Uždaryti
2020-11-29 19:11:10
2020-11-10 00:00:00

Visuotinio karantino metu VU TSPMI administracija atsižvelgiant į esančias rekomendacijas dirba nuotoliniu būdu. Su administracija galite susisiekti šiais numeriais: studijų klausimais kreiptis tel.: 8 (5) 251 4135, kitais klausimais tel.: 8 (5) 251 4130. Jei jums reikalinga gyva konsultacija, kviečiame iš anksto susiderinti susitikimą susiderinti el. paštu.

2020-11-29 19:11:10
2020-11-11 00:00:00

Nuo lapkričio 11 d.  biblioteka paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia

 

(c) delfi.lt
(c) delfi.lt
Visi VU TSPMI žmonės

Paulius Serapinas

VU TSPMI politikos mokslų bakalauro programos ketvirtakursis

Pauliau, kaip atsiradai institute? Kada nusprendei, kad nori čia studijuoti ir kodėl?

VU TSPMI buvo mano pirmas pasirinkimas 2017 m., nors stoti norėjau ir į skandinavistiką, karo akademiją ar lenkų filologiją, nors nieko bendro su pastarąją studijų programa netėjau. Toks mano įvairus pasirinkimų spektras greičiausiai parodo, jog mokykloje nebuvau tik „vieno dalyko žmogus“ – patiko ir nepatiko viskas vienu metu. Tačiau didžiausią įtaką mano studijų pasirinkimui padarė aktyvi veikla mokyklos savivaldoje bei 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Per šį rinkimų maratoną pradėjau domėtis kandidatais ir kandidatėmis, partijų programomis. Su draugais ir draugėmis aptarinėjome politinius lyderius ar lyderes. Tai jokiu būdu nebuvo vien tik kritika Lietuvos politikams ar politikėms, tai labiau tapo mano noru suprasti, kas vyksta ir kodėl taip vyksta. Veikiausiai tada supratau, kad noriu kažką keisti, o tam, kad kažką keisčiau norėjau turėti kažkokį pagrindą. Būtent todėl ir pasirinkau politikos mokslų bakalauro studijas VU TSPMI.

Ilgus metus dalyvauji skautų veikloje. Papasakok daugiau apie ją, kaip ji tau padėjo formuotis kaip žmogui?

Lietuvos skautijai priklausau jau 12 metų, pradėjau skautauti dar būdamas 8-erių, kaip jaunesnysis skautas arba „vilkas“. Tuo metu dar giliai nesupratau, ką reiškia skautiškas metodas, skilčių sistema, viską vertinau per žaidimus ir miško patirtis: nuo žaidimų, kurių metu reikėdavo pūsti rūkstantį nuodėgulį iki rikiuotės ypatumų ir kaip užsikurti laužą kai miške šlapia. Kai suėjo 10 metų, tapau skautu ir pradėjau suprasti, kas yra skautiška filosofija, komandinis darbas, pradėjau atrasti naujas vertybes ir mokinausi iš klaidų, o jau tapus patyrusiu skautu, atradau, ką reiškia atsakomybė, iniciatyvumas. Lyg šiol labai gerai pamenu visas pamokas, kurias teko išmokti bei tai, kaip su broliais ir sesėmis bandėme „užkariauti pasaulį“ dainomis ir pačiomis keisčiausiomis idėjomis. Na, o dabar, esu skautas vytis ir savo kelią grindžiu tarnystei Lietuvai, o taip pat 2019 m. įgyjau paskautininko laipsnį. Skautai man visada buvo mano pirmieji namai – pabėgimas nuo miesto, kitokie rūpesčiai ir per mišką dar labiau sustiprėjusi meilė Lietuvai. Skautuose atradau ir savo gyvenimo šūkį, kurį perskaitysite paskutiniame šio teksto atsakyme. Man, buvimas skautu, nėra vien pažintis su organizacija ar papildoma veikla po darbų ar mokslų – tai yra esminė savybė, kuri atsiskleidžia kiekviename mano gyvenimo etape.

Dvejus metus dirbai Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje (LiJOT). Kokias pareigas ten užėmei ir kaip sekėsi jas įvykdyti?

Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje pradėjau dirbti kaip tarptautinių reikalų koordinatorius, tuo metu aktyviai prisidėjau prie įvairių tarptautinės jaunimo politikos procesų bei atstovavau organizaciją ir Lietuvoje gyvenančius jaunus žmones įvairiose konferencijose, renginiuose ir diskusijose. Taip pat įgyvendinau ir tarptautinius projektus, kurie prisidėjo prie jaunų žmonių nuomonės atstovavimo Europos Sąjungoje. Tarptautinė patirtis LiJOT man suteikė galimybę susipažinti su Jungtinėmis Tautomis ir Darbotvarke iki 2030 m., kurioje yra įrašyta 17 darnaus vystymosi tikslų. Įsigilinęs į šią programą supratau, kad ji svarbi mums visiems, o norint pasiekti šių tikslų turiu pradėti nuo savęs. Darnaus vystymosi tikslai ir patirtį, kurią gavau susipažinęs su Šiaurės šalimis bei Šiaurės ministrų tarybos biuru, taikau kiekvieną dieną savo profesiniame, asmeniniame ar akademiniame gyvenimuose. Vėliau LiJOT pradėjau dirbti kaip programų koordinatorius ir pradėjau įgyvendinti įvarius projektus, renginius, diskusijas ir aktyviau dirbti su darnaus vystymosi tikslais. Į klausimą kaip sekėsi dirbti LiJOT galiu atsakyti tik taip – nei vienos tokios pat darbo dienos. Tačiau be jokios abejonės galiu patikinti, jog patirtis nevyriausybinėje organizacijos atveria daug durų ir langų, leidžia išmokti daugybe skirtingų dalykų, nuo krovinio automobilio vairavimo iki dokumentų rengimo. LiJOT man buvo vieta, kur turėjau labai įvairias patirtis, kurios leido daryti klaidų bei iš jų mokytis ir tobulėti visuose gyvenimo epizoduose.

