Uždaryti
2020-09-19 08:26:52
2020-08-31 00:00:00
VU TSPMI biblioteka dirba įprastu laiku: 10:00 – 18:00 val.
Lankytojai privalo laikytis visų saugumo rekomendacijų: dėvėti veido kaukes, dezinfekuoti rankas bei išlaikyti saugų atstumą nuo kitų.
2020-09-19 08:26:52
2020-09-02 00:00:00

Visą svarbiausią informaciją apie studijas ir tvarkaraščius rasite COVID 19 polapyje magistrams ir polapyje bakalaurams.

Mindaugas Lingė. Kremliaus interesai Lietuvos Seimo rinkimuose

Pasirinkimas pulti Roką Masiulį, panašu, nėra nulemtas vien keršto už ne tuos asfaltuotus kelius ar Arvydo Vaitkaus atleidimą. Tai svarbu, bet svarbiau, kaip rodo sistemingai dozuojama informacija ir atakuojami asmenys – taikiniu tapo Lietuvos energetinė nepriklausomybė ir jos architektai. Žmonės, kurie pastatė Suskystintų dujų terminalą ir išvadavo nuo Kremliaus gazprominės priklausomybės gniaužtų.

Šiandien kaip naujos parduodamos istorijos, nukreiptos prieš dujų terminalą ar Visagino atominės projektą, kurptos Artūro Skardžiaus ir co prieš 6 – 7 metus. Su polėkiu tas istorijas kone kiekvienoje savo laidoje retransliavo Rūta Janutienė. 2014 m. Prezidento rinkimų fone sukta panaši plokštelė, kaip ir dabar, su bandymais įtraukti į žaidimą teisėsaugą.

Savo profesionalumą energetikoje įrodęs R. Masiulis ypač neparankus Rusijos interesams, jei jis apsispręstų grįžti į politiką. Kaip ir kitas Ramūno Karbauskio sąraše pirmu numeriu išskirtas energetikos ekspertas, „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas Romas Švedas, dirbęs energetikos viceministru Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje. Atakos prieš juos – bandymas atgrasyti ir užkirsti kelią jų galimai politinei lyderystei sprendžiant Lietuvos energetikos nepriklausomybei svarbius klausimus.

Nesunku nuspėti, kad strateginis Rusijos interesas – netrukdomai ir kiek įmanoma ekonomiškai efektyviau veikianti Astravo elektrinės realizacija. Tam ypatingai svarbi būsima Lietuvos Vyriausybė ir Seimo dauguma.

Suprantant tai, lengviau aiškinti R. Karbauskio ir co šiomis dienomis atakuojamus asmenis. Tą rodo pasitelktos priemonės, pagrindiniai figūruojantys asmenys ir kryptingas veikimas atakuojant prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir valstybės interesus.

Kitas atakos frontas – Naglio Puteikio ir jo padėjėjos R. Janutienės rinkiminė taktika, kurios ašimi pasirinktas prezidentės Dalios Grybauskaitės atakavimas. Šviežiai jų surengtoje spaudos konferencijoje nepasakyta nieko naujo, įdomu tik tiek, kad žurnalistu apsimetęs pagrindinis energetinės Lietuvos nepriklausomybės sabotuotojas Artūras Skardžius uždavinėjo klausimus, nes tikrų žurnalistų, panašu, nebuvo.

Vienas iš klausimų surprise surprise – apie Roką Masiulį. Į prezidentės atakos paketą įtraukta perleidžiama kremliškais metodais sukurpta dezinformacinė R. Janutienės knyga, ruošiamasi kurti kažkokią tyrimų komisiją. Toji neva tirs režisieriaus Donato Ulvydo viename interviu ištartą lingvistinį apsirikimą, kurį jis viešai šiaip jau paaiškino. Būtent šis režisierius sukūrė filmą „Valstybės paslaptis“, kuriame vaizdžiai atskleidė Lietuvos sunkią kovą už energetinį saugumą ir patirtus Kremliaus trukdymus.

