Uždaryti
2020-11-29 19:05:46
2020-11-10 00:00:00

Visuotinio karantino metu VU TSPMI administracija atsižvelgiant į esančias rekomendacijas dirba nuotoliniu būdu. Su administracija galite susisiekti šiais numeriais: studijų klausimais kreiptis tel.: 8 (5) 251 4135, kitais klausimais tel.: 8 (5) 251 4130. Jei jums reikalinga gyva konsultacija, kviečiame iš anksto susiderinti susitikimą susiderinti el. paštu.

2020-11-29 19:05:46
2020-11-11 00:00:00

Nuo lapkričio 11 d.  biblioteka paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia

 

Disertacijos gynimas: Marius Skuodis „Europos finansinių paslaugų reguliavimo politinė ekonomija: ES bankų politikos stabilumo ir kaitos aiškinimas“

Dalyvauja

Disertacijos vadovas - prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas
Komisijos pirmininkas - prof. Vitalis Nakrošis
doc. dr. Žilvinas Martinaitis
dr. Klaudijus Maniokas
doc. dr. Waltraud Schelkle
prof. dr. Frank Schimmelfennig

VU TSPMI kviečia į Mariaus Skuodžio disertacijos „Europos finansinių paslaugų reguliavimo politinė ekonomija: ES bankų politikos stabilumo ir kaitos aiškinimas“ viešą gynimą.

Šioje disertacijoje (anglų k.) analizuojami 2012–2016 m. ES bankų politikos pokyčiai. Tyrime siekiama atsakyti į du tarpusavyje susijusius klausimus. Pirma, kodėl euro zonos šalys atsisakė savo bankų sistemų kontrolės, sukurdamos ES bankų sąjungą, nors anksčiau panašūs pasiūlymai buvo nuolat atmetami? Antra, kaip paaiškinti sukurtos bankų sąjungos turinį? Tyrime teigiama, kad Europos skolų krizė ir jos „ispaniškasis“ etapas 2012 m. pirmoje pusėje buvo būtina, bet nepakankama sąlyga Europos lyderių istoriniam sprendimui. Remdamasis deterministine pertraukiamos pusiausvyros teorijos interpretacija, sprendimą sukurti bankų sąjungą autorius aiškina trimis tarpiniais veiksniais: euro zonos šalių tarpusavio priklausomybe, kuri lėmė ES bankų politikos vaizdinio (suvokimo), dominavusio didžiųjų euro zonos šalių vyriausybėse, pokyčius, ir bankų politikos formavimo vietos (politikos posistemio) politizacija. Parodęs, kad galutinių susitarimų turinys atitinka išskirtą „prevencinės“ bankų sąjungos tipą, autorius teigia, kad šį rezultatą geriausiai paaiškina valstybių narių nacionalinių preferencijų intensyvumo ir jų pozicijų politinio legitimumo sąveika. Atitinkamai galutinių susitarimų turinys darbe aiškinamas Vokietijos bankų ryšiais su didžiausią finansų rinkų spaudimą patyrusiomis Pietų Europos šalimis derybų pradžioje ir „retoriniais spąstais“, į kuriuos Vokietijos Vyriausybė pateko vėlesniuose derybų etapuose. Tyrime taip pat pabrėžiama, kad ES derybų procesą palengvino „konstruktyvus nevienareikšmiškumas“, susijęs su bankų sąjungos galutine forma.

Naudingos nuorodos