Linas Kojala. Kokia branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė?

Vladimiras Putinas toliau svaidosi grasinimais panaudoti branduolinį ginklą.

Skelbdamas mobilizaciją, Kremliaus vadas teigė, jog „neblefuoja“ ir gali pasitelkti visą turimą ginkluotės arsenalą. Tai skamba paradoksaliai – viena vertus, Kremlius toliau atkakliai neigia, jog vyksta karas ir kartoja mantrą apie „specialiąją karinę operaciją“. Kita vertus, kariauti kviečiami šimtai tūkstančių rezervistų bei bauginama masinio naikinimo ginklais.

Taip elgiamasi ne pirmą kartą. Dar vasario pabaigoje Putinas skelbė apie padidintą branduolinės ginkluotės parengties lygį. Tiesa, ekspertai vėliau tikino nepastebėję jokių reikšmingų pokyčių, tad tai buvo veikiau retorinė eskalacija. Šį sykį pirminis tikslas taip pat yra priminti pasauliui, kad Kremlius pasirengęs viskam.

Ir Vakarų šalys, ir Kinija šiuos grasinimus traktuoja rimtai. Branduolinio ginklo panaudojimas taptų globalia tragedija, kuri ženkliai padidintų trečiojo pasaulinio karo grėsmę. Todėl žūtbūt siekiama išvengti tokio scenarijaus.

Visgi yra priežasčių manyti, kad rizikos kol kas suvaldomos.

Pirma, Rusija apie branduolinį ginklą kalba reguliariai. Dar iki invazijos į Ukrainą tai buvo vienas iš dažniausiai Kremliaus naudojamų būdų demonstruoti raumenis. Nestebina, mat kitose srityse, pavyzdžiui, ekonomikoje, Rusijos rodikliai kuklūs.

Antra, yra būdų eskaluoti ir be branduolinės atakos. Pavyzdžiui, Rusija galėtų atlikti branduolinės ginkluotės testą, tuo pasiųsdama signalą, jog grėsmės lygis auga. Tai sudarytų terpę išvengti tiesioginės sankirtos ir milžiniško aukų skaičiaus.

Trečia, Vakarų šalys, o ypač Jungtinės Valstijos, siunčia įspėjimą Rusijai net negalvoti apie masinio naikinimo ginklo panaudojimą. Rusija puikiai suvokia, kad toks išpuolis vargiai atneštų strateginės karinės naudos – Ukraina ir toliau ryžtingai gintųsi. Bet ženkliai padidintų mirtino atsako riziką. Todėl amerikiečiai vengia daryti dviprasmiškus žingsnius ir tikisi to paties iš Kremliaus.

Ketvirta, net jei Putinas nuspręstų eiti tokiu keliu, neaišku, ar jo nesustabdytų artimiausia aplinka. Prezidentas įvėlė šalį į karą, kuris atneša milžiniškus nuostolius ir nesiklosto sėkmingai. Mobilizacija jau sukėlė papildomą bruzdėjimą.

Visa jo sukurta valdžios vertikalė kelis dešimtmečius veikė ciniškais, bet gana racionaliais pagrindais – didžioji dalis įtakingiausiųjų naudojosi privilegijomis netapdami ideologiniais fanatikais. Į jų planus branduolinis konfliktas tikrai nebuvo įtrauktas.

Tai nereiškia, jog galime lengviau atsikvėpti. Karas jau nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių, ir pabaigos jam nematyti. Tačiau grasinimai branduoliniu ginklu yra silpnumo, ne stiprumo požymis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.