Neringos Bladaitės disertacijos „Visuomeninio saugumo neapibrėžtumas: NATO mažųjų valstybių atvejis“ gynimas

Neringos Bladaitės disertacijos „Visuomeninio saugumo neapibrėžtumas: NATO mažųjų valstybių atvejis“ gynimas

Rugsėjo 30 d. 15 val. VU TSPMI 402 aud. vyks Neringos Bladaitės disertacijos „Visuomeninio saugumo neapibrėžtumas: NATO mažųjų valstybių atvejis“ gynimas.  

Disertacijoje nagrinėjama kaip NATO mažosios valstybės konceptualizuoja visuomeninį saugumą. Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmojoje, analizuojamas visuomeninio saugumo konceptas: jo ištakos, raida ir problematika. Taip pat atskleidžiamas visuomeninio saugumo aktualumas mažosioms valstybėms ir pateikiamas galimas visuomeninio saugumo vertinimo/analizės modelis. Kokybine turinio analize paremto tyrimo rezultatai pateikiami antrojoje darbo dalyje, kur per pasirinktus atvejus, aptariami išryškėję mažųjų valstybių visuomeninio saugumo tipai, jų logika bei bruožai. Tyrimas atskleidžia, kad NATO mažųjų valstybių kontekste išryškėja trys visuomeninio saugumo formos tipai: visuomeninis saugumas kaip saugumo politikos pagrindas, valstybės poreikiams subordinuotas ir funkcionalistinis visuomeninis saugumas. 

Pastaruosius du dešimtmečius stebima saugumo sampratos plėtra ir tam tikrų akcentų pasikeitimai. Ėmė vyrauti kompleksinis saugumo suvokimas. Pagrindinis žiūros taškas nuo ilgai vyravusios valstybės ėmė leistis į visuomenės ar net individo lygį. Saugumas imtas traktuoti ne tik kaip piliečių gyvybės apsauga, bet ir gyvenimo kokybės užtikrinimas užkardant tokias grėsmes kaip: teisinė / turtinė nelygybė, žmogaus teisių pažeidimai, atskirų grupių diskriminacija, nepakankamas politinis atstovavimas ir t. t.  

Negana to, pastebėta, kad šiuolaikiniuose konfliktuose pirminės priemonės siekiant paveikti valstybę dažnai, visų pirma, yra nukreipiamos tiesiogiai į visuomenę. Pirminiu taikiniu tampa nebe valstybė ir jos suverenitetas ar teritorija, bet pati visuomenė: siekiama suardyti jos integralumą ir organiškus ryšius su valstybe, mėginama kvestionuoti ar net transformuoti tapatybę, didinamas susipriešinimas tarp skirtingų visuomenės narių / grupių. 

Šiame kontekste naują aktualumą įgavo visuomeninio saugumo konceptas. Valstybės atsakomybe tapo apsaugoti šalį ne tik nuo karinių, bet ir nuo kitų, tiesiogiai su visuomene susijusių grėsmių ir krizių, o atsakant į jas aktualiais išlieka būdingieji mažųjų valstybių saugumo bruožai (riboti resursai ir paveikumas išoriniams sukrėtimams). Neišvengiamai, mažųjų valstybių nacionalinių saugumo strategijų kontekste atsiranda principinis neapibrėžtumas dėl visuomeninio saugumo traktavimo / pozicionavimo: neaiškiomis tampa ribos tarp valstybės ir visuomenės saugumo poreikių bei probleminiu tampa prioritetų sudėliojimas.  

Darbo vadovė – prof. Margarita Šešelgytė 

Gynimo komisijos pirmininkė – prof. Dovilė Jakniūnaitė. Komisiją sudaro: prof. Tomas Janeliūnas, prof. Mindaugas Jurkynas, doc. dr. Asta Maskaliūnaitė, prof. Gediminas Vitkus. 

Su disertacija galite susipažinti čia: https://bit.ly/NeringosDisertacija

Disertacijos gynimą galėsite stebėti VU TSPMI Facebook paskyroje!