Pernai turėjai galimybę kalbėti UNESCO generalinėje konferencijoje. Primink visiems apie ką teko kalbėti ir kuo svarbi tokia patirtis tau asmeniškai ir Lietuvos jaunimui?

UNESCO Generalinę Konferenciją Paryžiuje galėčiau įvardinti kaip patį, kol kas įdomiausią nuotykį. Viskas prasidėjo nuo paprasto, niekuo neišsiskiriančio laiško iš UNESCO jaunimo programos grupės atstovės, o baigėsi diskusija „(RE)GENERATION: Rethinking multilateralism with young change-makers“ su 6 jaunimo atstovais iš įvairių pasaulio regionų ir Estijos, Latvijos, El Salvadoro, Siera Leonės, Maltos, Tadžikistano, Andoros, Armėnijos Prezidentais ir Ministrais Pirmininkais ir JT Generalinės Asamblėjos Prezidentu. Tokia diskusija, kurioje susitiko jaunimo atstovai ir atstovės ir valstybių galvos, UNESCO Generalinių Konferencijų istorijoje buvo suorganizuota pirmą kartą. Diskusijos esmė buvo vienoje vietoje išgirsti ir pamatyti jaunų žmonių ir sprendimų priėmėjų dialogą bei atrasti naujas patirtis. Galbūt labiausiai išskirčiau ne tai, jog turėjau galimybę ant vienos pakylos būti su valstybių vadovais, kurių pasisakymus girdime viešojoje erdvėje, o tai, jog turėjau galimybę atstovauti savo šalį. Todėl, manau, jog tai nėra vien tik mano pirmoji patirtis, ją priskirčiau visiems Lietuvos jauniems žmonėms.

Visai nesenai tapai Naktinio Vilniaus avilio vadovu. Papasakok plačiau apie šią iniciatyvą.

Naktinis Vilniaus avilys – tai nauja prevencijos ir žalos mažinimo alkoholio, tabako ir narkotikų srityje erdvė, kurioje pasitelkiamas kūrybiškumas ir užimtumas įvairiomis veiklomis ir renginiais. Veiklų ir idėjų spektras šioje vietoje yra ypatingai didelis: nuo pilietiškumo pamokų moksleiviams iki naktinių diskusijų apie tarptautines organizacijas ar visą parą veikiančios saugios zonos naktinio Vilniaus gyventojams. Dar prieš pradedant dirbti su šiuo projektu visą laiką svajojau apie tokią erdvę, kuri galėtų būti atvira visiems. Dirbdamas LiJOT supratau, kokia yra nevyriausybinių organizacijų padėtis, koks mažas ir kartu didelis gali būti žmogus šiame pasaulyje. Todėl tikiu, jog tokia vieta atveria daugybę galimybių idėjoms ir mintims. Tikiu šia idėja ir nuo šiol ja labai stipriai gyvenu, todėl su šia galimybe ateina ir nauji iššūkiai, kuriems reikia skirti nemažai laiko. Kiekvienas užėjęs gali pasijausti Naktinio Vilniaus avilio kūrėju, nes visų idėjos ir pasiūlymai yra laukiami, o būtent tokiu būdu yra siekiama pakeisti naktinę Vilniaus kultūrą bei suteikti galimybes daugiau sužinoti ir veikti.

Turi tiek daug veiklų, o kaip sekasi viską suderinti su mokslais? Gal turi kokią paslaptį, kaip viską suspėti?

Tikriausiai neturiu jokios paslapties. Stengiuosi viską suspėti, kartais pavyksta. Tačiau viską ir visada noriu daryti kokybiškai, tiek moksluose, tiek darbuose. Esu be galo dėkingas savo veikloms ir patirtims, nes būtent jų dėka galiu dar labiau tobulėti akademiniame pasaulyje – atrasti naujų pavyzdžių, pritaikyti teoriją praktikai ir atvirkščiai. Kol kas jaučiu, jog viskas, ką darau juda ta pačia linkme, o tai leidžia dar labiau tobulėti ir išmokti ko nors naujo.

Ir galiausiai, prasideda nauji mokslo metai. Ko gali palinkėti VU TSPMI bendruomenei?

Neužsidaryti ir veikti, sugalvoti ką nors ko kitas nėra daręs ar patyręs. VU TSPMI yra vieta, kur gali realizuoti savo idėjas ne tik teoriškai, rašant rašto darbus ar gyvai atsakinėjant seminarų ar paskaitų metu. Tikriausiai pagrindinis palinkėjimas mums visiems būtų – nesustoti keisti ir judėti į priekį su savo idėjomis. O svarbiausia gyvenimo šūkis, kurį suprasti linkiu ir jums – pavyzdį reikia rodyti ne tik jaunesniam, bet ir vyresniam. Tą gali daryti ir Lietuva, rodanti pavyzdį brandžiom ir senoms demokratijoms ar jaunas žmogus, rodantis pavyzdį vyresniam!