Uždaryti
2020-09-19 09:49:05
2020-08-31 00:00:00
VU TSPMI biblioteka dirba įprastu laiku: 10:00 – 18:00 val.
Lankytojai privalo laikytis visų saugumo rekomendacijų: dėvėti veido kaukes, dezinfekuoti rankas bei išlaikyti saugų atstumą nuo kitų.
2020-09-19 09:49:05
2020-09-02 00:00:00

Visą svarbiausią informaciją apie studijas ir tvarkaraščius rasite COVID 19 polapyje magistrams ir polapyje bakalaurams.

Valstybės veiksmai pandemijos sąlygomis nuteikia optimistiškai. Vitalio Nakrošio komentaras

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje kalbasi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis, bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas ir skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.

G. Dabašinskas svarsto, ar sugrįšime į netolimą praeitį – pasaulį iki epidemijos? Ir kokią patirtį įgaus valstybės institucijos?

A. Brazausko nuomone, valstybė nėra „labai žmoniškas“ darinys tuo požiūriu, kad, tarnaudama žmonėms, ji vis dėlto iškilusi virš jų, tvarko jų reikalus. Vargu ar pasibaigus karantinui valstybės vaidmuo sumenks. A. Brazauskas klausia, ar krizės ir karantino sąlygomis valstybė, priauginusi kažkiek „papildomų raumenų“, tų raumenų atsisakys pasibaigus karantinui?

V. Nakrošis primena, kad sveikatos profesionalai, dirbdami priešakinėse linijose, rizikuoja asmenine sveikata ir patiria didelį darbo krūvį gelbėdami kitų gyvybes. Valstybės vaidmuo yra labai reikšmingas tiek suvaldant COVID-19 epidemiją, tiek palaikant ekonomiką ypatingomis sąlygomis. Svarstydamas apie valstybės „raumenis“, V. Nakrošis sako, kad kovai su COVID-19 valstybė pasirinko tinkamą strategiją ir tai duoda neblogų rezultatų. Tačiau, anot mokslininko, dabartinė situacija tėra pradžios pabaiga. Žvelgdamas į reikalus kritiškai, V. Nakrošis vis dėlto mano, kad atsakas į COVID-19 epidemiją Lietuvoje būtų dar geresnis, jei viešojo valdymo būklė būtų geresnė.

V. Nakrošis demonstruoja skaidrę su Tarptautiniu valstybės valdymo efektyvumo indeksu. Pateiktame sąraše Lietuva iš 38 valstybių yra 20-ojoje vietoje. Kalbėdamas apie konkretų mūsų valstybės atsaką į COVID-19 epidemiją, V. Nakrošis teigia, kad pradžioje būta nepakankamo testavimo, medikai buvo per menkai apsaugoti. Išlieka opus paramos verslui klausimas: parama neatitinka verslo poreikių, procedūros jai gauti vis dar per daug biurokratiškos. V. Nakrošio teigimu, virusas yra greitesnis ir taiklesnis už valstybės institucijas. Tačiau priduria, kad Lietuvos institucijos mokosi, taisomos tam tikros klaidos. Visa tai nuteikia optimistiškai.

A. Brazauskas atkreipia dėmesį, kad valstybės, kurios pateiktoje diagramoje pažymėtos kaip turinčios geresnį viešąjį valdymą (pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė), anaiptol neparodė įspūdingų rezultatų užkertant kelią pandemijai. V. Nakrošis aiškina, kad valstybės atsakas priklauso ne tik nuo institucijų pajėgumų, bet ir nuo pasirinktos strategijos ir veikimo greičio. Šiuo požiūriu Lietuvos politikai sureagavo tinkamai ir greitai – kitaip nei Jungtinės Karalystės vadovai.

G. Dabašinskas kreipia kalbą valstybės tarnybos patirčių, susijusių su nuotoliniu darbu, link. V. Nakrošis įsitikinęs, kad nuotolinis darbas šioje sferoje pasiteisino. Kitas klausimas, ar ta patirtis bus įprasminta ir įtvirtinta? Pasitelkęs skaidrę, V. Nakrošis aiškina sąsają tarp lyderystės vieningumo, išteklių lankstumo ir strateginio jautrumo.

Apibendrindamas pokalbį, V. Nakrošis sako, kad kovojant su krizėmis būtini gebėjimai įgyvendinti, prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Gavus ir įvertinus COVID-19 epidemijos pamokas, nereikia pamiršti tokio dalyko kaip valdžios teisėtumas, legitimumas. „Pasitikėjimas valstybės institucijomis yra labai svarbus, kai tenka suremti pečius“, – sako V. Nakrošis

Perspausdinta iš lnb.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako