Uždaryti
2021-09-19 23:36:13
2021-09-09 00:00:00

Naujuosius mokslo metus pasitinkame su atnaujintais rašto darbų metodiniais nurodymais. Juos galite rasti čia!

Linas Kojala. Vokietiją gali sudrebinti žalioji banga

Tokios intrigos Vokietijos politikoje nebuvo jau senokai. Naujausios apklausos rodo, kad populiariausia partija šalyje kiek netikėtai tapo žalieji. Jei rinkimai vyktų artimiausiomis dienomis, jie surinktų daugiau nei ketvirtadalį balsų bei aplenktų abi valdančiąsias partijas – ir krikščionis demokratus, ir toli nuo abiejų lyderių esančius socialdemokratus.

Kadangi federalinio parlamento rinkimai vyks jau rugsėjį, šie skaičiai prognozuoja galimą ryškų Vokietijos politikos poslinkį. Krikščionys demokratai su kanclere Angela Merkel priešakyje prarado rinkėjų pasitikėjimą ir rizikuoja po ilgos pertraukos nesurinkti daugiausia balsų. Tą lemia kelios priežastys.

Visų pirma, A. Merkel traukiasi iš politikos, o surasti deramą pamainą sekasi sunkiai. Be to, šalis stringa spręsdama pandemijos iššūkius ir dėl to nuvylė nemažą dalį elektorato. Galiausiai nepavyko išvengti ir korupcijos skandalų, į kuriuos įsivėlė krikdemų politikai, siejami su neskaidriais medicinos priemonių įsigijimais.

Ir visgi žaliųjų iškilimą lėmė ne tik du dešimtmečius valdžioje esančių krikdemų kluptelėjimai. Patys žalieji subrendo kaip politinė jėga, kuri ne tik atliepia visuomenėje vykstančius pokyčius, bet ir siūlo įtikinamą programą jiems spręsti.

Daugiausia dėmesio skiriama ekologijai, socialinėms bėdoms, tvariai energetikai. Be to, keturiasdešimtmetės partijos kandidatės į kanclerius Annalenos Baerbock entuziazmas ir energija atrodo pakankamai įtikinamai.

Tai pažymėtina ir kalbant apie užsienio politiką. Nors istoriškai žalieji siejami su gana kraštutinėmis nuostatomis, Baerbock žada kitokią laikyseną. Pavyzdžiui, jos manymu, Vokietija yra pernelyg pasyvi spręsdama svarbiausias geopolitines problemas. Nuo Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje jaučiama baimė imtis lyderystės nebeatitinka šios dienos realijų. Ypač matant agresyvėjančią Rusijos politiką ir iš to kylančias problemas sąjungininkams, tokiems kaip Lietuva.

Dėl to žalieji atvirai teigia, kad beveik pabaigtas dujotiekis „Nord Stream 2“, turintis sujungti Rusiją ir Vokietiją, neturi pradėti veikti. Juk tai – tiesioginis prieštaravimas Europos Sąjungos taikomoms sankcijoms Kremliui. Negana to, dujotiekis pavojingas Ukrainai, mat ši, kaip tranzitinė dujų valstybė, prarastų svertus Rusijos atžvilgiu ir patirtų ekonominių nuostolių. Žaliųjų neįtikina ir esamos krikdemų bei socialdemokratų Vyriausybės teiginiai, kad „Nord Stream 2“ tėra verslo, o ne geopolitinis projektas.

Be to, pati puikiai angliškai kalbanti Baerbock įsitikinusi, kad panašias dilemas įmanoma spręsti tik bendradarbiaujant su Vašingtonu. Juk NATO aljanse būtina ieškoti bendrystės. Tai turėtų nuraminti nuogąstaujančius, kad žalieji nesutartų su Joe Bideno administracija.

Žinoma, tai tėra priešrinkiminė retorika. Krikščionių demokratų atstovai jau dabar sako, kad žaliųjų komunikacija pranoksta tai, ko galima tikėtis iš jų praktinės politikos. O ir apklausų rezultatai dar ne kartą gali apsiversti aukštyn kojomis. Kita vertus, šios dvi partijos, nors ir konkurentės, yra realios būsimosios valdančiosios koalicijos partnerės. Juk Vokietijos politiką visuomet bandoma grįsti konsensusu. Visgi permainų signalų netrūksta, ir jų spalva tikriausiai bus žalia.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.