Uždaryti
2020-11-26 15:15:43
2020-11-10 00:00:00

Visuotinio karantino metu VU TSPMI administracija atsižvelgiant į esančias rekomendacijas dirba nuotoliniu būdu. Su administracija galite susisiekti šiais numeriais: studijų klausimais kreiptis tel.: 8 (5) 251 4135, kitais klausimais tel.: 8 (5) 251 4130. Jei jums reikalinga gyva konsultacija, kviečiame iš anksto susiderinti susitikimą susiderinti el. paštu.

2020-11-26 15:15:43
2020-11-11 00:00:00

Nuo lapkričio 11 d.  biblioteka paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia

 

Linas Kojala. Kada sužinosime Laisvojo pasaulio lyderį?

Donaldo Trumpo kontraversiški pareiškimai nieko nebestebina, tačiau praėjusi savaitė visgi buvo išskirtinė.

Pareigas einantis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“ ėmė svarstyti, ar lapkričio 3 d. numatyti valstybės vadovo rinkimai neturėtų būti atidėti. Nors vėliau savo poziciją kiek sušvelnino, abejones būsimų rinkimų skaidrumu jis skleidžia ir toliau.

Sprendimą dėl rinkimų datos priima ne prezidentas, o parlamentas (Kongresas). Opozicinė Demokratų partija iškart pareiškė, jog blokuotų tokį Trumpo siūlymą. Idėjos nepalaiko ir paties prezidento atstovaujama Respublikonų partija.

Prezidento mintys sukėlė tikrą furorą. Skeptikai suskubo teigti, kad jis nori sugriauti demokratiją. Šalininkai tuo pat metu tikino, jog Trumpas tik kelia klausimus sudėtingu šaliai metu.

Diskusija gali atrodyti keistai, nes praktiškai atidėti rinkimus beveik neįmanoma. Sprendimą dėl rinkimų datos priima ne prezidentas, o parlamentas (Kongresas). Opozicinė Demokratų partija iškart pareiškė, jog blokuotų tokį Trumpo siūlymą. Idėjos nepalaiko ir paties prezidento atstovaujama Respublikonų partija.

Juo labiau, kad spaudžia laikas. Jungtinių Valstijų Konstitucijoje aiškiai parašyta, jog kitų metų sausio 20 d. Baltuosiuose rūmuose bus arba naują mandatą rinkimuose gavęs senasis arba naujai išrinktas prezidentas. Be to, rinkimai nebuvo atšaukti net per Antrąjį pasaulinį karą, o kitų šalių, tokių kaip Pietų Korėja, praktika rodo, jog pandemijos keliamas rizikas įmanoma suvaldyti.

Nenuostabu, jog net Trumpo administracijos atstovai po prezidento pareiškimo gūžčiojo pečiais ir tikino, jog jis tiesiog „trolina“.

Galiausiai pastarųjų metų praktika rodo, kad didžioji dalis Trumpo pareiškimų socialiniuose tinkluose nėra pagrįsti įdirbiu. Kitaip tariant, prezidentas pasako kažką skandalingo, tačiau net nebando savo minčių paversti realia praktika (pavyzdžiui, nepasiūlo konkrečių įstatymų pakeitimų). Nenuostabu, jog net Trumpo administracijos atstovai po prezidento pareiškimo gūžčiojo pečiais ir tikino, jog jis tiesiog „trolina“.

Kai kas spėlioja, jog sukeldamas skandalą Trumpas tenori nukreipti dėmesį. Juk tą pačią dieną pranešta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika antrajame ketvirtyje, lyginant su pirmuoju, susitraukė apie 10 proc. Tai – didžiausias kritimas modernios valstybės istorijoje. Be to, pandemija jau nusinešė per pusantro šimto tūkstančių amerikiečių gyvybių. Būtų sunku teigti, kad situacija suvaldyta, ir dalis politinės atsakomybės dėl to krenta prezidentui.

Kita vertus, žinant, kad daugybė amerikiečių ketina balsuoti rinkimuose paštu, dilemų išties kyla. Prieš ketverius metus paštu nuomonę išreiškė ketvirtadalis elektorato; šiemet skaičius, manoma, padvigubės. Visgi pasirengimas buksuoja: kiekviena iš penkiasdešimties valstijų turi savo supratimą, kokių balsavimo paštu procedūrų reikėtų laikytis. Kai kurios apskritai nėra numačiusios tokios galimybės.

Nors patirtis rodo, kad iki šiol balsavimas paštu vykdavo sklandžiai, Trumpa kartoja, jog šįmet viskas virstų chaosu. Ar bus laiku atspausdinta pakankamai balsalapių? Ar rinkėjo užpildytas balsalapis laiku pasieks rinkimų komisijas? Ar pakaks įrangos ir specialistų, kurie sutikrins parašus ir patvirtins balsalapio autentiškumą?

Įsivaizduokime: rinkimų naktį Trumpas surenka daugiausiai balsų, bet po kelių savaičių paaiškėja, jog pralaimėjo. Tai virstų tikra konstitucine krize, kurios galingiausia pasaulio valstybė tikrai norės išvengti.

Svarbiausia, jog dėl šių aplinkybių lapkričio 3 d. prezidento rinkimų laimėtojo galime ir nesužinoti. Jei teks laukti daugybės balsų paštu, pirmieji rezultatai gali būti vienokie, galutiniai, po kurio laiko suskaičiavus paštu gautus balsalapius, – visiškai kitokie. Įsivaizduokime: rinkimų naktį Trumpas surenka daugiausiai balsų, bet po kelių savaičių paaiškėja, jog pralaimėjo. Tai virstų tikra konstitucine krize, kurios galingiausia pasaulio valstybė tikrai norės išvengti. Bet rinkimų datos keitimas neatrodo tinkamiausia išeitis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako