
Dr. Liucija Vervečkienė
Asistentė, mokslo darbuotoja
Tyrimų temos
Feministinės politikos ir socialinės kritikos tyrimų grupė
Būvio „po“ (afterness) tyrimų grupė
Specializacijos
Lyginamoji politika ir politinė sociologija
Politinė teorija
Papildoma informacija
lmazylyte@yahoo.com
liucija.verveckiene@tspmi.vu.lt
VU TSPMI politikos mokslų bakalauro studijas baigiau 2010 m. 2011 m. University College London baigiau Modernios Europos Studijų magistro programą. 2016-2022 m. studijavau doktorantūroje ir 2022 m. apgyniau daktaro disertaciją „„Visi buvo patriotai vis tiek, norėjo tos nepriklausomybės“: kartos po „lūžio“ atminties darbas ir buvusio režimo samprata“.
Kurį laiką dirbau taikomųjų viešosios politikos tyrimų srityje, 2012 m. stažavausi Europos Komisijoje; 2013-2017 m. dirbau Seimo kanceliarijos Europos reikalų komiteto biure; 2014-2017m. vadovau VšĮ „Europos integracijos studijų centrui”. Turiu sukaupusi daug praktinių žinių tarpinstituciniais Europos Sąjungos reikalų koordinavimo bei parlamentinės ES klausimų kontrolės mechanizmų klausimais. Nuo 2016 m. TSPMI dirbau jaunesniąja mokslo darbuotoja, nuo 2022 m. – asistente ir mokslo darbuotoja.
2019 m. birželio mėn. stažavausi Frankfurto atminties studijų platformoje W. Goethe’s universitete pas prof. dr. Astrid Erll, o 2024 m. birželio mėn. – University College London pas prof. dr. Mary Fulbrook.
2024-2026 m. atlieku podoktorantūros stažuotę Lietuvos istorijos institute, analizuoju kolaboravimo diskursų kaitą po transformuojančio režimo pokyčio.
Esu Memory Studies Association (PoSoComes bei Museums and Memory darbo grupių narė) bei Association for the Advancement of Baltic Studies narė.
Priklausymas tarptautinėms mokslinėms organizacijoms, asociacijoms, tarptautinėms darbo grupėms, ekspertų komisijoms, leidinių redakcinėms kolegijoms ir kt.
Atminties studijų asociacijos narė
Pranešimai konferencijose
1. „Kur dingo stendai nuo „Rašytojų namo“? Kolaboravimo diskursų kaitos implikacijos“. Socialinių mokslų forumas, 2024 m. gegužės 31-birželio 2, Molėtai.
2. „The Legacy of Collaborationism in an Era of Securitization. Shifts in Public and Academic Discourse“. 5th network conference of the International Network for Theory of History „History and Responsibility: Doing History in Times of Conflicting Political Demands“, Lisbon, 22-24 May 2024.
3. „Mothers in Family Memories of the Difficult Past“. MotherNet final conference „Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time“, Vilnius, 23-25 January 2024.
4. „Soviet narrative of the young generation: constructing personal and collective identity“. IV-oji metinė Rusijos ir Rytų Europos studijų konferencija Tartu universitete (Estija) „Communities in Flux: Rethinking Sovereignty and Identity in an Era of Change“, 2019 m. birželio 9-11 d. Tartu, Estija.
5. „(Re)narrating Euphoria and Loss: Generational Memory of Post-Soviet Change“ Deep Transformations: Emotional Experiences in the Post-Communist Change konferencija TSPMI, Vilnius (Online, EEST) 2020 m. rugsėjo 3-4 d.
6. „Sorry, Proud or Silent? (Re)constructing grandparents‘ Soviet Pasts“, Atminties studijų asociacijos Posocialistinių ir lyginamųjų atminties studijų darbo grupės konferencija „ Post-Socialist Memory in a Global Perspective: Postcolonialism, Post-transition, Post-trauma“, 2020 m. rugsėjo 24-26 online
7. „Generation After Regime Change: Memory Work Strategies and Interplay of Collective and Communicative Memory”, tarptautinė konferencija” Reviving Memory and Overcoming Oblivion: Comparative Aspects, 2022 lapkričio 10-11, Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Moksliniai interesai
Atminties studijos
Atminties politika
Publikacijos
Liucija Vervečkienė, „Remembering the anti-Soviet partisan war in Lithuania, 1944–1953: The effects of heroization at different levels of remembrance“, Memory Studies, 2023. https://doi.org/10.1177/17506980231184577
Liucija Vervečkienė, „Atmintis šeimoje: teoriniai aspektai ir buvusio režimo atminties perdavimo tyrimo įžvalgos“, Politologija 107, nr. 3 (2022), pp. 8-50. https://doi.org/10.15388/Polit.2022.107.1
Liucija Vervečkienė, „Pabrėžta, nutylėta, pateisinta: „kartų efektas“ senelių, tėvų ir anūkų sovietmečio atmintyje“, Politologija 96, No. 4 (2019): pp. 8–37. https://doi.org/10.15388/Polit.2019.96.1
Liucija Mažylytė, "Politinis išprusimas ir jį lemiantys veiksniai: Lietuvos atvejis", Politologija, 61(1), (2011), 99-132. https://doi.org/10.15388/Polit.2011.1.8284