Mirties politika sovietinėje Lietuvoje: prasmės, ritualai, simboliai, jausmai

Projekto vadovas
Nerija Putinaitė
Projekto trukmė
2020 m. birželio 1 d. – 2023 m. gegužės 31 d.

Projekto aprašymas

Projektas „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje: prasmės, ritualai, simboliai, jausmai“ siekia atsakyti į klausimą, kiek ir kaip buvo politiškai suvaldyta ir susieta su sovietiniais tikslais viena iš asmeniškiausių žmogaus patirčių – mirtis, kiek ir kokiu mastu mirtis, santykis su ja ir jos prasmės išliko kaip asmeninės laisvės erdvė. Į sovietinį režimą žiūrima kaip formavusį savitą politinę religiją. Buvo dedamos politinės pastangos ne vien suformuluoti džiugesio ritualus (per masines šventes, minėjimus, estetiką), tačiau ir suteikti sovietines prasmes žmogaus mirčiai.

Projekte analizuojama, kokios buvo mirties ideologinės ir propagandinės prasmės ir kaip jos politiškai buvo keičiamos Sovietų Sąjungoje; kokia buvo mirčių hierarchija, įvairovė ir jų prasmės (didvyriška mirtis, paprasta mirtis, savižudybė, politiškai nuvertinta mirtis ir pan.); kaip buvo formuojami su mirtimi susiję ritualai ir kaip tą veikė institucijos, kokios buvo ritualų ribos (kokie pavyzdiniai ritualai, minėjimai, naujų kapinių steigimas, ritualo estetika, nepageidaujami ritualai, kokios politinės įvairių ritualų toleravimo ribos); kaip viešai reiškėsi su mirtimi susiję oficialiai toleruojami jausmai (per užuojautų skelbimus, užrašus ant vainikų, kalbas laidotuvėse), kur ėjo riba tarp asmeniškai išgyvenamų emocijų ir jų politinio formavimo.

Tyrimo objektas yra oficialiai besireiškianti mirties politika ir praktika, apimanti taip pat ir politiškai nuvertintas mirtis, tokias kaip tremtinių ar besipriešinusių režimui. Projekto metu bus analizuojama archyvinė medžiaga, atskleidžianti mirties ideologiją ir propagandos pokyčius, būdus bei ritualų formavimą; mirties simbolikai ir prasmėms atskleisti bus analizuojami lietuvių sukurti kino filmai ir literatūros kūriniai, kuriuose esama mirties ritualų; analizuojama oficiali ir kita spauda, kurioje skelbti pranešimai apie mirtį ir užuojautos. Medžiagos analizei naudojami sąvokų istorijos, emocijų istorijos ir diskurso analizės metodai.

Projekto rezultatų apibendrinimas

Mirties politika atliktame tyrime suprantama kaip apimanti sovietinės valstybės Lietuvos TSR postalininiu laikotarpiu propaguotą ir praktikuotą mirties supratimą, įgyvendinamas apeigas ir jų atributiką, mirtį instrumentalizuojant valstybei stiprinti, visuomenei konsoliduoti ir formuoti tam tikrą valstybei reikšmingą piliečių pasaulėžiūrą. Per valstybės konstruojamą laidotuvių ritualą (ir mirusiųjų pagerbimą) mirčiai buvo siekiama suteikti savitas prasmes, atitinkančias materialistinę mirties sampratą, susieti gyvenimo prasmę su sovietinės valstybės tikslais, formuoti tam tikrus mirusiojo artimųjų jausmus ir išgyvenimus, hierarchizuoti mirusiuosius pagal jų nuopelnus valstybei ir pagal oficialiai propaguojamą gyvenimo vertingumo supratimą.

Tyrime mirtis, jos prasmės ir ritualai aptariami kaip socialiai konstruojami, tad ir galintys kisti priklausomai nuo valstybės intervencijų, kitų priežasčių sukeltų giluminių socialinių ir kultūrinių pokyčių. Tyrimas vadovaujasi revizionistine sovietinio laikotarpio tyrimo prieiga, kuri atskleidžia sovietinių reiškinių formavimąsi visuomenės ir valstybės sąveikoje. Sovietinės mirties politikos lauke susidūrė valstybė, jos pastangos administracinėmis ir finansinėmis priemonėmis transformuoti žmonių santykį su mirtimi bei visuomenė, kuri turėjo tam tikrą laisvę reaguoti į valstybines priemones, perimdama naujoves ar į jas savitai reaguodama.

