Benai, kaip atsiradai institute? Kada nusprendei, kad nori čia studijuoti ir kodėl?

Su VU TSPMI susipažinau dar dešimtoje klasėje, kai dalyvavau korporacijos „RePublica“ organizuojamoje Jaunųjų politologų mokykloje. Tuomet įspūdį man paliko ne tik instituto dėstytojų vestos paskaitos, bet ir akį patraukė instituto erdvės bei aplinka. Nuo to laiko pradėjau rimčiau mąstyti apie politikos mokslų studijas Vilniaus universitete. O pačią politikos mokslų kryptį pasirinkau tikėdamasis rasti sintezę tarp dviejų man labiausiai mokykloje patikusių dalykų – istorijos ir geografijos, juolab kad iš pastarojo dalyko labiausiai imponavo politinės geografijos sritis.

Šią vasarą tapai VU TSPMI Studentų mokslo draugijos pirmininku. Kaip įsitraukei į draugijos veiklą? Kokie yra organizacijos tikslai ir norai šiems mokslo metams?

Apie Studentų mokslinę draugiją išgirdau per VU TSPMI organizacijų pristatymą mokslo metų pradžioje. Ši organizacija mane labiausiai patraukė savo akademine pakraipa, bendradarbiavimu su dėstytojais vykdant savo veiklas. Kitaip tariant, norėjau politikos mokslų neapriboti tik paskaitomis ir seminarais bei į dalyką pasigilinti labiau neformaliu būdu.

Iš pradžių į Draugijos veiklą įsitraukti buvo sudėtinga, kadangi reikėjo adaptuotis prie studijų universitete apskritai, tačiau ilgainiui pavyko suderinti šiuos du dalykus – sutikau prisiimti vis daugiau atsakomybių SMD vykdomose veiklose. Galiausiai, besibaigiant mokslo metams jaučiausi jau gerai pažįstantis pačią Draugiją ir jos veiklas bei nusprendžiau kandidatuoti į SMD pirmininko poziciją. Labai džiaugiuosi Draugijos narių išreikštu pasitikėjimu ir parama rinkimuose.

Kadangi per pastaruosius dvejus metus SMD labai stipriai atgaivino savo veiklą ir dabar yra ryškiai matoma organizacija ne tik VU TSPMI, bet ir VU erdvėse, todėl prioritetas šiais mokslo metais būtų tęsti pradėtas arba iš naujo prikeltas iniciatyvas ištaisant pastebėtus trūkumus ar papildant naujomis detalėmis. Norėčiau pasidžiaugti atgaivinta „Geriausių rašto darbų almanacho“ tradicija, kuri keletą metų buvo apmirusi, tačiau jau šių metų gruodžio mėnesį bus paskelbta naujausioji šio leidinio publikacija. Taip pat Draugija tikisi pritraukti daug naujų moksline veikla besidominčių narių bei tęsti bendradarbiavimą su dėstytojais, mokslininkais ir studentų organizacijomis.

Kovo mėnesį dalyvavai nacionalinėje konferencijoje „Lietuva po 2020 m. Seimo rinkimų“ ir skaitei pranešimą „COVID-19: pandemija, jos valdymas ir iššūkiai Lietuvos gyventojų akimis“. Papasakok plačiau apie atliktą tyrimą – ką pavyko sužinoti, kas pačiam buvo nauja ir įdomu?

Į patį tyrimą įsitraukiau jau jam įsibėgėjus, t. y. kokybinių interviu analizės dalyje, kadangi 2020 m. vasarą, kuomet vyko mokslinė ekspedicija, kurios metu buvo atlikti minėtieji interviu, dar nebuvau įstojęs į VU TSPMI. Taigi, jau pačioje analizės pradžioje teko susipažinti su nauju moksliniu metodu – kodavimu. Naudojant šį analizės būdą informantų pasakyta citata arba keletas jų sutraukiamos į ją arba jas apibendrinantį žodį, frazę, sakinį ar panašiai. Nors šis darbas pareikalavo nemažai laiko ir pastangų, tačiau įgijau vertingų įgūdžių, kaip įsisavinti svarbiausią informaciją ištisus sakinius ar pastraipą apibendrinant keliais žodžiais. Taip pat labai įdomu buvo skaityti pačius interviu, matyti, kaip kai kurie klausimai gali būti atsakyti papasakojant neįtikėtiną istoriją ar išvedant įvairias teorijas. Kadangi su kolege Gabija Norgilaite gilinomės į interviu dalis, susijusias su COVID-19, tai rengdami pranešimą konferencijai sąmokslo teorijas, susijusias su koronavirusu, nusprendėme įtraukti kaip vieną iš potemių, nes ne vienas informantas papasakojo tiek originalių, tiek ir labiau girdėtų pandeminių sąmokslo teorijų.

