Priėmimo į doktorantūros studijas tvarka

Priėmimo į doktorantūros studijas tvarka

Priėmimo į VU Politikos mokslų doktorantūrą tvarka 2023 metais

Priėmimo į doktorantūrą procesas susideda iš trijų etapų:

  1. Doktorantūros projekto ir motyvacinio laiško pateikimo;
  2. Prašymo dalyvauti priėmimo konkurse ir papildomų dokumentų pateikimo;
  3. Priėmimo pokalbio.

Moksliniai projektai ir motyvaciniai laiškai siunčiami VU TSPMI doktorantūros studijų administratorei Arenidai Glušinskienei adresu arenida.glusinskiene@tspmi.vu.lt iki birželio mėn. 19 d. 

Prašymas dalyvauti priėmimo į doktorantūrą konkurse ir visi reikalingi dokumentai pateikiami Vilniaus universiteto priėmimo į trečiosios pakopos studijas internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje (ISAS) iki birželio mėn. 11 d. (išsilavinimą įgijusiems užsienio mokslo institucijoje ir neturintiems diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento) arba iki birželio 25 d. (išsilavinimą įgijusiems Lietuvos aukštojo mokslo institucijoje).

Priėmimo į doktorantūrą motyvaciniai pokalbiai vyks birželio 30 d. 11.00 val. (EEST), VU TSPMI (Vokiečių g. 10). Kandidatai iš užsienio šalių pokalbyje gali dalyvauti nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos apie stojimo sąlygas ir procesą rasite VU interneto svetainėje.

Dėmesio! Pasinaudokite galimybe gauti Europos universitetų aljanso „Arqus“ talentų stipendiją (daugiau informacijos pateikiama čia). Stipendiją sudaro 1400 eurų per mėnesį išmoka, taip pat padengiamas mokestis už mokslą universitete, į kurį studentas/-ė yra įstojęs/-usi. Paraiškų stipendijai gauti terminas: 2023 m. gegužės 31 d.

1. KONKURSINIO BALO SANDARA

Stojimo į politikos mokslų doktorantūrą konkursinis balas apskaičiuojamas pagal formulę:

Mokslinis projektas pateikiamas drauge su motyvaciniu laišku ir rekomendacijomis (žr. skiltį Privalomi mokslinio projekto priedai). Vertinant mokslinį projektą, vertinamas jo tikslų aiškumas ir susietumas su doktorantūros temos problematika, naujumas ir numatomų tyrimo metodų pagrįstumas.

Vertinant pokalbį, vertinama pokalbio metu ir motyvaciniame laiške bei rekomendacijose pateikta pretendento motyvacija, gebėjimas argumentuotai apginti pateiktą mokslinį projektą, mokslinio projekto aktualumas ir atitikimas instituto studijų bei mokslo poreikiams, temos originalumas ir inovatyvumas.

Vertinant mokslo darbus, vertinami ne tik parengti mokslo darbai (publikuoti straipsniai, magistro darbas), bet ir dalyvavimas mokslinėje veikloje – papildomi balai skiriami tiems pretendentams, kurie dalyvavo mokslinių tyrimų projektuose, skaitė pranešimus konferencijose, SMD renginiuose, dalyvavo ekspedicijose ir pan.

Surinkus vienodą balų skaičių, pirmenybę lemia: 

  1. magistro (baigiamojo) darbo įvertinimas;
  2. magistro diplomo priede esančių studijų dalykų, susijusių su projekto tema, įvertinimas.

2. REIKALAVIMAI MOKSLINIAM PROJEKTUI

Pagrindinis atrankos į doktorantūrą kriterijus – mokslinio projekto vertinimas. Moksliniame projekte turi būti:

  1. glaustai suformuluota ketinama tyrinėti mokslinė problema, jos aktualumas;
  2. parengta atliktų tyrinėjimų, susijusių su šia problematika, apžvalga ir įvertintas planuojamo atlikti tyrimo naujumas;
  3. aiškiai suformuluoti darbo tikslas ir uždaviniai (rekomenduojama juos formuluoti klausimo forma), pateiktos (jei reikalingos) tyrimo hipotezės;
  4. nurodyti tyrimo metodai;
  5. pateiktas svarbiausios literatūros sąrašas (apie 10 pozicijų).

Mokslinio projekto apimtis – apie pusė autorinio lanko (20 000 spaudos ženklų arba 10-12 numeruotų lapų). Tekstas rengiamas 1.5 intervalu, 12 dydžio šriftu.

