Uždaryti
2020-09-23 22:02:14
2020-08-31 00:00:00
VU TSPMI biblioteka dirba įprastu laiku: 10:00 – 18:00 val.
Lankytojai privalo laikytis visų saugumo rekomendacijų: dėvėti veido kaukes, dezinfekuoti rankas bei išlaikyti saugų atstumą nuo kitų.
2020-09-23 22:02:14
2020-09-02 00:00:00

Visą svarbiausią informaciją apie studijas ir tvarkaraščius rasite COVID 19 polapyje magistrams ir polapyje bakalaurams.

Augustė Lyberytė. Europos Sąjungos kova su Google vėjo malūnais

Kaip reikia balsuoti? Kaip atblokuoti filmai.in? Kaip dažyti kiaušinius? Štai tokie klausimai, anot Google Trends, labiausiai kamavo Lietuvos interneto naudotojus 2019-aisiais metais. Iš tiesų, kai tik ko nežinome ar ką pamirštame – dažniausiai kreipiamės pagalbos į Google paiešką. Gal kiek kitaip elgiasi Margarethe Vestager – Europos Komisijos konkurencijos komisarė, kartu atsakinga ir už Europos skaitmeningumą – mat jos santykiai su Google nėra labai draugiški.

Europos Komisija jau tris kartus tyrė Google veiklą. 2017-aisiais kompanija buvo apkaltina konkurencijos nesilaikymu, mat paieškose dažniau ir pirmesnėse pozicijose rodė Google Shopping, o ne konkurentų produkciją. 2018-aisiais vėl pažeista antimonopolinė politika – išsiaiškinta, kad Google piktnaudžiavo ir mokėjo tam tikroms įmonėms ir išmaniųjų technologijų gamintojams, kad šie rinktųsi „Android“ operacinę sistemą ir kartu automatiškai instaliuotų atitinkamas Google programėles (pvz., Google paiešką, Chrome naršyklę, Gmail). Margarethe Vestager nepaleido Google ir 2019-aisiais: kompanija nubausta dėl AdSense politikos – Google kontroliavo savo partnerių svetainių paieškos reklamas, taip tardama lemiamą žodį dėl konkurentų reklamos.

Akivaizdu – kiekvienas atvejis buvo susijęs su konkurencijos politika. Už šiuos nusikaltimus skirtos baudos, kartu siekiančios daugiau kaip 8.2 milijardo eurų. Dar vienas smūgis suduotas prieš porą mėnesių – Google apskundė 2017-ųjų sprendimą, tačiau atsimušė į sieną. Vienas teisėjų netgi išreiškė mintį, kad skirta 2.42 milijardo eurų bauda turėtų būti didesnė.

Komisarė Margarethe Vestager, kiekvieną kartą kalbėdama apie Google dominavimo problemas, dažnai paryškina, kad džiaugiasi įmonių sėkmėmis ir pažanga, tačiau akcentuoja, kad Google kaip monopolija stabdo konkurentų veikimą ir įsitvirtinimą rinkoje. Kartu kalbama ir apie vartotojų teises bei jų pasirinkimo ir naudojimosi laisvės ribojimą.

Be baudų, Google buvo skirtos gairės, pagal kurias turėjo pasikeisti atitinkamos programų veikimo detalės. Nors Google visų teismų kontekste teisinosi ir iš esmės bandė įrodyti, kad turi pilną teisę veikti taip, kaip veikia, kompanijos viceprezidentas Kent Walker pripažino, jog imtasi pokyčių, siekiant suteikti daugiau matomumo kitoms įmonėms ir verslams.

Visgi, ar tokia ES politika ir priemonės, nukreiptos prieš ekonomikos gigantę, yra efektyvus būdas užtikrinti sveiką konkurenciją? Baudos, skirtos Google už antimonopolinės politikos pažeidimus, bendrai sudaro vos 5.5 % bendrų 2019-ųjų Google įplaukų – vadinasi, iš esmės nesuduoda jokio smarkesnio smūgio. Be to, Google paieškos sistema ir toliau tebedominuoja ir yra populiariausia tarp naudotojų.

Tokiomis monopolininkų tramdymo priemonėmis abejoja ir ekspertai. Google konkurentų, marketingo platformos Kelkoo generalinis direktorius Richard Stables mano, kad baudos ir rekomendacijos nėra tinkamas būdas suvaldyti Google piktnaudžiavimą. Macquarie Securities technologijų analitikas Ben Schachter realiai žiūri į situaciją ir teigia, kad ES bando įveikti varžovą, kai kova jau seniai pasibaigusi. Kitaip tariant, Google kompanija jau yra per didelė ir per galinga, kad dar būtų vilčių ją susilpninti, nors ir siekiant, kad tie keletas potencialių konkurentų galėtų „išbėgti į aikštelę“.

Atrodo, net pati komisarė Margarethe Vestager suvokia, kad Google nevisai skaitosi su Europos Komisija ir jos sprendimais. Google vienaip ar kitaip vis pažeidžinėja ES antimonopolinę politiką. Komisarė pripažįsta, jog stebint Google veiklą ir pažadėtus pokyčius, konkurencijos lygis ir prekių Google platformose įvairovė neatrodo pasikeitus. Be to, priduria – jeigu šiandien reiktų priimti sprendimus dėl Google, šį kartą būtų griežtesnė.

Jeigu prieš Google antimonopolinę veiklą taikoma politika tokia neefektyvi, ar iš viso verta bandyti tramdyti Google dominavimą? Google generalinis direktorius Sundar Pichai, reaguodamas į ES sprendimą dėl Android situacijos, apeliuoja į šios operacinės sistemos privalumus. Anot jo, Android suteikia visas galimybes išmaniųjų naudotojams parsisiųsti ir laisvai rinktis programėles. Pabrėžiama ir galimybė, suteikiama išmaniųjų technologijų kūrėjams – kas iš esmės reiškia, kad skatinama veikla ir įvairovė. Be to, nauji telefonai yra paruošti su daugiau kaip 40 skirtingų kūrėjų programėlių, tad tai nėra tik vienos kompanijos kūrinys. Galbūt šie privalumai (o gal ir tai, kad iš esmės vienintelis konkurentas yra Apple iOS) ir lemia tai, kad Android tebėra pati populiariausia operacinė sistema.

Atrodytų, kad Google sulaukia baudų ir ES rimbo vien dėl to, nes yra populiari kompanija, sukūri daugelio mėgstamą produktą. Ir tai ne pirmas toks kartas, kada Europos Komisija ir Margarethe Vestager imasi sutramdyti tokias technologijų gigantes (pavyzdžiui, Miscrosoft, Apple atvejai). Jau pradėtas tyrimas ir dėl Amazon veiklos. Nors ir galima būtų sutikti su komisarės argumentais, akivaizdu, kad dabartinės ES priemonės susidoroti su ekonominėmis galiūnėmis yra absoliučiai neefektyvios – tai rodo ir Google apeliacijos, ir vartotojų statistikos. Kol didžiausias Google nusikaltimas yra vienokių ar kitokių reklamų (ne)rodymas ar produktų priotetizavimas, kol ES vis dar bando sukurti tinkamus ir efektyvius įrankius rinkos monopolijoms tramdyti, gal tiesiog leiskim Google dirbti?

Straipsnis parengtas kurso „Šiuolaikiniai ES iššūkiai rėmuose, dėstytoja Ieva Giedraitytė.