Uždaryti
2021-09-24 21:24:44
2021-09-09 00:00:00

Naujuosius mokslo metus pasitinkame su atnaujintais rašto darbų metodiniais nurodymais. Juos galite rasti čia!

Kęstutis Girnius. Socialinių medijų iššūkiai žodžio laisvei

„Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir daugelio kitų socialinių medijų nutarimas iš savo platformų pašalinti JAV prezidento D. Trumpo, kai kurių jo pasekėjų ir dešimties tūkstančių radikalų (visokių Qanon) paskyras sukėlė skirtingas reakcijas. Prezidento šalininkai piktinosi dėl žodžio laisvės pažeidimų, cenzūros, savavališko socialinio tinklo savininkų nutarimo imtis priemonių, kurios smarkiai suvaržys politines diskusijas.

Nepasitenkinimą reiškė ir kitų šalių vadovai. Lenkijos premjeras M. Morawieckis pasakė, kad dėl Lenkijos komunistinės praeities „mes labai nerimaujame matydami bandymus riboti laisvę“. Varšuva rengia naujus teisės aktus, kurie leistų socialiniams tinklams ištrinti turinį ar blokuoti vartotojus tik tuo atveju, jei turinys prieštarautų Lenkijos įstatymams.

Daugelis sveikino socialinių tinklų draudimą. Trumpas jau daugelį metų kursto nesantaiką bei rasinę neapykantą, nuolat skleidžia dezinformaciją, melagienas, nepagrįstus kaltinimus, šmeižia savo oponentus, tad seniai reikėjo imtis priemonių užkirsti kelią prezidento piktavališkiems veiksmams, nors jis yra šalies vadovas.

Būta ir pasisakymų, kurie stengėsi šiek tiek suderinti šias prieštaringas pozicijas. Per savo atstovą S. Siebertą Vokietijos kanclerė A. Merkel pasakė, kad socialinių tinklų vadovų nutarimas pašalinti Trumpo paskyras yra „problemiškas“, nes nuomonės laisvė neturėtų priklausyti nuo jų sprendimų. Seibertas teigė, kad JAV turėtų sekti Vokietijos pavyzdžiu. Užuot palikę technologijų bendrovėms teisę priimti savo taisykles, Vokietijos įstatymai įpareigoja šias įmones per 24 valandas nuo pranešimo pašalinti galimai neteisėtą medžiagą arba sulaukti dešimčių mln. euro baudų.

Kiekviena šalis ras savo sprendimą, kaip derinti žodžio laisvę, neatsakingus ir kurstančius įtakingų politikų pasisakymus ir neproporcingą interneto milžinių galią veikti šalies politikos diskursą, tad ir politiką. JAV yra šios audros centre – juk amerikietiški tinklai pašalino JAV prezidento paskyras. Ilgainiui JAV Aukščiausiasis teismas turės priimti sprendimą dėl interneto tinklų milžinų teisės nutarti, kam ir dėl kurių priežasčių jie gali drausti naudotis jų paslaugomis.

Po Kapitolijos šturmo viena didžiųjų JAV leidyklų „Simon & Schuster“ pranešė, kad atsiima savo nutarimą pavasarį išspausdinti Senatoriaus J. Hawley knygą dėl to, kad jis itin uoliai palaikė Trumpo pastangas užprotestuoti prezidento rinkimų rezultatus net ir po šturmo. Hawley leidyklos nutarimą pavadino „tiesiogine ataka prieš Konstitucijos Pirmąją pataisą,“ kuri apsaugo žodžio ir minties laisvę. Hawley, kaip teisininkas, turi suprasti, kad kalba nesąmones. Pirmoji pataisa draudžia valdžiai ir jos institucijoms riboti žodžio laisvę. Privačios leidyklos pačios nutaria, kokias knygas spausdinti. Ir jei jos klysta, tai klysta, išspausdindamos per daug jokios vertės neturinčių knygų.