Kai nėra nieko naujo – belieka pritempinėti ir kartoti senus triukus. Jei ir nepavyks įveikti 5 proc. kartelės, tai bent purvo bus išpilta sočiai. Visa šios kompanijos sukta dezinformacija nebūtų verta dėmesio, jei ne tas pats naratyvas – puolami tie, kurie atjungė Lietuvą nuo Gazpromo vamzdžio.

Pasibaigus D. Grybauskaitės kadencijai sutapo, kad ši valdančioji koalicija sucementuota partija, besitapatinančia su Georgijaus juostelės simbolika bei sistemiškai advokataujančia Rusijos interesams. Kaip pasikeitusios politikos simboliu demonstratyviai ant laužo paaukotas R. Masiulis, jį pakeičiant Jaroslavu Narkevičiumi. Valdemaras Tomaševskis niekada neslėpė skeptiškumo energetikos nepriklausomybės stiprinimui: jau dabar pasisako už elektros energijos pirkimą iš AAE, kvestionuoja SGD terminalo prasmę, bandė torpeduoti geležinkelių elektrifikavimo projektą. Daryta viskas, kas naudinga Rusijos, bet ne Lietuvos strateginiams interesams.

Kremliui praradus įtaką per dujų jungtį – žūtbūt svarbu tampa prijungti Lietuvą prie naujos. Taip per energetikos svertus būtų galima susigrąžinti politinę įtaką. De facto Rusijos, ne Baltarusijos statoma AAE legitimizuojama per mūsų svarbių valstybės pareigūnų kibimą ant kabliuko vardu „saugumo užtikrinimas“. Taip kuriama naivi spekuliacija, kad kažkokiu būdu galima užtikrinti elektrinės saugumą.

Deja, tokie kalbėjimai tik padeda režimui ją realizuoti ir atveriamas kelias naujų reaktorių statyboms. Strateginis valstybės tikslas ir nacionalinio saugumo interesas dar prieš pusę metų buvo, kad elektrinė niekada neveiktų. ESPOO konvencijos šalys Ženevoje D. Grybauskaitės pastangomis pripažino, kad aikštelė parinkta netinkamai. Kas statoma ant nesaugios aikštelės – niekada netaps saugu, tačiau dabartinis kursas jau kalba, jog būtina daryti viską, kad būtų užtikrintas elektrinės saugumas…

Akivaizdu, kad realizuojamas planas sumesti visus kovojusius už energetinę šalies nepriklausomybę į srutų duobę, kurioje įmestieji būtų priversti įrodinėti, kad nėra tuo, kuo tepami. Visa tai tarnauja pagrindiniam Rusijos interesui – netrukdomai veikianti Astravo elektrinė. Reikia, kad niekas nereikalautų uždarymo; reikia, kad niekas nedėtų aktyvių pastangų telkiant koalicijas elektros nepirkimui reikia, kad niekas netrukdytų naujų reaktorių statybų pradžiai; o strateginė svajonė, kad pati Lietuva pirktų jų gaminamą elektrą; reikia, kad pavyktų susitarti dėl Kruonio HAE, kuri taip reikalinga Astravui.

Žiūrint iš šiandienos taško daug suprantamiau atrodo, kodėl valstiečiai taip nuo apkaltos stengėsi išsukti A. Skardžių. Agnės Širinskienės komisija padarė viską, kad procesas sužlugtų, pasitelkus antikonstitucinį veiksmą – pašalindama A. Kubilių iš komisijos.

Tam ypatingai svarbūs bus artimiausi keli metai. Kremliaus strategai tai puikiai supranta, todėl daro ir darys viską, kad užsitikrintų palankią sau Vyriausybę po Seimo rinkimų ir kurioje, apsaugok, nebūtų tų, kurie pasižymėję kaip gebantys ginti Lietuvos energetinį savarankiškumą.

Vieno vektoriaus koalicijos partneriai ryškinasi ne dienomis, o valandomis. Būtent dėl tokių, kaip Puteikio partija, praeinamumo į Seimą Karbauskiui reikėjo 3 proc. kartelės.

Ar pakaks išminties ir valios išlaikyti apsišviečiančius toliau nuo mūsų nepriklausomumui i svarbių strateginių objektų? Tai rimtas klausimas prezidentui Gitanui Nausėdai, rimtas klausimas blaiviai mąstyti gebančiai visuomenės daliai.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako