Profesorė Jakniūnaitė: Baltijos šalys iš Putino dar ne kartą išgirs griežtesnių pareiškimų

Europos geopolitinei padėčiai keičiantis, tiek Vakarai, tiek Kremlius aštrina retoriką. Prancūzijos vadovas, anksčiau prisiėmęs taikdario vaidmenį, dabar ragina neleisti Rusijai laimėti, kalba apie Europos savarankiškumą gynyboje. Tuo metu rusakalbių interesus Baltijos šalyse žadantis ginti Vladimiras Putinas taip elgiasi prieš prezidento rinkimus, sako politologė Dovilė Jakniūnaitė.

LRT TELEVIZIJOS laidos „Svarbi valanda“ eteryje – VU TSPMI profesorė dr. Dovilė Jakniūnaitė.

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad Rusijai negalima leisti laimėti, mat ir kitos šalys, įskaitant Baltijos valstybes, taptų Rusijos agresijos taikiniu, kai laužomi tarptautiniai susitarimai.

„Macrono pareiškimas nėra labai naujas arba netikėtas. (…) Labai gerai prisimename 2022-ųjų jo norą būti taikdariu. Tas vaidmens pasirinkimas buvo visiškai nesėkmingas ir gerokai nuviliantis ukrainiečius, tiek partnerius Rytų Europoje“, – teigia politologė.

Jos teigimu, Vakarų Europos lyderių pozicijos poslinkis įvyko prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. „Pastaruosius pusę metų mes matome vėl sugrįžusį Macroną, kuris vis drąsiau kalba apie Europos suverenitetą. Ir primena savo idėją, kad europiečiai turi patys rūpintis savo sauga“, – paaiškina D. Jakniūnaitė.

„Macrono ankstesni manevrai išstūmė jį iš dalyvavimo diskusijose ir sprendimų priėmime Ukrainos karo kontekste. (…) Suvokimas, kad reikia stiprinti savo pajėgumus Europoje, tikrai yra. Tik bėda didžioji, kad vyksta viskas labai lėtai: klimpsta biurokratinėse mašinose, įvairiose procedūrose. Ne tik gynybos stiprinimas, pažadų Ukrainai tesėjimas eina gerokai lėčiau negu mes įsivaizduojame“, – nurodo politologė.

Tačiau į šviesą ištraukiami ir paramos Ukrainai trikdžiai.

„Prancūzijos prezidento retorika gerokai atgaivino labai įklimpusį dėmesį Ukrainai“, – teigia pašnekovė.

Be kita ko, JAV Karo studijų institutas (ISW) analizuoja, kad įtampa Rusijos informacinėje erdvėje auga. Teigiama, kad Rusijai buvusiose sovietinėse valstybėse būtina išsaugoti rusakalbius, Rusijos piliečius ar tautiečius, palaikyti su jais artimą ryšį. Jais siekiama naudotis kaip savo įtakos svertais.

Latvijai svarstant deportuoti neišlaikiusiuosius latvių kalbos egzamino, V. Putino retorika aštrėja, kartojama, kad rusakalbių interesai bus ginami. Tokia retorika tiek pat pavojinga, kiek ir per pastaruosius 10 metų, komentuoja D. Jakniūnaitė.

„Kas įdomiau, kad pats Putinas tai tiesiogiai sako. Jis rečiau linkęs tiesiogiai grasinti arba tiesiogiai mėtyti užuominas“, – pastebi politologė.

Tokią Rusijos lyderio retoriką D. Jakniūnaitė sako siejanti su įsibėgėjančia V. Putino rinkimine kampanija. Anot jos, neabejojama, kad lyderis bus perrinktas. Nepaisant to, prezidento administracija siekia mobilizuoti gyventojus prieš rinkimus.

„Labai siekia, kad ateitų į rinkimus, kad suteiktų legitimumą. (…) Mums dar reikėtų tikėtis ne vieno griežtesnio Putino pareiškimo“, – apibendrino D. Jakniūnaitė.