2022-07-07 16:51:39
2022-06-26 21:00:00

Būsimi studentai, kviečiame užduoti jums rūpimus klausimus ir rinktis #pirmunumeriuVU. Priėmimo vadovas Artūras Šaltis padės rasti atsakymus. Registruokis čia!

Linas Kojala. Kancleri, ar Jūs esate pacifistas?

Linas Kojala. Kancleri, ar Jūs esate pacifistas?

„Kancleri, ar Jūs esate pacifistas?“; „Kodėl nedarote visko, kas įmanoma, kad padėtumėte Ukrainai gintis nuo Rusijos?“; „Kodėl amerikiečių ginklų siuntos pasiekia Ukrainą per 48 valandas, o mūsiškė, atrodo, užtrunka 48 dienas?“

Tokius aštrius klausimus Olafui Scholzui uždavinėjo „Spiegel“ žurnalistai. Akivaizdu, kad jiems Vokietijos lyderio teiginiai Rusijos agresijos akivaizdoje neatrodė pakankamai pagrįsti.

Tai atspindi lūžį, kurį išgyvena Vokietija. Dar prieš kelis mėnesius šios šalies vadovai griežtai atmetė galimybę siųsti bet kokio pobūdžio ginkluotę ukrainiečiams. To nepalaikė ir didžioji dalis gyventojų.

Visgi Rusijos invazija privertė šią laikyseną keisti – Vokietija dramatiškai didina gynybos biudžetą, taip pat perdavė ukrainiečiams priešlėktuvinės, prieštankinės ir kitokios ginkluotės. Vyriausybė taip pat žada 2 mlrd. eurų, kuriuos Ukraina galės panaudoti tiesiogiai įsigydama ginkluotę iš Vokietijos pramonės. Tiesa, iki galo neaišku, kokios.

Todėl ir toliau siunčiama dviprasmiška žinia apie tai, kokiu būdu Ukraina gali arba negali sulaukti sunkiosios ginkluotės, kurios taip reikia tęsiant gynybą bei bandant atsiimti bent dalį okupuotų teritorijų. „Spiegel“ ir kiti negaili kritikos kancleriui Scholzui, kurio pozicija labiau miglota, nei Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ar kitų Vakarų valstybių atstovų. Pastarosiose jau įvyko lūžis, todėl ukrainiečius pasiekia ir artilerija, ir kitos priemonės.

Vilniuje viešėjusi užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock patvirtino, kad yra rimtai svarstoma apie Lietuvoje jau kurį laiką esančio NATO priešakinio bataliono augimą iki brigados lygmens. Tai reikštų, kad ne tik ženkliai išaugtų Lietuvoje esančių sąjungininkų karių skaičius, bet ir jie būtų dar geriau pasirengę atlikti gynybines funkcijas.

Pastarųjų savaičių neformalūs pokalbiai su sprendimų priėmėjais iš Vokietijos aiškiai rodė, kad vokiečiams politiškai sudėtinga kalbėti apie rusiškų energetikos žaliavų importo atsisakymą. Tačiau papildomos pajėgos NATO rytiniame sparne nebeatrodo kontraversiškas klausimas net tarp skirtingų Vokietijos vyriausybės partijų – tai leidžia tikėtis konkrečių žingsnių jau NATO viršūnių susitikime Madride šį birželį.

Šie sprendimai turės ilgalaikių pasekmių. Tik jie negali būti atsieti nuo pagalbos Ukrainai. Tol, kol nebus saugi Ukraina, tol nebus saugi ir Europa.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.