Lietuvos Respublikos piliečiai, stojantys į doktorantūrą, mokslinį projektą turi pateikti lietuvių kalba. Norintys pateikti projektą užsienio kalba, turi pateikti tokį sprendimą pagrindžiančią argumentaciją, kodėl buvo būtina ir reikalinga projektą rengti užsienio kalba.

Privalomi mokslinio projekto priedai:

Privalomi mokslinio projekto priedai:

  1. Motyvacinis laiškas, kuriame stojantysis pateikia stojimo į doktorantūrą motyvaciją, glaustai pristato savo dalyvavimą mokslinėje veikloje ir turimą įdirbį, akademinės ar kitos profesinės karjeros planus;
  2. Dvi mokslininkų, dirbančių politikos mokslų kryptyje, rekomendacijos. Bent vienoje iš rekomendacijų, kurios turi būti pateikiamos kartu su kitais dokumentais konkursui, turi būti ir rekomenduojančiojo mokslininko (temos konsultanto) atsiliepimas apie stojančiojo teikiamą mokslinį projektą.

3. MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKA

  1. JAV ir Kinijos galios transformacija kovoje dėl technologinio dominavimo: 5G ir Dirbtinio Intelekto plėtros poveikis globaliai konkurencijai // Transformation of US and China‘s Power in the Battle for Technological Domination: The Impact of 5G and Artificial Intelligence Development on the Global Competition (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)
  2. Viešosios erdvės skaitmenizavimo poveikis užsienio politikai ir diplomatijai // The Impact of the Public Space Digitalization on Foreign Policy and Diplomacy (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)
  3. Energetinio saugumo ir diplomatijos dilemos: Baltijos šalių interesų derinimas sinchronizacijos ir Astravo AE elektros boikoto klausimais // Dilemmas of Energy Security and Diplomacy: Reconciling Baltic Interests on Synchronization and the Astravyets NPP Electricity Boycott (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)
  4. Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių (prekybos, kapitalo, migracijos, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų) pobūdis – priežastys ir poveikis užsienio politikai // Changing nature of Lithuanian external interdependencies (trade, migration, cyber space, information and others): causes and impact on foreign policy (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)
  5. Tapatybė politiniuose režimuose // Identity in the political regimes (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)
  6. Struktūrinių transformacijų poveikis darbo rinkai // Influence of structural transformations on labour market (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Žilvinas Martinaitis)
  7. FinTech politinė ekonomija // The Political Economy of FinTech (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)
  8. (Po)sovietmečio estetinės veiklos politika: bendruomenės, medijos ir emancipacinės strategijos // Politics of the (Post)Soviet Aesthetics: Communities, Media, and Emancipatory Strategies (konsultuojanti mokslininkė/vadovė prof. Natalija Arlauskaitė)
  9. (Anti-)korupcijos politika, ekonomika ir kultūra Centrinėje Azijoje // The Politics, Economics and Culture of (Anti-)Corruption in Central Asia (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)
  10. Šiuolaikinės politikos problemos // Problems of contemporary politics (konsultuojantys mokslininkai: prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Ainė Ramonaitė, prof. dr. Gediminas Vitkus, prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas, prof. dr. Tomas Janeliūnas, prof. dr. Violeta Davoliūtė, prof. dr. Natalija Arlauskaitė, prof. dr. Margarita Šešelgytė, doc. dr. Vytautas Kuokštis, doc. dr. Liutauras Gudžinskas, doc. dr. Mažvydas Jastramskis, doc. dr. Žilvinas Martinaitis, doc dr. Inga Vinogradnaitė, doc. dr. Nerija Putinaitė)

Doktorantūros disertacijų tematikų aprašas

1. JAV ir Kinijos galios transformacija kovoje dėl technologinio dominavimo: 5G ir Dirbtinio Intelekto plėtros poveikis globaliai konkurencijai (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)

Ilgą laiką, ypač vertinant iš realizmo (ir jo atmainų) teorinių perspektyvų, technologinis pranašumas buvo skirtas karinės ir/arba ekonominės galios stiprinimui. Šiuo metu technologijos tampa ne tik savarankišku, bet dažnai ir svarbiausiu, potencialiai determinuojančiu galios šaltiniu (Chin, 2019; Bates, 2019). Varžybos dėl inovacijų dirbtinio intelekto (DI), 5G ryšio (o taip pat genų inžinerijos, kvantinių kompiuterių, kosmoso technologijų etc.) srityse tampa geopolitinio susidūrimo tarp Kinijos ir JAV epicentru (Mazarr et all, 2018; Hoffmann, Bradshaw and Taylor, 2019; Graham, 2020). Dominavimas šiose srityse yra laikomas būtina sąlyga įgaunant (Kinija) ar išlaikant (JAV) hegemoninę galią tarptautinėje sistemoje.

Tyrimu būtų siekiama revizuoti klasikines ir modernias galios aiškinimo teorijas, atsižvelgiant į sparčiai kintantį technologijų poveikį tarptautinei politikai. Praktine tyrimo dalimi būtų analizuojama, kaip Kinija ir JAV siekia stiprinti savo globalią įtaką skatindamos ar ribodamos inovatyvių technologijų sklaidą, kurdamos „technologinius aljansus“, diegdamos ar primesdamos savo technologinį pranašumą įtvirtinančius standartus ir techninius protokolus.

2. Viešosios erdvės skaitmenizavimo poveikis užsienio politikai ir diplomatijai (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)

Įvairių viešųjų veiklų, įskaitant ir politiką, skaitmenizacija suteikia naujų komunikavimų formų, padedančių ne tik perteikti informaciją, bet ir išreikšti emocijas ir kūrybiškumą, taip pat keisti žinių įgijimo ir informacijos platinimo būdus. Net diplomatija, ilgą laiką suprantama kaip „pusiau nevieša“ veikla (neviešinamos derybos, itin svarbūs interesų derinimai neoficialiuose susitikimuose ar institucijų koridoriuose ir t. t.), tampa vis labiau pateikta skaitmenizavimo tendencijų: Twitter žinutės įgauna oficialių pranešimų statusą, o pandemijos akivaizdoje tarpasmeninė gyva komunikacija tapo prabanga. Tai – naujas iššūkis diplomatijai ir užsienio politikai, kai skaitmeninės komunikacijos gebėjimai ir poveikis daro didesnę įtaką nei klasikinis politinis procesas tête-à-tête.

Tyrimu būtų siekiama įvertinti, kaip kinta diplomatijos ir užsienio politikos praktikos intensyvėjančios skaitmenizacijos kontekste. Esminis dėmesys turėtų būti skirtas nuo 2020 m. pasikeitusiems diplomatijos procesams ir metodams, kai dėl pandemijos poveikio daugumą veiklų teko perkelti į skaitmeninę erdvę. Potencialiai būtų tiriama Lietuvos diplomatijos ir/arba ES politikos transformacija 2020-2024 m.

3. Energetinio saugumo ir diplomatijos dilemos: Baltijos šalių interesų derinimas sinchronizacijos ir Astravo AE elektros boikoto klausimais (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Tomas Janeliūnas)

Paskutinis likęs svarbiausias energetinės nepriklausomybės ir saugumo klausimas Lietuvai – elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektas. Su tuo glaudžiai susijusi ir Astravo AE problematika bei pastangos užtikrinti, jog Baltarusijoje pagaminta elektra nebūtų prekiaujama Baltijos elektros biržose. Pastarasis klausimas kelia itin daug politinių nesutarimų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikų ir energetikos sektoriaus atstovų. Sprendimai ir jų priėmimo procesas nėra tik techninis, o pasiekia valstybių vadovus – tai pastaruoju metu tapo ir vienu svarbiausiu Lietuvos diplomatijos uždaviniu.

Tyrimų būtų siekiama atlikti nuoseklią proceso sekimo analizę, identifikuojant svarbiausius Baltijos šalių interesus ir konfliktų šaltinius, o taip pat visą sprendimų priėmimo procesą, įtraukiant derybas dėl sinchronizavimo modelio ir įvairius siūlymus dėl elektros prekybos su trečiosiomis šalimis po Astravo AE paleidimo. Kokybiniai interviu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimų priėmėjais bei energetinio sektoriaus atstovais ir ekspertais turėtų tapti svarbiausiais duomenų šaltiniais. Toks tyrimas (praktinės diplomatijos proceso atsekimas) galimai būtų pirmasis tokio žanro mokslinis tyrimas TSPMI, kuris neabejotinai sulauktų ir didelio viešo susidomėjimo.

4. Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių (prekybos, kapitalo, migracijos, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų) pobūdis – priežastys ir poveikis užsienio politikai (konsultuojantis mokslininkas/vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas)

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos išorės ryšių struktūrą, pobūdį (asimetriškumą), sąsajas tarp sričių, užsienio partnerių ir išanalizuoti jų kaitos priežastis (narystę tarptautinėse organizacijose, vidaus politikos sprendimus, kuriais siekiama keisti išorės priklausomybes ir pan.) bei aptarti jų įtaką Lietuvos užsienio politikai. Tyrimas galėtų remtis Horizon 2020 projekto EU-STRAT metodika, taikyta Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių išorės priklausomybių analizei.

5. Tapatybė politiniuose režimuose (konsultuojanti mokslininkė/vadovė doc. dr. Nerija Putinaitė)

Ne vieną dešimtmetį svarstant politinius (buvusius ir vykstančius) procesus, vis labiau atkreipiamas dėmesys į socialinių tapatybių įtaką ne tik žmonių sprendimams, bet ir politiniams procesams: jų vyksmui ar jų negalimumui. Čia minimos tapatybės apima tokias tapatybes kaip tautinė, nacionalinė, europinė, religinė, rasinė, sovietinė ar pan. Tapatybės, kurias neretai remia emocijos, prisirišimai, kiti tam tikrą savivoką skatinantys veiksniai, yra neaptinkamos procesus aiškinant per racionalaus pasirinkimo ir interesų prizmę, bet veikia kaip svarbūs veiksniai politiniuose procesuose.

Tyrimų tematika apima labai platų spektrą galimų temų ir problemų. Tai yra ir teoriniai klausimai apie socialinės tapatybės santykį su vienokio ar kitokio politinio režimo (demokratijos, totalitarizmo) tvarumu ar kismu; apie tapatybių lankstumo ir kismo ribas, tapatybių poveikį tam tikram atminties režimui ir jų galimai sankirtai. Taip pat tai yra ir praktiniai klausimai, analizuojant tam tikros bendruomenės tapatybes (nacionalines, etnines, europines, sovietines), tapatybių santykius, poveikį visuomenės ir politiniams pasakojimams, klausiant apie tapatybių tvarumą, jų kismo sąlygas ir galimybes veikti politinę aplinką.

6. Struktūrinių transformacijų poveikis darbo rinkai (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Žilvinas Martinaitis)

Problematika: skaitmenizacija ir robotizacija, platformų įsitvirtinimas, pandemijos nulemti darbo, gyvenimo būdo ir vartojimo pokyčiai bei tarptautinės prekybos apimčių ir krypčių kaita kuri lemia tai, kad keičiasi tiek valstybių ūkio struktūra, tiek ir darbo pobūdis „senosiose“ profesijose ir sektoriuose.

7. FinTech politinė ekonomija (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Vytautas Kuokštis)

Bene didžiausias pastarųjų metų pokytis finansų sektoriuje – finansinių technologijų (FinTech) revoliucija. Taikydamas naujas technologijas, šis sektorius meta iššūkį tradiciniams verslo modeliams ir siūlo vartotojams naujų galimybių. Lietuva yra viena iš Europos ir pasaulio lyderių, kuriant tokio pobūdžio bendrovėms palankią aplinką ir kartu pritraukdama užsienio investicijas į šią sritį. Nors kol kas FinTech sektorius Lietuvoje sudaro nedidelį ekonomikos dalį, jo augimo sparta ir potencialas yra didžiuliai.

Kadangi FinTech yra naujas reiškinys, kol kas mokslinėje literatūroje jis dar nėra plačiai nagrinėtas. Ypač tai pasakytina apie politikos mokslus – kol kas daugiausia indėlio padarė ekonomistai ir ekonominės geografijos disciplinos atstovai. Tačiau politinės ekonomijos žvilgsnis gali pateikti naudingų įžvalgų.

Pagrindinis tyrimo klausimas – kaip paaiškinti skirtingą FinTech reguliavimą įvairiose valstybėse? Kodėl Lietuvoje pavyko sukurti palankias sąlygas tokio pobūdžio įmonėms? Kiek reguliavimą paaiškina interesai (pvz., tradicinių finansinių institucijų preferencijos ir įtaka), institucijos ar idėjos?

Papildomi galimi klausimai: kaip ir kodėl FinTech reguliuojamas ES lygiu? Kokios yra geopolitinės FinTech implikacijos?