Tyrime remiantis įvairia archyvine, propagandine ir kita medžiaga atskleidžiama, kad valstybės santykis su mirtimi nebuvo vienalytis, nes pateko į kelių susiduriančių politinių tikslų (ateizacijos, patriotizmo ir modernizacijos) lauką. Šie tikslai ne vien persidengė, bet neretai ir prieštaravo vienas kitam, vienas kitą užgoždavo, vienas tikslas buvo aukojamas kitų labui. Argumentuojama, kad nors civiliniai ritualai kilo iš pastangų nureliginti mirties prasmes, sukurti nereliginius jų pakaitalus (ateizacijos politika), labiausiai mirties prasmių pokytį paveikė būtent patriotizmo politika, per kurią mirtis buvo pasitelkta mirusiojo socialiniam statusui pabrėžti ir įtvirtinti jo simbolinį nemirtingumą. Modernizacijos politika dažniausiai buvo aukojama ateizacijos politikos tikslams. Tyrime atskleista šių politikų sąveika.

Siekiant išryškinti patriotizmo politikos reikšmę, tyrime atskleista, kad paprastų žmonių mirties instrumentalizavimas mirusiojo socialiniam statusui pabrėžti ir simbolinis nemirtingumas kaip atlygis už gyvenimą buvo prasmės, kuriomis buvo papildytos ankstesnės mirties sampratos. Ikikarinėje Rusijoje jos buvo būdingos vien pavyzdiniams mirusiesiems, tačiau postalininėje Lietuvos TSR – perimtos į paprastų mirusiųjų praktikas.

Projekto metu išanalizuoti mirties politikos Lietuvos TSR etapai, kritiškai įvertinta civilinių laidotuvių diegimo sėkmė, aptartos sovietinės mirties prasmės, jų ideologiniai ir propagandiniai aspektai; išanalizuoti skirtingi mirties ritualai ir prasmės, mirties instrumentalizavimas, priklausomai nuo mirusiojo socialinio statuso sovietinėje valstybėje: pavyzdinių, paprastų mirusiųjų ir nuvertintos (tremtinių, kalinių) mirtys. Taip pat remiantis epitafijomis ant paminklų ir laidotuvių juostų užrašais išanalizuotas sovietinis gedulas, gedėjimo emocijos ir gedinčiųjų bendruomenių sudėtis.

Paskelbtos publikacijos ir straipsniai žiniasklaidoje:

  1. „Suffering, Death, and Homeland in the Memoirs of Lithuanian Deportees“, The Legacies of Soviet Repression and Displacement. The Multiple and Mobile Lives of Memories, edited by Samira Saramo, Ulla Savolainen, Routledge: London, 2023, p. 135-151. https://doi.org/10.4324/9781003305569-11.
  2. „Sovietizuota mirtis: Memento vivere Lietuvos TSR laidotuvių vainikų užrašuose“, Naujasis Židinys - Aidai, 2022, Nr. 7, 36-43. Nuoroda čia (tas pats žr. portale lrt.lt).
  3. „Tėvynė tremtinių prisiminimuose: Sutaikanti šventa gyvųjų ir mirusiųjų lietuvių žemė“, Naujasis Židinys - Aidai, 2021, Nr. 4, p. 14-23. Nuoroda čia (tas pats žr. portale lrt.lt).

Konferencijų pranešimai:

  • „Strategies to express personal sadness against modernisation and politization of death: the case of Soviet Lithuania“, konferencija: ESA (European Sociological Association) metinė konferencija, Barselona, 2021-08-31/09-03. Nuoroda čia.
  • „Undignified Deaths of Outlaws in the Soviet Union. The Case of Lithuanian Deportees and Camp Prisoners“, Einstein Forum, Potsdam, 2022-05-19/21. Nuoroda čia.
  • „Sovietinės Lietuvos laidotuvių emocijos: asmeniškas liūdesys prieš politinę gedulo kontrolę“, Lietuvos socialinių mokslų forumas 2022, 2022-05-20/22, Molėtai. Nuoroda čia.

Rengiama publikavimui:

  • Mokslo monografija „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje: prasmės, ritualai, simboliai, jausmai“
  • Straipsnis „Ordinary grief: meanings and emotions of death in the Lithuanian SSR“