Studentų mokslinis tyrimas. Rinkimų rezultatų skirtumai tarp „namų“ ir išeivijos rinkėjų: lyginamoji pokomunistinių Europos valstybių diasporų balsavimo analizė

Projekto aprašymas

Šiame tyrime bus analizuojami ir lyginami pokomunistinių Europos valstybių diasporų ir „namų“ rinkėjų balsavimo rezultatų skirtumai. Tyrimas prisidės prie naujausios migrantų balsavimo akademinių tyrimų bangos, dėmesį sutelkiančios į išorinio balsavimo tendencijas: balsavimo rezultatus, aktyvumą rinkimuose, nusiteikimą juose dalyvauti. Tokiam tyrimui itin tinkamos analizuoti buvusios pokomunistinio bloko valstybės, 2004 m. įstojusios į Europos Sąjungą. Šioms Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos valstybėms prisijungus prie ES gana didelė dalis gyventojų emigravo į Vakarus ir suformavo skaitlingas diasporos rinkėjų bendruomenes, tėvynės rinkimuose išreiškiančias savo balsą. Tyrimo dėmesys sutelkiamas į dvi valstybių poras – 1) Lietuvą ir Latviją bei 2) Lenkiją ir Čekiją – ir skirtumus tarp diasporų balsavimo šiose porose. Pasitelkus lyginamąjį metodą, papildytą proceso atsekimo metodika, bus ieškoma atsakymų į tai, kodėl geografiškai, demografija ir istorine patirtimi panašios valstybės patiria skirtingus išeivijos balsavimo dėsningumus: tarp Lietuvos „namų“ ir diasporos balsavimo rezultatų skirtumas išlieka pastoviai aukštas, o Latvijoje, priešingai, toks išsiskyrimas yra žemas, tačiau pastaraisiais metais išaugo. Savo ruožtu Lenkijoje atotrūkis tarp išeivijos ir „namų“ rinkėjų įstojus į ES mažėjo, o pastaruoju metu ir vėl kyla, kai Čekijoje, priešingai, skirtumai tarp balsuojančių užsienyje ir tėvynėje auga kasmet nuo įstojimo į ES. Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti balsavimo rezultatų (ne)išsiskyrimo abiejose šalių porose priežastis ir skirtumus tarp valstybių situacijų lemiančius veiksnius.