JAV turbūt yra ta šalis, kuri mažiausiai varžo žodžio ir minties laisvę. JAV nepaprastai sunku, beveik neįmanoma, uždrausti piktybiškus ir nesantaiką kurstančius pasisakymus. 1969 m. JAV Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad rasistinius, antisemitinius pasisakymus galima drausti tik tada, jei jais kurstoma tučtuojau imtis neteisėtų veiksmų ir jei esama realios galimybės, kad klausytojai tai darys. Žodžio laisvė galioja ir rasistams, nevalia jos nesuteikti tik jiems. Panašiai 1978 m. teismai suteikė Amerikos nacių partijai leidimą rengti eitynes Čikagos priemiestyje Skokie, nors ten gyveno daug holokaustą išgyvenusių žydų. Nuomonės reiškimo laisvei buvo suteikta pirmenybė, nors buvo akivaizdu, jog eitynės smarkiai įskaudintų gyventojus. Patys naciai atšaukė eitynes ir jas perkėlė į lietuvių apgyvendintą Marquette Park.

Visuomenei žinomos asmenybės – ne tik politikai ar valdininkai, bet ir kino, muzikos, ar sporto žvaigždės – negali kelti bylos už šmeižtą, net jei skelbta medžiaga būtų klaidinga bei kenksminga. Vienintelė išimtis – jei žmogus sąmoningai ir pikta valia sako netiesą, ko beveik neįmanoma įrodyti. Buvo išteisintas žmogus, teigęs, kad žinomas pamokslininkas Jerry Falwell pergulėjo su savo motina.

Pagal galiojančius JAV įstatymus, bent kaip aš juos suprantu, sunku prikibti prie Trumpo. Vargu, ar jo pasisakymai per „Twitter“, ar jo kalba prieš Kapitolijaus šturmą pažeidžia įstatymus. Kaip pastebėjo vienas teisininkas, labiausiai provokuojantys Trumpo pasisakymai, pvz., jo pastaba, kad „kai prasideda plėšimai, prasideda šaudymas“, išreikšta šią vasarą, vykstant „Black Lives Matter“ protestams, nesukėlė jokių sankcijų. O tweetai, kuriais „Twitter“ teisino savo sprendimą pašalinti prezidentą, buvo gana banalūs: vienu jis gyrė savo šalininkus, kitu pranešė, kad nedalyvaus Bideno inauguracijoje.

Ugningos kalbos politiniuose renginiuose yra dalis įprasto politinio gyvenimo, nors gal ne santūrioje ar apsnūdusioje Lietuvoje. Jomis siekiama paveikti ir išjudinti rėmėjus, uždegti juos. O jei kai kurie jų po kalbos pažeidžia įstatymus, tai jų sprendimas ir atsakomybė.

Interneto milžinai yra privačios bendrovės, ne valdžios įstaigos, tad joms negalioja Pirmosios pataisos normos. Šios bendrovės turi milžinišką, anksčiau neįsivaizduojamą galią. Jei kuris nors laikraštis neišspausdins tavo straipsnio, gali kreiptis į kitus, kol rasi vieną, kuris tai darys. O jei ne, tai reikia pasitempti ir stengtis įdomiau rašyti.

Bet „Twitter“ ir „Facebook“ yra visai kitas dalykas. Galima juos palyginti su milžinišku forumu, gal su Atėnų agora, kurioje susirinkę piliečiai svarsto valstybės klausimus. Jei nesi įleidžiamas, tai negali dalyvauti, priimant politinius sprendimus, tad didele dalimi atimamos tavo politinės teisės. Jei forumas ar salė, kurioje vyksta tos diskusijos, būtų privati nuosavybė, vargu ar savininkui būtų leidžiama vienašališkai nutarti, ką jis įleis į vidų, ko jis neįleis ar ką pašalins.

Lig šiol buvo leista socialinėms medijoms pačioms nustatyti savo turinio valdymo taisykles. Neseniai pašalintieji jau kelia bylas, protestuodami prieš kompanijų nutarimus. Ilgainiui klausimas pasieks Aukščiausiąjį teismą, kuris įves įvairias taisykles, reikalaus, jog būtų laikomasi kai kurių normų.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.