Ar nuotolinis mokymasis palengvino ar pasunkimo mokymosi procesą? Galbūt turi laiko planavimo patarimų?

Nuotolinis mokymasis man turėjo savų pliusų ir minusų. Viena vertus, persikėlus į nuotolinę erdvę, iš pradžių atsirado daugiau laiko, kadangi nereikėjo keliauti į ir iš universiteto, iš vienos paskaitos ar seminaro į kitą buvo galima persijungti vieno mygtuko paspaudimu. Taip pat nemaža dalis paskaitų buvo įrašytos, o tai leido geriau susikonspektuoti ir įsisavinti pateikiamą medžiagą sustabdant ar atsukant įrašą. Kita vertus, ilgainiui susiformavo nauja rutina, todėl laiko trūkumas vis tiek atsirado net ir nuolatos mokantis iš namų. Įrašytos paskaitos su visais savo privalumais irgi turėjo savų trūkumų. Vienas iš jų – galimybės užduoti dėstytojui klausimą ar pasitikslinti neaiškią informaciją čia ir dabar gyvai nebuvimas. Savo ruožtu realiu laiku vykdavę nuotoliniai seminarai ar paskaitos kai kada susidurdavo su interneto ryšio problema. Be to, žinoma, nuotolinis mokymasis labai atsiliepė socializacijos aspektui – iki šiol dar nesu susipažinęs su nemaža dalimi bendrakursių. Taigi, nepaisant išvardintų pliusų, nuotolinis mokymasis man labiau pasunkino mokymosi procesą, todėl šiais metais labai tikiuosi kiek įmanoma ilgesniam laikui grįžti į auditorijas ir tęsti studijas kontaktiniu būdu.

Kalbant apie laiko planavimą, tai dažniausiai stengiuosi susidėlioti prioritetus daugmaž numatydamas, kiek laiko turėčiau skirti kiekvienam iš jų, tačiau beveik visada kiekvienas iš darbų atima daugiau laiko nei tikėjausi. Turbūt taip yra dėl to, kad kiekvieną užduotį noriu atlikti maksimaliai gerai, kas lemia, jog kitus darbus tenka atidėlioti arba skirti jiems mažiau laiko.

Šią vasarą kartu su instituto mokslininkais dalyvavai mokslinėje ekspedicijoje. Kokius įspūdžius parsivežei iš ekspedicijos?

Galimybė sudalyvauti mokslinėje ekspedicijoje buvo viena iš pagrindinių paskatų prisijungti prie SMD, todėl per daug ilgai nesvarstęs nusprendžiau dalyvauti antrojoje šios vasaros ekspedicijoje, kuri vyko Jonavoje. Ekspedicijos metu rinkome interviu iš vietos gyventojų apie tai, kaip jie išgyveno posovietines transformacijas pereinant iš vienos santvarkos į kitą, t. y. apie laikotarpį po 1990 m. Lietuvoje. Ši ekspedicija, visų pirma, suteikė man naudingos patirties, kaip reikėtų atlikti kokybinius interviu. Jau teko girdėti, jog kai kuriuose iš būsimųjų kursų ar netgi rašant bakalaurinį darbą yra galimybė pritaikyti šį metodą, todėl įgyti įgūdžiai neabejotinai yra labai universalūs. Labai įsiminė vakarinės refleksijos, kurių metu ne tik dalindavomės dienos įspūdžiais renkant interviu, bet ir diskutuodavome bendresnėmis politinėmis temomis, aptardavome aktualijas. Apskritai, mokslinių ekspedicijų metu yra puiki galimybė susipažinti su Instituto dėstytojais ir mokslininkais labiau neformalioje aplinkoje, neįstatytoje į paskaitų ar seminarų rėmus.

Kokie tavo planai ilgesnėje perspektyvoje? Kokia veiklos sritis tau patraukliausia?

Kol kas vis dar esu ieškojimų kelyje, todėl tikrai negalėčiau pasakyti, ką konkrečiai norėčiau veikti baigęs studijas. Prieš stodamas į TSPMI turėjau tokią kaip ir svajonę tapti diplomatu, tačiau po metų Institute pamačiau, kad politikos mokslai gali pasiūlyti daugiau mane dominančių sričių nei tik darbas valstybės tarnyboje. Pavyzdžiui, iš arti pamačiau, kaip atrodo politikos mokslininko darbas. Šiai dienai tapęs mokslininku greičiausiai gilinčiausi į institucines struktūras, kadangi tai buvo labiausiai man imponavusi tema pirmo kurso metu. Bet, apskritai paėmus, dabar labiausiai noriu mėgautis studijomis ir iš jų pasiimti kiek įmanoma daugiau, o pati patraukliausia veiklos sritis neabejoju, jog išryškės laikui bėgant.