Greta, baigei žurnalistikos bakalaurą Vilniaus universitete. Vėliau prisijungei prie VU TSPMI bendruomenės – čia studijuoji Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistrantūros programoje. Kodėl susidomėjai studijomis institute ir kodėl pasirinkai būtent šią programą?

Pasirinkusi žurnalistiką norėjau stebėti politiką ir politikos mokslai visuomet buvo planuose. Net ir stodama į bakalaurą, antruoju numeriu įrašiau studijas VU TSPMI. Žinojau, kad neturėtų prireikti, tačiau bent tokiu būdu ir šį savo pasirinkimą išreiškiau. Tad ir dėl tolesnių studijų čia buvau nusprendusi jau seniai. Magistrantūra VU TSPMI, manau, yra vienas geriausių mano sprendimų. Tarptautinių santykių ir diplomatijos programą rinkausi, nes tuo metu daug dirbau su užsienio naujienomis. Mokytis norėjau, kad daugiau sužinočiau ir įgyčiau gebėjimų giliau vertinti procesus. Tai visiškai pasiteisino. Studijų metu pamačiau, kiek daug skirtingų būdų yra norint paaiškinti tuos pačius įvykius ir sprendimus.

Kas labiausiai įsiminė iš studijų institute? Kas paliko didžiausią įspūdį?

Buvo labai įdomu. Kas ypač nustebino, kad teorijos, kurios buvo nemažai, niekaip negalėčiau pavadinti sausa. Ji kaip tik labai arti realių situacijų ir praplėtė mano matymą. Pavyzdžiui, labai laukdavau Dovilės Jakniūnaitės paskaitų ir seminarų apie įvairias teorijas. Dėstytojai įtraukdavo į diskusijas, be kurių šios programos neįsivaizduoju. Ir kiek daug įdomių tekstų teko perskaityti.

Be to, per šias studijas galėjau abipusiškai apjungti darbo ir mokslų žinias. Tai, kuo domėdavausi darbe, praversdavo tiek per diskusijas seminaruose analizuojant įvairias teorijas, tiek rašto darbuose. Pavyzdžiui, reikia Brexit’ą paaiškinti pagal tam tikrą teoriją, o aš kelias savaites darbe seku kiekvieną Brexit’o krustelėjimą. Tuomet labai įdomu. O tai, ką pasiimdavau iš studijų VU TSPMI, lygiai taip pat paversdavo nagrinėjant temas apie tai, kas vyksta užsienyje ir bendraujant su pašnekovais.

Šiuo metu esi „Delfi Diena“ vedėja, tačiau prieš tai vedei įvairias radijo laidas. Ar darbas televizijoje visada buvo tavo tikslas, ar visgi labiau – savaime įvykęs karjeros posūkis?

Niekada neturėjau tokio tikslo. Mane pirmiausia domino žurnalistika, tuomet sužavėjo radijas, kuriame parodyti turi ne vaizdu, o žodžiais ir garsais, ir tiesioginis eteris su visais savo netikėtumais. Radijuje į viską nėriau su didžiuliu noru, labai daug ten išmokau, pamačiau be galo daug vietų ir žmonių. Galiausiai visa tai nuvedė iki televizijos, kur turėjau išmokti dar naujų dalykų. Apskritai televizija ir radijas, nors ir labai skirtingos medijos, turi daug bendro, todėl ir žurnalistams per jas judėti yra gan natūralus procesas.

Ar turi svajonių laidą, kurią norėtum vesti?

Man svarbiausia tam tikru būdu dalyvauti aktualijose – kalbinti pašnekovus apie tai, kas vyksta, kokios priežastys, kokios pasekmės, ką reikėtų keisti ir pan. Apie tai, kas aktualu dabar. Man labai smagu netikėtumai, net kai tiesioginio eterio metu informacija vis keičiasi.

Jokia laida savaime nėra mano svajonė. Esmė – apie ką ji. Būtent dabar ir turiu galimybę daryti tai, kas man labiausiai patinka. O jei dar ir diskusijos užverda po kokio interviu – išvis puiku.

Ką veiki laisvalaikiu? Galbūt turi kokių nors pomėgių?

Pastaruoju metu laisvalaikiu beveik neatitrūkstu nuo naujienų. Nežinau, ar gerai, bet kitaip nebeišeina. Ypač kai tiek visko vyksta dabar. Kartais specialiai pasistengiu mažiau tam skirti dėmesio. Nejungiu kompiuterio, telefoną padedu į šalį.

Neseniai laisvalaikiu pradėjau lankyti jogos pamokas, po daug metų pertraukos vėl pradedu žaisti tenisą, o kai tik turiu progą, pabėgu iš miesto į vienkiemį ir gyvenu itin sulėtintu režimu. Per pandemiją veiklų sąrašas buvo labai apribotas, bet po truputį vėl grįžta normalus gyvenimas ir atrandu naujus dalykus.

Kas iš visos studijų patirties VU TSPMI tau labiausiai įsiminė, ką labiausiai vertini?

Pati vertingiausia man instituto bendruomenė. Mano dėstytojai darbe būna ir mano pašnekovai, o tai labai smagu. Apskritai dėstytojų santykis su studentais labai gražus, sukuriama jauki aplinka. Institutas davė man ir naujų draugų, o to tikrai nesitikėjau. Pasirodo, kad net ir po darbų atlėkus į paskaitas įmanoma visai padoriai susibendrauti. Už visa tai esu dėkinga VU TSPMI.