Visi VU TSPMI žmonės

Agnė Pakėnaitė

Politikos ir medijų magistro programos studentė

Agne, pasidalink kaip ir kodėl prasidėjo Tavo kelias VU TSPMI? Kas lėmė rinktis magistro studijas VU TSPMI?

Dar studijuodama žurnalistikos bakalaure, žinojau, kad jei tęsiu studijas Lietuvoje – tęsiu jas tik TSPMI, nes institutas garsėja savo studijų kokybe, ugdomu kritiniu mąstymu. Užtruko, kol galiausiai priėmiau sprendimą tęsti studijas – į akademinį gyvenimą grįžau po 5 metų pertraukos. Beveik tiek pat laiko dirbu kūrybinį darbą, o čia nuolat tenka galvoti naujas idėjas, ieškoti įdomių sprendimų. Manau, kad šiais laikais „ratas“ jau išrastas, visos idėjos sklando ore, kitaip tariant, everything is a copy, of a copy, of a copy… – todėl norint sugalvoti ką nors naujo, reikia ieškoti naujų jungčių galvoje – kai naujai perskaitytos knygos puslapiai savaime susilipdo su kažkada žiūrėto filmo scena. Kitaip tariant, tikiu, kad reikia nuolat krauti dalykus į tą galvelę, kad iš jos galėtų „išgimti“ kažkas gero. Tad šioje vietoje natūraliai įsipaišė ir magistro studijos, kurios jau po pirmojo semestro davė daug naujo peno apmąstymams.

Šiek tiek apie Tavo profesinę veiklą. Papasakok, kuo užsiimi? Galbūt tavo veiklos padeda ir studijų procese? Pasidalink, linksmiausiu nuotykiu darbe.

Šiuo metu dirbu reklamos planavimo agentūroje „OPEN Agency“, esu socialinių tinklų skyriaus vadovė. Rūpinamės įvairių prekės ženklų įvaizdžiu ir komunikacija socialinėse medijose. Todėl nenuostabu, kad kai studijose nagrinėjame įvairių autorių mintis, kyla noras į socialinius tinklus pažvelgti iš autorių idėjų perspektyvos, pavyzdžiui, kaip ši medijų platforma, anot J. Baudrillard, gali kurti hipertikrovę.

Kadangi dirbi vienoje iš komunikacijos agentūrų, ar pavyksta sekti politinius įvykiu nevertinant ir neanalizuojant politikų komunikacijos?

 Visada labai įdomu stebėti, kaip politikai komunikuoja, o ypač įdomu žiūrėti, kaip jie tą daro socialiniuose tinkluose – manau, per pastaruosius metus ne vienas politikas pagaliau suprato, kokią milžinišką įtaką turi socialiniai tinklai ir kad šiuos kanalus vertėtų vertinti taip pat rimtai kaip kitus komunikacijos kanalus. Visgi, kadangi socialinės medijos dar negyvuoja taip ilgai – pasitaiko šypseną keliančių politikų komunikacijos klaidų, kai svarbiausias tikslas, rodos, yra tiesiog pasirodyti jaunatvišku ir prie bajerio. Tikrai ne visada reikia savo rinkiminę programą atskleisti šokant TikToke

Sakoma, kad didžiausią studijų VU TSPMI laiko dalį tenka skirti įvairių darbų rašymui – ar pritari ir kaip sekasi įveikti šį nemažą iššūkį?

Tikrai nėra lengva suderinti dinamišką darbą ir magistro studijas, o pirmieji rašto darbai po akademinės pertraukos pareikalavo nemažai pastangų. Bet man labai pasisekė, nes turiu gerą palaikymo komandą – artimus žmones, kurie kai reikia ir paspaudžia, ir nuramina, kad viskas įveikiama. Tada kažkaip ir einasi lengviau!

Papasakok, kaip atrodo tavo diena karantine? Galbūt atradai naujų pomėgių ar prisiminei senuosius?

Mano diena atrodo pakankamai įprastai – didžiąją laiko dalį dirbu, o vakare laikas studijoms ir skaitiniams. Apskritai, manau, kad karantinas nėra kažkokios produktyvumo varžybos, todėl skeptiškai vertinu pasiūlymus per karantiną išmokti visas pasaulio kalbas, perskaityti visas pasaulio knygas ar pažiūrėti visus pasaulio filmus. Šis laikas ir taip psichologiškai nelengvas kiekvienam iš mūsų – todėl aš tiesiog stengiuosi išlaikyti sveiką protą, šiek tiek pozityvumo, na, ir tilpti į tą patį džinsų dydį po karantino būtų puiku.

Kuo užsiimi laisvu laiku? Gal turi kokių nors laisvalaikio pomėgių?

Mėgstu elektroninę muziką, tai iki karantininiame pasaulyje daug laisvo laiko praleisdavau šokant klubuose, bet kol to padaryti galimybės nėra, gręžiuosi į kitą pomėgį – skaitymą. Prie lovos padėta R. Bolano „2666” – už kiekvieną namie praleistą penktadienį galėčiau perskaityti po skyrių – greitai ir įveikčiau 800 puslapių kelionę. Tik išlindus saulei planuoju vėl minti pedalus – dviratis man taip pat didis džiaugsmas!

Galbūt norėtum ko nors palinkėti mūsų VU TSPMI bendruomenei?

Nežiūrėti į gyvenimą taip rimtai, mėgautis pačiu procesu, o ne tik rezultatu. Ir išdrįsti būti ryškiems, jei tik to norisi!