Uždaryti
2020-11-26 14:05:48
2020-11-10 00:00:00

Visuotinio karantino metu VU TSPMI administracija atsižvelgiant į esančias rekomendacijas dirba nuotoliniu būdu. Su administracija galite susisiekti šiais numeriais: studijų klausimais kreiptis tel.: 8 (5) 251 4135, kitais klausimais tel.: 8 (5) 251 4130. Jei jums reikalinga gyva konsultacija, kviečiame iš anksto susiderinti susitikimą susiderinti el. paštu.

2020-11-26 14:05:48
2020-11-11 00:00:00

Nuo lapkričio 11 d.  biblioteka paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia

 

Dovilė Jakniūnaitė: nereikėtų puoselėti iliuzijų, kad Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos sumenks

Laikyti baltarusių tautą nesubrendusia demokratijai – patronizuojantis, nepagarbus požiūris, kurio reikėtų vengti, sako profesorė Dovilė Jakniūnaitė. Lygiai taip pat iš šalies patogu, tačiau lengvabūdiška teigti, jog taikius protestus laikas keisti revoliucija su visais jos atributais, įskaitant jėgos panaudojimą. Politologo Lauryno Jonavičiaus manymu, Aliaksandro Lukašenkos režimui tai būtų patogu.

Nuo masinio smurto Baltarusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis susilaiko, tačiau suėmimai tęsiasi, į režimui lojalų šalies Tyrimų komitetą parodymų duoti kviečiami opozicijos suburtos Koordinacinės tarybos nariai, keli iš jų taip pat buvo suimti. Organizuotos demonstracijos ir spontaniškos akcijos prieš režimą Minske ir kituose miestuose tęsiasi, lygiagrečiai savo šalininkus į ne tokius skaitlingus renginius buria valdžia. Nekinta ir dar kai kas – protestuojantys prieš A. Lukašenką ir toliau daro tai taikiai, suprasdami žalą, kurią galėtų sukelti smurto protrūkis. Iš pašalės girdimus pasvarstymus, kad to nepakanka, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė D. Jakniūnaitė LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ vadino ne itin atsakingais.

„Manau, kad neatsakinga taip kalbėti, nes mes kalbame iš toli ir mums lengva pasakyti: eikite, šturmuokite, padarykite naują Bastiliją, užmirštant, kas buvo po Bastilijos užėmimo. Netgi moksliniai tyrimai apie 20 a. – 21 a. pradžios protestus ir valdžios pasikeitimus rodo, kad didesnė sėkmės tikimybė yra tada, kai pasipriešinimo judėjimas yra neprievartinis. Ne tik dėl to, kad išvengiama aukų, bet ir todėl, kad prievarta veda prie labai ilgo susitaikymo proceso, kurį paskui neišvengiamai reikia išgyventi“, – sakė profesorė.

Tą patį galima pasakyti ir apie svarstymus, jog baltarusių „mentalitetas“ neva nepribrendęs demokratijai, įsitikinusi ji. D. Jakniūnaitei antrino ir europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Pasak politikės, nors demokratizacija neabejotinai būtų nelengva, Baltarusijoje ji galimai būtų netgi spartesnė negu, pavyzdžiui, Ukrainoje.

„Drįsčiau sakyti, kad jie labai greitai gali pavyti arba ateiti į geresnį tašką vien dėl savo dydžio – tai yra mažesnė šalis, mažiau pažeista korupcijos – ji, pažeidusi aukščiausius sluoksnius, yra kitokia, Lukašenkos korupcija greičiausiai pasišalins kartu su Lukašenka. Ši tauta drausminga, labai tvarkinga, gabi ir aš matau didelį potencialą. Tik reikia, kad jį pamatytų kiti ir jie patys tuo patikėtų“, – laidoje kalbėjo R. Juknevičienė.

VU TSPMI politologo Lauryno Jonavičiaus vertinimu, taikių protestų atsisakymas A. Lukašenkai atrištų rankas, o daugiau paskatų įsikišti tuomet galėtų rasti ir Rusija.

„Mano supratimu, valdžia galbūt net laukia, kad prasidėtų prievarta iš protestuojančių pusės. Lukašenka sakytų: „aš jums sakiau, jie mus puls, jie nori nestabilumo“. Čia vėl iškart atsiras Vakarai ir NATO, jam suteiks tai legitimaciją jėgos naudojimui. Antras dalykas, Rusijos pozicija irgi greičiausiai taps gerokai radikalesne ir Ukrainos scenarijus kažkuria forma gali pasikartoti“, – sakė dr. L. Jonavičius.

Vis dėlto, kaip ir daugelis stebėtojų, L. Jonavičius atkreipia dėmesį, kad baltarusiai susitelkę į A. Lukašenkos pašalinimą, jų „darbotvarkėje“ kitų klausimų nesama arba jie yra antraeiliai.

„Kas vyksta dabar, tai yra kova dėl Lukašenkos pašalinimo, tai nėra kova dėl demokratijos, dėl rinkos ekonomikos ar dar kažko, dabar visi sako „pasitrauk“. Tas tikslas dar nepasiektas, jeigu jis bus pasiektas, prasidės naujas etapas po Lukašenkos ir procesas prasidės iš naujo, viskas priklausys nuo to, kokie bus rinkimai suorganizuoti, kas juose dalyvaus, kaip bus keičiama teisinė, ekonominė, politinė sistema. Aš irgi už tai, kad demokratiška, stabili ir taiki šalis būtų, bet jeigu žiūrėti į procesą, kaip tai galima pasiekti, tai kelias yra labai ilgas ir jame yra labai daug galimybių nusukti į vieną ar kitą šoną, ypač žinant, kad yra išorinių veikėjų, kurie norėtų pakreipti į jį“, – aiškino politologas.

D. Jakniūnaitė sakė, jog turėti iliuzijų, kad Baltarusija bus nepriklausoma nuo Rusijos, nereikėtų, ir ne tik dėl to, kad didelė dalis gyventojų nėra priešiški kaimynei – santykius iš dalies diktuoja geografija.

„Baltarusijos ekonominė priklausomybė nuo Rusijos nėra paslaptis, ji yra didelė ir labai svarbu suvokti, kad ji išliks. Ir tai neturėtų nei labai stebinti, nei liūdinti, nes vis tiek tai yra kaimynai – bet kuriame pasaulio taške, jeigu pasižiūrėsime į prekybos apimtis, kaimynai dažniausiai prekiauja ir priklausomybė yra daugiau ar mažiau. Todėl iliuzijų nereikėtų turėti, kad po to, kai viskas pasikeis ar iš dalies pasikeis, priklausomybė nuo Rusijos sumažės, politinė taip pat“, – sakė pašnekovė.

Kalbėdamas apie artimiausią ateitį, L. Jonavičius sakė, jog šiuo metu prasmingiau kalbėti ne apie sunkiai numanomus scenarijus, o apie veiksnius, kurie daro įtaką įvykių raidai.

„Tie pagrindiniai veiksniai yra keli. Baltarusijos viduje tai yra visuomenė ir jos pasiryžimas eiti iki galo, protestuoti ir reikalauti pasitraukimo, iš kitos pusės yra Lukašenka ir jo aplinka, saugumo struktūros – kiek ilgai jos laikysis, bus finansuojamos ir motyvuojamos nenuleisti skydų. Ir yra, be abejo, išoriniai veiksniai – ką norės daryti Rusija. O tai, mano manymu, priklausys nuo to, kaip susiklostys tie du vidiniai veiksniai ir kiek galės ir turės motyvacijos dalyvauti Vakarai – tai turbūt yra silpniausias faktorius, nes kol kas noro keisti ir realiai būti veikėju nėra daug“, – vardijo L. Jonavičius.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako