Politologai apie D.Grybauskaitės ir S.Skvernelio karą: konfliktas naudingas abiem, bet principai prezidentės pusėje [R. Vilpišauskas]

Premjeras Saulius Skvernelis stojo į atvirą konfrontaciją su prezidente Dalia Grybauskaite. Nepaisant prezidentės išsakyto vertinimo, kad žemės ūkio ministras Bronius Markauskas turėtų trauktis, premjeras žada šį klausimą spręsti pats.

Tai pirmas ryškesnis atvejis, kai valdantieji išdrįsta atmesti prezidentės siūlymą. S.Skvernelis sukritikavo ir tai, kad į procesą įsijungė D.Grybauskaitės patarėjai, kurie ragino žemės ūkio ministrą priimti tinkamą sprendimą.
„Teisinėje valstybėje yra normalu, kad asmens pažeidimus nustatinėja ne prezidentė, o teisinės institucijos. Jos pradėjusios tikrinimus ir normalu, kad prieš priimdamas sprendimus noriu sulaukti tikrinimų rezultatų. Esu Vyriausybės vadovas. Suprantu sau tenkančią atsakomybę dėl komandos narių ir nuo jos nebėgu, bet nepasiduosiu nei prezidentės, nei kieno nors kito spaudimui. Tai bus mano sprendimas, kurio pasekmes taip pat jausiu pats“, – komentare BNS teigė Vyriausybės vadovas.

L.Bielinis: „Premjeras bando perimti D.Grybauskaitės įvaizdį“

Politologų nuomone, tokį atvirą konfliktą nulėmė artėjantys rinkimai ir noras mobilizuoti savo rinkėjus.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis 15min teigė, kad premjero ir prezidentės konfliktas yra nulemtas kelių priežasčių.
„Viena jų yra ta, kad S.Skverneliui griežtas sąlygas iškėlė valstiečiai žalieji. Jų parama jam labai aktuali, nes Vyriausybė ir pats premjeras be šios partijos negalėtų atsilaikyti“, – darė prielaidą L.Bielinis.

„Kita prielaida būtų, kad premjeras tęsia karingo, agresyviai komunikuojančio politiko strategiją, bandydamas perimti pačios D.Grybauskaitės įvaizdį. Šis jo bandymas turi racijos ir, jei jis turi pretenzijų ateinančiuose rinkimuose, tai tokio vaizdinio deklaravimas supriešinant save su D.Grybauskaite yra pateisinamas“, – teigė profesorius, pabrėždamas, kad moraline prasme situacija nėra palanki premjerui.
L.Bielinis pastebėjo, kad valdančioji dauguma jau susigaudė politinėje situacijoje ir suprato, kad prezidentė be valdančiosios daugumos Seime sunkiai galėtų veikti.
„Jie šioje prezidentės ir Seimo kovoje yra dominuojantys. Paklusti prezidentės valiai neapsimoka ir nereikalinga“, – darė išvadą politologas.

Paklaustas, kiek svarbus šioje istorijoje žemės ūkio ministro vaidmuo, L.Bielinis svarstė, kad valdantieji išties nenorėtų ieškoti dar vieno naujo ministro.
„Bet kalbėti apie tai, kad B.Markauskas yra nepakeičiamas, būtų naivu. Vertinant jį griežčiau, akivaizdu, kad teisiškai ir moraliai tokio rango politikas negali taip elgtis“, – pastebėjo ekspertas.
Kalbėdamas apie galimą išeitį iš konfliktinės situacijos politologas teigė, kad konfliktas yra naudingas visiems, tad išeiti iš jo neskubės nė viena pusė.

„Žvelgiant iš valstiečių žaliųjų pusės aš nematau prasmės ieškoti išeities. Ta situacija, į kurią pakliuvę Skvernelis ir prezidentė, iš dalies yra abipusiai naudinga. Prezidentė turi ryškų kritikos objektą ir mes tai greičiausiai pamatysime metinėje kalboje, o Skvernelis turi galimybę viešinti save ir modeliuoti savo vaizdinį, kaip agresyvaus ir kietesnio už kietą lyderį“, – sakė L.Bielinis.

Jo teigimu, šis konfliktas nenaudingas valstybės požiūriu, nes kaunasi ne idėjos, o asmenybės ir jų ambicijos.
„Konfliktas naudingas tuomet, kai tai konstruktyvus konfliktas dėl principinių dalykų, kur konfliktuoja aiškias koncepcijas, principus turintys asmenys. Šiuo atveju, matome ambicijų konfliktą, kur principinę poziciją išlaiko prezidentė, o ne Skvernelis“, – pažymėjo L.Bielinis.

R.Vilpišauskas: „Mobilizuoja rinkėjus“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius, profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad kalbėti apie premjero ir prezidentės konfliktą kaip krizę nereikėtų.

„Situaciją reikėtų matyti ateinančių rinkimų fone ir aš neatmesčiau tikimybės, kad veikia ne tik valstiečių žaliųjų noras išsaugoti savo ministrą pozicijoje, kuris susijęs su tam tikrais numatytais darbais žemės ūkio srityje, bet ir signalas savo rinkėjams apie jų poziciją. Konfliktas su prezidente gali būti dar vienas būdas palaikyti savo rinkėjų mobilizaciją“, – pažymėjo profesorius.

Pasak jo, prezidentei atsikirsti bandydavo ir tuometinis socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau jo griežtesnių žodžių nelydėdavo jokie veiksmai.
„Likus pusmečiui iki Seimo rinkimų 2016 metais jis yra labai griežtai prezidentę sukritikavęs, tai nesakyčiau, kad premjero ir prezidentės konfliktas yra naujiena“, – pastebėjo jis.Tiesa, R.Vilpišausko teigimu, S.Skvernelis turi rinkimų motyvaciją. Prezidentės D.Grybauskaitės kadencija eina į pabaigą ir kai kurie kandidatai sieja ją su savimi, o kai kurie kuria priešpriešą.

„Vyksta net konkurencija, kas labiau save sieja su prezidente, bet kiti mano, kad jiems labiau apsimoka demonstruoti kitokią poziciją, išnaudoti tai savo matomumui“, – dėstė VU TSPMI direktorius.
B.Markausko situaciją R.Vilpišauskas vertino skeptiškai, teigdamas, kad žemės ūkio ministras gal net pats nesupranta, jog blogai pasielgė. „Jo vertinimas yra kitoks, be to, gali būti ir tam tikrų išskaičiavimų. Turint partijos vadovo ir frakcijos paramą jis linkęs atsisakyti dalies ūkinės veiklos, bet ne ministro posto“, – sakė politologas.

Jis pritarė, kad valdantieji siekia sukurti dvi skirtingas stovyklas ir taip mobilizuoti savo rinkėjus. „Tai aš turėjau galvoje ir kalbėdamas apie premjero poziciją. Jis jaučia, kad dalis visuomenės palaiko tokią poziciją, kokią pateikia valstiečių žaliųjų nariai ir tokie konfliktai tampa priemone išryškinti nuomonių skirtumus su elitu“, – konstatavo R.Vilpišauskas, pritardamas, kad rinkėjų mobilizacija vyksta per priešinimo, atribojimo procesą.

Perspausdinta iš 15min.lt