Uždaryti
2021-04-13 08:31:47
2021-01-15 00:00:00

VU TSPMI tarybos sprendimu visas studijų procesas 2020-2021 mokslo metų pavasario semestrą vyks virtualiai. Semestro tvakaraščius galite rasti čia!

Valentinas Beržiūnas. Tarp Lenkijos ir ES: ar Varšuvos vietą užims Briuselis?

Kokią žinią nauja Lietuvos valdžia siunčia Lenkijai, su kuria pastaruosius metus glaudžius santykius aktyviai kūrė ir premjeras Saulius Skvernelis, ir prezidentas Gitanas Nausėda? Ar Varšuva išliks svarbia kryptimi Lietuvos užsienio politikos formuotojams, ar jos vietą, pasikeitus valdantiesiems, užims Briuselis, Berlynas, Paryžius?

Neseniai pristatytoje Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio koalicijos programoje akcentuojama, kad užsienio politika bus grindžiama vertybėmis. „Aktyviai pasisakysime prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus ir ginsime kovojančius už laisvę visame pasaulyje – nuo Baltarusijos iki Taivano“, – tvirtinama susitarimo tekste.

Kyla du klausimai: apie kokias vertybes kalbama? Koks bus naujos koalicijos požiūris į Višegrado šalis?

Pažymėtina, kad vertybiniu požiūriu Vakarai – nevienalyčiai. Tiek Europoje, tiek kitapus Atlanto pastaruoju metu ryškėja takoskyra tarp tradicionalizmo ir liberalizmo. Diskutuojama dėl tam tikrų pamatinių vertybinių klausimų, tarkime, kokius ribojimus reikėtų taikyti, ką turėtume laikyti šeima, kaip turėtume vertinti abortus, kokių pozicijų laikytis dėl dirbtinio apvaisinimo ir dalies narkotikų legalizavimo ir t. t.

Dalies Vakarų valstybių, tarp jų ir Lenkijos, valdžia gina tradicines socialines normas ir vertybes, puoselėja tautiškumą ir nacionalinę tapatybę.

Tuo metu kitose Europos šalyse – įsitvirtinęs liberalus požiūris, grindžiamas neriboto asmens pasirinkimo bei gyvensenos laisvės idėja.

Kalbėdami apie vertybinę užsienio politiką, TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai neįvardija, kokioms skirtingoms Vakarų valstybėms būdingos vertybės yra jų užsienio politikos prioritetas. O atsakymas į šį klausimą – labai reikšmingas, nes būtent nuo to priklausys Lietuvos santykiai su Lenkija ir kitomis Višegrado šalimis.

Lenkijos vertybinė pozicija, pavyzdžiui, Rusijos atžvilgiu, atrodo, sutampa su naujos koalicijos nusistatymais. Tačiau ar sutampa vertybės, šnekant apie liberalizmo-tradicionalizmo skirtį?

Štai, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė apgailestavo, kad Lenkijos prezidentu išrinktas konservatyvios „Teisės ir teisingumo“ atstovas Andžėjus Duda. „Pralaimėjome“, – pažymėjo ji. Tuo tarpu TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis negaili kritikos Vengrijai – jo nuomone, šios šalies Vyriausybė „pažeidžia liberaliosios demokratijos ir europietiškųjų vertybių pamatinius principus“, „kelia grėsmę Europos liberaliai demokratijai“ ir t. t.

Ar šie pasisakymai rodo, kaip Lietuva elgsis dėl Lenkijos, jei, tarkime, šiai šaliai bus skelbiamos Europos Sąjungos (ES) sankcijos?

Briuselis ne sykį grūmojo Varšuvai ir Budapeštui. Paskutinis perspėjimas nuskambėjo iš ES lygybės komisarės Helenos Dalli lūpų. „Netenkinančios LGBT reikalavimų ES šalys gali netekti finansinės paramos“, – aiškino ji.

Ankstesnė Lietuvos valdžia ES sankcijų Lenkijai nerėmė, nes Lenkijos vidaus reikalai – šios šalies visuomenės reikalas. Laikytasi požiūrio, kad Lenkijos ir Lietuvos geopolitiniai interesai ir vertybės (kaip ir Lenkijos, Lietuvos visuomenė niekada nebuvo ir nėra liberali) – identiški. Dėl to Vilnius ir Varšuva turėtų koordinuoti veiksmus, ieškoti bendros pozicijos ES, o, esant reikalui, netgi blokuoti Briuselio sprendimus, kurie prieštarauja jų interesams.

Ši pozicija nėra be pagrindo. Prieštarų tarp Centrinės ir Vakarų Europos – vis daugiau. Derybos dėl ES ekonomikos gaivinimo plano ir naujo biudžeto išryškino „dviejų greičių“ ES vystymosi tendencijas. Turtingosios Vakarų Europos šalys, atrodo, nebenori subsidijuoti pietinių ir rytinių Bendrijos valstybių.

Maža to, ES daugėja diskriminacijos apraiškų. Tarkime, Vidurio Europos vežėjai piktinasi, kad vadinamasis „Mobilumo paketas“ – didžiųjų Vakarų Europos šalių (Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos) bandymas išstumti jų įmones iš Bendrijos vidaus rinkos. Verta pažymėti ir tai, kad iki šiol nėra suvienodintos išmokos ES šalių žemdirbiams, nors to Vidurio ir Rytų Europos šalys reikalauja nuo to laiko, kai įstojo į Bendriją.

Aptariant regiono saugumą, pragmatizmu grįstas didžiųjų Europos galių bendradarbiavimas su Rusija patvirtina, kad Vakarai – nelinkę aukoti savo ekonominių interesų dėl Vidurio ir Rytų Europos saugumo.

Ryškiausiu pavyzdžiu tampa dujotiekis „Šiaurės srautas 2“, skirtas aplenkti tradicines išteklių tranzito valstybes, tarp jų Lenkiją, Ukrainą, Baltarusiją, Baltijos šalis. Šio dujotiekio statybos nenutrūko netgi vykstant karui Ukrainoje.

Aptardami naujos koalicijos užsienio politiką, politologai prognozuoja, kad pokyčių bus. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Norkevičius pažymėjo, kad gilesnio bendradarbiavimo tarp politinių elitų, kurie yra visiškai skirtingi, tikėtis nereikėtų.

„Abi dominuojančios konservatyvios partijos yra skirtingos: Lenkijos konservatoriai sąsajų su TS-LKD turi mažai, net ir žvelgiant iš vertybinio aspekto“, – pažymėjo jis.

Panašiai kalbėjo ir politologas Vytautas Sinica. Jo spėjimu, Lietuvos užsienio politikoje „bus daugiau pataikavimo Briuseliui ir Berlynui“.

Naujasis Seimas jau pradėjo darbą. Todėl ar taip bus iš tiesų, pamatysime jau visai netrukus.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.