesėkmes ir nepalankius įvykius, priskiriant joms įgūdžius ir kompetencijas, kurių vargu ar jos turi. Kai spalio mėnesį dienraštis „New York Post“ paskelbė, kad Bideno sūnaus Hunterio nešiojamajame kompiuteryje rasta inkriminuojančių duomenų, pagrindinė žiniasklaida su mažomis išimtimis visiškai nutylėjo šią žinią, nes ji esanti suklastota Trumpo šalininkų, arba kaip teigė per 50 buvusių žvalgybininkų, tarp jų keli buvę CŽV direktoriai, esama pagrindo manyti, kad tai Rusijos dezinformacija.

Pabrėžtina, kad nebuvo jokių duomenų ar įrodymų, kad Rusija prikišo savo nagus. Ketvirtadienį H. Bidenas viešai paskelbė, kad prokuratūra tiria jo mokesčius.

Ne visada lengva atskirti gilų, bet pagrįstą skepticizmą, paranojiškus įtarimus, pritarimą sąmokslo teorijomis, dažnai jie susilieja į vienetą. Nežinia, kuris veiksnys suvaidino svarbesnį vaidmenį. O gal žvalgybininkai siekė sau ir kitiems įrodyti savo dorą, siekdami užkirsti kelią Trumpo perrinkimui?

H. Kisindžeris yra pasakęs, kad paranojikai turi ir tikrų priešų. Yra ir realių sąmokslų. Antai 1926 m. gruodį tautininkų ir krikdemų sąmokslininkams pasisekė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, o 1934 m. kitai sąmokslininkų grupei nepasisekė pašalinti A. Smetonos ir valdžios vairo perduoti A. Voldemarui.

Artėjant Kalėdoms, verta prisiminti, kad yra nepiktybiškų sąmokslų. Tėvai savo mažiems vaikams pasakoja, kad paslaptingas Kalėdų Senelis kažkur netoli Šiaurės ašigalio kartu su savo nykštukais gamina žaislus, kuriuos per Kalėdas išdalija vaikams. Panašiai pripasakojama apie Velykų kiškį ir dantų fėją. Tėvų sąmokslas veiksmingas, vaikai tiki tuo, ką tėvai sako.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.