Linas Kojala. Ukrainos ateitis sprendžiasi šiandien

Linas Kojala. Ukrainos ateitis sprendžiasi šiandien

Svarstymai, kokia bus Donaldo Trumpo politika Ukrainos atžvilgiu laimėjus rinkimus, neturi užgožti šiandienos realybės. O ji – sudėtinga.

Prieš kelias dienas žiniasklaidoje paskelbtos Trumpo aplinkos plano dėl Ukrainos ateities gaires. Jų esmė – siūlymas Ukrainai atsisakyti Krymo ir dalies okupuoto Donbaso vardan taikos. Visgi į tokią neoficialią informaciją verta žvelgti atsargiai.

Pirma, nėra tvirto pagrindo manyti, jog Trumpo kampanija detaliai strateguoja politiką Ukrainos atžvilgiu. Kampanijos metu Trumpas apie tai kalba fragmentiškai: neatmeta finansinės paramos, tačiau paskolų, o ne dotacijų forma; akcentuoja būtinybę „stabdyti žudynes“; teigia, jog karas jam vadovaujant „apskritai nebūtų kilęs”“ Tai išnaudojama vidinėse politinėse kovose. Visgi Ukraina nėra prezidentinės kampanijos variklis ar esmingai rinkėjus svyruojančiuose valstijose galintis paveikti klausimas. Pavyzdžiui, kur kas plačiau nuskambėjo Trumpo pastarieji pasisakymai jautria teisės į abortą tema.

Antra, tokie svarstymai savaime nebūtų išskirtiniai – dar invazijos pradžioje aukščiausio rango JAV kariškiai svarstė, jog visos Ukrainos teritorijos išvadavimas bus komplikuota užduotis. Po praėjusių metų kontratakos nesėkmės ši nuomonė ėmė vyrauti ir kitų NATO šalių tarpe. Tačiau iki šiol nebuvo peržengiama „raudona linija“, bandant tuo primygtinai įtikinti Ukrainą.

Juolab, kad, net jei bet kuri JAV administracija siūlytų Ukrainai atsisakyti teritorijų, Kyjivas nebūtinai į tai atsižvelgtų. Vakarų parama yra absoliučiai kertinė, tačiau kariauja patys ukrainiečiai, tad jų valia lems, kuria kryptimi bus žengiama.

Visi šie svarstymai dėl ateities tėra hipotetiniai. Tačiau priklauso nuo to, kokie sprendimai bus priimti šiandien. Deja, bet situacija fronte yra sudėtinga ir dar labiau komplikuojasi dėl jau ilgiau nei pusmetį stringančios JAV karinės paramos. Pastarajai alternatyvų nėra, ypač kalbant apie oro gynybą ir artilerijos sviedinius. Pavyzdžiui, šiuo metu Ukrainos-agresoriaus sviedinių naudojimo santykis yra 1:5, bet artimiausiu metu gali blogėti iki 1:10. Tai reiškia, jog agresoriaus naikinimo potencialas yra milžiniškas.

Be to, Rusijos armija yra 15 proc. didesnė, nei invazijos pradžioje, dėl greitesnių nei prognozuota rekrutavimo tempų. Tad didžiulius Kremliaus sausumos pajėgų nuostolius kompensuoja režimo nesiskaitymas su gyvybėmis.

Svarbu, kad po ilgų atidėliojimų Ukraina praėjusią savaitę priėmė naują mobilizacijos įstatymą. Tai leis sutelkti naujas pajėgas bei rotuoti karius, dalis kurių fronte kaunasi jau dvejus metus be pertraukų. Tad Ukraina padarė namų darbus, dabar – Vakarų šalių eilė.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.