8. (Po)sovietmečio estetinės veiklos politika: bendruomenės, medijos ir emancipacinės strategijos (konsultuojanti mokslininkė/vadovė prof. Natalija Arlauskaitė)

Vėlyvuoju sovietmečiu, ant nepriklausomybės slenksčio ir per 30 metų ją atgavus estetinė/meninė veikla įvairiais būdais steigė kritinį santykį su praeitimi, savąja dabartimi ir cirkuliuojančiomis ateities vizijomis. Socialinis ir politinis aktyvizmas (artivizmas), institucijų kūrimas, stabilių ir situatyvių bendruomenių susiformavimas, naujos estetinės veiklos formos ir formatai, individuali ir grupinė estetika dalyvavo ir dalyvauja viešuose debatuose apie valstybę ir visuomenę, tačiau politiniai visų jų turiniai tiriami itin retai. Šios srities tyrimo tema numato tarpdisciplininę prieigą, polinkį dirbti su empirika ir teorines jungtis.

9. (Anti-)korupcijos politika, ekonomika ir kultūra Centrinėje Azijoje (konsultuojantis mokslininkas/vadovas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas)

Dabartinėmis augančios geopolitinės ir geoekonominės konkurencijos pasaulyje sąlygomis, posovietinė Centrinė Azija (Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas) ir vėl traukia daugelio išorės veikėjų, tarp jų ir ES bei Lietuvos, dėmesį. Šis procesas iš esmės sutampa su gana beprecedentėmis politinėmis bei ekonominėmis transformacijomis regione, pirmiausia didžiausiose jo šalyse – Kazachstane ir Uzbekistane. Vienas iš pagrindinių su Centrine Azija įprastai siejamų trūkumų yra joje tariamai visuotinai paplitusi bei giliai įsišaknijusi korupcija. Remiantis sąmoningai išplėstu šio reiškinio apibrėžimu, kvietimu siekiama inicijuoti „korupcinių“ praktikų ir antikorupcinių iniciatyvų regione mokslinį nagrinėjimą.

Tarpdisciplininis tyrimas bus įgyvendinamas ES finansuojamos Daugelio lygmenų korupcinių santvarkų Centrinėje Azijoje (angl. Multi-Level Orders of Corruption in Central Asia, MOCCA) programos rėmuose, naudojantis jos pagrindu tapsiančiais akademiniais mainais (nuo vieno iki dvylikos mėnesių trukmės) tarp daugiau nei tuzino šiam konsorciumui priklausančių Europos ir Centrinės Azijos institucijų. Ypač raginami/-os teikti paraišką kandidatai bei kandidatės, pasižymintys/-ios šiais privalumais: Centrinės Azijos titulinių kalbų (tiurkų bei iranėnų) ir/ar rusų gebėjimais (anglų k. yra privaloma); ankstesnėmis studijomis ar darbu politikos mokslų, sociologijos, antropologijos, ekonomikos, teisės ir regionų studijų srityse, pirmiausia sąsajoje su korupcijos problematika; bei patirtimi įgyvendinant lauko tyrimus, ypač neeuropinėse ir musulmonų daugumos visuomenėse.

10. Šiuolaikinės politikos problemos (konsultuojantys mokslininkai: prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, prof. dr. Ainė Ramonaitė, prof. dr. Gediminas Vitkus, prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas, prof. dr. Tomas Janeliūnas, prof. dr. Violeta Davoliūtė, prof. dr. Natalija Arlauskaitė, prof. dr. Margarita Šešelgytė, doc. dr. Vytautas Kuokštis, doc. dr. Liutauras Gudžinskas, doc. dr. Mažvydas Jastramskis, doc. dr. Žilvinas Martinaitis, doc dr. Inga Vinogradnaitė, doc. dr. Nerija Putinaitė)

Tyrimo tikslas – ištirti pasirinktą politikos problemą konkrečioje politikos mokslų srityje.

TSPMI mokslininkų vykdomi tyrimai leidžia užtikrinti intelektualinę ir materialinę bazę tyrimams, susijusiems su šiomis temomis:

Politinės elgsenos ir institucijų tyrimai

Politinių idėjų istorija ir filosofiniai politikos tyrinėjimai

Globalių ir regioninių politinių procesų bei Lietuvos vaidmens juose tyrimai

Šiuolaikinės Europos – jos sąrangos ir vaidmens – tyrimai

Viešojo administravimo ir viešosios politikos tyrimai