Uždaryti
2021-07-27 11:46:42
2021-07-27 10:42:00

Liepos 28 d. 11 val. vyks nuotolinis susitikimas su VU priėmimų skyriaus vadovu, kuris atsakys į stojančiųjų klausimus bei pristatys šių metų stojimo į bakalauro studijas taisykles.
Kviečiame dalyvauti paspaudus šią nuorodą.

2021-07-27 11:46:42
2021-07-22 00:00:00

Nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio d. VU TSPMI pastate vyks remonto darbai. Instituto administracija dirbs nuotoliniu būdu. Kilus klausimams kreipkitės el. paštu.

Margarita Šešelgytė apie Bideno ir Putino susitikimą: vis mažiau valstybių tiki Rusija

Trečiadienį Šveicarijoje susitiko JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas. Susitikimo metu aptarti ir Ukrainos, Baltarusijos, ekologijos, kibernetinio saugumo ir ginklų klausimai. Kaip sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė, politologė Margarita Šešelgytė, abi pusės šio susitikimo metu kažkiek pralaimėjo ir laimėjo, o politologė pabrėžia, kad vis mažiau šalių tiki Rusija.

Politologė teigia, kad tokie dvišaliai ir svarbūs susitikimai nulemia tai, kad abi pusės kažkiek pralaimi ir laimi, o sprendimas surengti atskiras spaudos konferencijas buvo priimtas dėl to, kad nenorėta kartoti praeities klaidų.

„Ko gero viena iš priežasčių, kodėl tos konferencijos buvo daromos atskirai, ir buvo tai, kad JAV prezidentas nenorėjo interpretacijų spaudos konferencijos metu, kokios buvo Donaldo Trumpo ir V. Putino susitikimo Helsinkyje metu ir J. Bidenas norėjo pasakyti aiškią žinutę jau po to, kai kalbės V. Putinas“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina politologė.

Analitikai baiminosi, kad šis susitikimas gali padaryti ir daugiau žalos, nes taip legitimizuojamas V. Putinas kaip svarbus pasaulio veikėjas, s kuriuo sėdama prie stalo diskutuoti, aptarti ir spręsti svarbius klausimus. Taip pat buvo suteikiama galimybė jam kalbėti apie Ukrainą ir Baltarusiją, tarsi jis turėtų galių ten.

„Šita baimė, nuogąstavimas nebuvo visiškai paneigtas, nes klausimas buvo keltas. Vis dėlto labai sunku vertinti tokius susitikimus, nes jų turinys slepiamas ir tai, kas įvyko, mes matysime tik po keleto mėnesių. Tai, kas transliuojama spaudos konferencijose, nebūtinai atspindi tai, kas įvyko. Ukrainos klausimas, kaip pats V. Putinas sako, nebuvo labai rimtai keltas klausimas ir atrodo, kad iš tiesų tų sprendimų inovatyvių tikėtis neverta“, – teigia M. Šešelgytė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pačios konferencijos metu V. Putinas naudojo ramų, darbinį toną.

„Ir V. putinas, ir J. Bidenas į šį susitikimą atsivežė labai rimtas delegacijas, kurios dirba dėl konkrečių klausimų – nusiginklavimo, Sirijos, Ukrainos, Baltarusijos. Tikrai iš abiejų pusių dalyvavo labai patyrę žmonės, kuriems, buvo sakoma, kad bus perduotas mandatas toliau kalbėti šiais klausimais. Bendra išvada yra tokia, kad buvo susitarta nesutarti tais klausimais, kuriuose nėra susitarimų, ir bandyti bendradarbiauti tais klausimais, kurie yra aktualūs abiem“, – aiškina ji.

Svarbiausi buvo ginklų kontrolės klausimai, M. Šešelgytė sako, kad tai tikriausiai ir buvo šio susitikimo ašis. Taip pat kita išskirtinė sritis – kibernetinės atakos. J. Bidenas perdavė 16 svarbių sektorių sąrašą, prieš kuriuos kibernetinės atakos yra nepriimtinos.

„Sąrašas vertinamas nevienareikšmiškai – viena vertus, sakoma, kad sąrašas ribotas, o tai reiškia, kad kitur galima kištis. Kiti sako, kad yra labai aiški žinutė, kad jei bus paliestas bent vienas iš paminėtų objektų, JAV tai atriš rankas imtis labai rimtų veiksmų, įskaitant ir kibernetines atakas“, – LRT TELEVIZIJAI sako M. Šešelgytė.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad konferencijose pateikti pasakojimai JAV ir Rusijos prezidentų buvo pakankamai skirtingi, tačiau M. Šešelgytė sako, kad tuo stebėtis neverta, nes tai nulemia skirtingas pasaulio matymas, puoselėjamos idėjos.

„V. Putinui labai svarbu prieš Dūmos rinkimus parodyti, kad Rusija išlieka stipri, galinga valstybė, tokia, kokia buvo Sovietų Sąjunga Šaltojo karo metais. Jis pabrėžia, kad Rusija kartu sėdi prie vieno stalo savo su JAV, diskutuoja, kaip didžiausios pasaulio galybės. Jis sugebėjo tai parodyti, bet vėlgi jo komunikacija labiau nukreipta į Rusijos vidinę auditoriją, nes pasaulyje, ko gero, lieka vis mažiau valstybių, kurios tiki Rusija“, – tikina politologė.

LRT.lt primena, kad J. Bidenas tapo jau penktuoju JAV prezidentu, su kuriuo susitiko Rusijos lyderis V. Putinas. Jų pokalbis truko virš 3 val. ir baigėsi anksčiau, nei planuota. Kas tiksliai aptarta susitikime, neatskleidžiama, tačiau surengtose atskirose spaudos konferencijose skambėjo perspėjimai Rusijai apsispręsti dėl savo ateities kylančios Kinijos akivaizdoje ir kaltinimai JAV pirmiausia nesprendžiant savo problemų.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.