Uždaryti
2020-12-01 14:02:18
2020-11-11 00:00:00

Nuo lapkričio 11 d.  biblioteka paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia

 

Visi VU TSPMI žmonės

Lina Patskočimaitė

VU TSPMI Politikos ir medijų magistro programos studentė, LRT skaitmeninių aktyvų skyriaus vadovė

Turi įvairios darbo viešųjų ryšių srityje patirties, tačiau jau ne vienerius metus esi atsakinga už skaitmeninio turinio kūrimą Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Koks buvo Tavo kelias čia ir kokias sritis apima Tavo pareigos?

Bakalauro studijų metais turėjau galimybę išbandyti save keliose skirtingose veiklos srityse, tačiau gana anksti mano širdis ir karjeros kelias pasuko link LRT. Po antro kurso atlikusi praktiką pasilikau LRT jausdama, kad tai – dar ne pabaiga ir noriu sieti savo ateitį būtent su šia žiniasklaidos grupe. Trečiame kurse grįžau dar kartą, mečiau tuo metu turėtą darbą ir tris mėnesius atlikau savanorišką praktiką, po kurios ir sulaukiau pasiūlymo dirbti. Nors save tuo metu mačiau rinkodaros srityje, mane pakvietė prisijungti prie tuomet dar gana nedidelės LRT.lt portalo komandos, tapau jaunesniąja projektų vadove, vėliau – projektų vadove, o šiuo metu man patikėtas Skaitmeninių aktyvų skyrius, kuris rūpinasi LRT socialinių tinklų paskyromis, internetiniais projektais ir transliacijomis.

Pastaraisiais metais (o ypač – karantino laikotarpiu) išaugo skaitmeninio turinio paklausa. Kokiais principais vadovaujatės planuodami turinį? Galbūt pastebėjai bendrąsias tendencijas, kaip per Tavo darbo LRT.lt laikotarpį pasikeitė informacijos pateikimo ir vartojimo formos?

Per pastaruosius penkerius metus LRT.lt naujienų portalas gerokai išaugo. Išaugo LRT.lt komanda, pateikiamo turinio kiekis, žinoma, ir jo kokybė. Augantis portalas natūraliai lemia ir augančią auditoriją, o tai reiškia, kad turime gebėti atliepti ir vis besiplečiančius bei besikeičiančius auditorijos poreikius. Bene didžiausias pokytis mano veiklos srityje –  išaugęs tiesioginių transliacijų skaičius, tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir naujienų portale. Šiandien žmonės nori gauti „karštą“ informaciją tiesiai iš įvykio vietos, o jei tai parodoma tik po keletos valandų žinių reportaže – informacija jau spėja „atvėsti“ ar net pasenti. Šis pokytis ypač išryškėjo karantino laikotarpiu, kai tiesioginiai pasijungimai iš Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos ar skirtingų savivaldybių ligoninių tapo kasdienybe.

Pagrindinis principas galvojant apie turinio pateikimą – informacijos patikimumas. Dirbant LRT, kasdien jaučiu įpareigojimą ir atsakomybę tikrinti visą pateikiamą informaciją, nes visuomeninis transliuotojas pirmiausia turi būti patikimiausias informacijos šaltinis Lietuvos žmonėms.

Galbūt galėtum pasidalinti, kurie projektai Tau asmeniškai atrodo svarbiausi (ar „brangiausi“)?

Gal ir nuskambės kiek idiliškai, tačiau man patys brangiausi – tie projektai, prie kurių dirbdama jaučiu, kad kuriu pridėtinę vertę LRT auditorijai. Vienas iš didžiausių ir įsimintiniausių projektų, prie kurių teko nemažai prisidėti – 2018 m. LRT surengta šimto valandų transliacija iš Lukiškių aikštės – „100 valandų Lietuvai“.  Šis projektas pareikalavo nemažai laiko ir pastangų, nors ir vyko šalia įprastų darbų. Televizija ir radijas persikėlė į Lukiškių aikštę, o portale vyko nepertraukiama šimto valandų tiesioginė transliacija. Projekto metu sustiprėjo ne tik ryšys tarp kolegų iš skirtingų LRT medijų, tačiau ir LRT ryšys su auditorija. Buvo neįtikėtinai smagu matyti besišypsančius žmones, kasdien susirenkančius pasisveikinti su mylimais radijo ar TV laidų vedėjais, vakarais ateinančius gyvai pažiūrėti Panoramos. Tokie artimi susitikimai su žmonėmis, kuriems kasdien kuriame turinį, labai motyvuoja ir įkvepia nesustoti.

