Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad su lėšomis iš Europos Sąjungos (ES) Atsigavimo fondo ateina ir dėmesys Lietuvos reformų turiniui.
„Su šiais pinigais ateina Europos Sąjungos institucijų dėmesys reformų turiniui ir procesui. Tas dėmesys tęsis ilgiau nei šio Seimo kadencija ir, mano nuomone, tai yra labai svarbi aplinkybė, kuri didina tikimybę, kad struktūrinės reformos, kurias planuojama finansuoti, bus tęsiamos ir gali būti įgyvendinamos, nes įgyvendinamo metu tokios iniciatyvos ir užlūžta paprastai“, – šią savaitę diskusijoje sakė R. Vilpišauskas.
„Dėl to manau, kad ne tik lėšos ar jų sumos yra svarbios, bet ir mechanizmas, dėmesys, kuris ir tęstinumą palaikys ir apskritai grįžtamąjį ryšį suteikia iš ES institucijų ir kitų valstybių narių“, – pridūrė R. Vilpišauskas.
Pasak jo, lyginti su kitomis lėšomis ir valstybės biudžetu, iš ES Atsigavimo fondo numatyti 2,2 mlrd. eurų nėra labai didelė suma, tačiau, koncentruojant šią sumą į keletą proveržio sričių, tai pakankama.
„Lyginti su kitomis lėšomis ir visu Lietuvos biudžetu, tai nėra labai daug. Jei mes koncentruojame šitas lėšas į keletą proveržio sričių, reformų sričių, manau, tai yra pakankamai, ypač kai tai matoma pakete su kitais lėšų šaltiniais“, – sakė R. Vilpišauskas.
Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc. arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