Bakalauro studijas baigei VU Komunikacijos fakultete, šiuo metu studijuoji VU TSPMI Politikos ir medijų magistro studijų programoje. Kodėl pasirinkai studijas Institute bei kokius skirtumus ar panašumus pastebėjai tarp šių studijų?

Tiesą sakant, stodama į bakalauro studijas pirmuoju numeriu buvau įrašiusi TSPMI, tačiau nuėjusi į stojamąjį egzaminą Komunikacijos fakultete, po pokalbio su būsimais dėstytojais pajaučiau, kad mano širdis labiau linksta į kūrybinę pusę. Sužinojusi, kad stojamasis egzaminas pasisekė sėkmingai, nutariau sukeisti eilės tvarką sąraše ir pirmoje vietoje palikti Kūrybos komunikacijos studijų programą – šio sprendimo nesigailiu iki šiol.

Po bakalauro studijų palaukusi kelis metus pajaučiau, kad jau pasiilgau akademinės aplinkos ir noriu labiau įprasminti savo laiką po darbo, praplėsti suvokimo ribas ir pasirinkti argumentų diskusijoms. Gana greitai apsisprendžiau studijuoti būtent Politikos ir medijų magistro programą, nes ji glaudžiai susijusi su mano veiklos sritimi. Tuo pačiu žinojau, kad ji suteiks papildomų žinių tose srityse, kurios dar nebuvo paliestos bakalauro studijų metais.

Skirtumus ir panašumus pastebėjau gana greitai, vos prasidėjus pirmajam pusmečiui. Pagrindinis skirtumas – literatūros, kurią reikia perskaityti, kiekis ir kolegų studentų aktyvumas auditorijoje. Didžioji dalis susitikimų institute vyksta seminarų principu, mes daug diskutuojame, ne tik aptariame perskaitytą medžiagą, bet ir bandome atskleisti savo požiūrį į ją, tuo tarpu bakalauro studijų metais auditorijose dažniau skambėdavo dėstytojų balsai ir skrebėdavo studentų kompiuterių klaviatūros. Tiesa, šį skirtumą greičiausiai lemia ir tai, kad magistro studijas renkasi labiau patyrę, savo pozicijas žinantys ir jomis pasidalinti norintys žmonės. O panašumų šiose studijų programose taip pat nemažai, nes abi jos glaudžiai susijusios su medijomis: galbūt man tai šiek tiek palengvino ir patį magistro studijų procesą.

Darbo ir studijų derinimas – iššūkis, su kuriuo tenka susidurti daugeliui studentų. Kaip sekasi įveikti jį įveikti? Kiek šios veiklos papildo viena kitą? Galbūt turi tam tikrus laisvalaikio užsiėmimus, kurie padeda atsipūsti nuo įtemptos darbotvarkės?

Neslėpsiu, kad tai iš tiesų nemažas iššūkis, kuris kartais atrodo net ir sunkiai įgyvendinamas, tačiau mane labiausiai motyvuoja palaikantys artimieji, kolegos ir žinios, įgytos institute. Nesustoti skatina suvokimas ir nuolatinis priminimas sau, kad studijuoju tik dėl savęs pačios ir pagrindinis mano tikslas – pasisemti naudingos informacijos. Greičiausiai daugelis dirbančių studentų susiduria su panašiomis dilemomis, tačiau svarbiausia – nepulti į paniką ir racionaliai atsakyti sau į klausimą, kodėl apsisprendei žongliruoti darbu ir studijomis. Jei atsakymas bus pakankamai geras, nusiraminimas ateis savaime. Aš pati stengiuosi maksimaliai užpildyti laisvą laiką savo mėgstamomis veiklomis: dažnai tai būna vakarai kino salėje, važiavimas dviračiu ar pasivaikščiojimas miške, žinoma, įtemptą darbotvarkę palengvina ir meditacijos pratimai, tik ne visuomet pavyksta rasti jiems laiko.