Linas Kojala. Ką Trumpas laikys „geru sąjungininku“?

Ukraina yra periferinė tema Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų kampanijoje. Todėl neturime skubėti su išvadomis apie galimas kandidato Donaldo Trumpo politikos kryptis, nes jos daromos iš fragmentiškų nuotrupų.

Prieš kelias dienas Respublikonų vedlys davė detalų interviu leidiniui „Time“ apie tai, ką siektų įgyvendinti, jei būtų išrinktas šalies vadovu. Daugiau nei valandos trukmės pokalbio detalios transkribuotos versijos analizė parodo tai, ką teko aptarti jau ne kartą; nei Ukraina, nei NATO, nei Europos saugumas nėra aktualiausia nei žiniasklaidai, nei pačiam buvusiam prezidentui.

Tad mums svarbiais klausimais pokalbyje praktiškai nebuvo naujų akcentų. Trumpas pakartojo, kad pakankamai gynybos nefinansuojantys sąjungininkai neturėtų laukti amerikiečių pagalbos užpuolimo atveju. Jis taip pat suabejojo, ar sąjungininkai padėtų, jei būtų užpultos pačios JAV – deja, bet žurnalistas šioje vietoje jam nepriminė, kad vienintelį kartą istorijoje NATO kolektyvinės gynybos principas buvo panaudotas būtent po Rugsėjo 11-osios teroro atakos prieš Jungtines Valstijas.

Diskutuodamas apie paramą Ukrainai, Trumpas šį klausimą nukreipė Europos link. Jis teigė, jog Senajam žemynui karas turėtų rūpėti labiau, nei amerikiečiams. Vėlgi, nuošalyje liko aplinkybė, kad Europos valstybių parama ukrainiečiams jau yra didesnė, nei skirta Jungtinių Valstijų.

Su tuo teks susitaikyti. Užsienio politiką kaip reikšmingiausią rinkiminį klausimą nuomonių apklausose įvardija vos 3 proc. amerikiečių. Akivaizdu, jog abortų, taip pat sienos su Meksikos apsaugos tema daugeliui amerikiečių rinkėjų yra kur kas aktualesnė. Ką jau kalbėti apie ekonomiką, infliaciją, bendrą pragyvenimo lygį. Būtent šie aspektai lems, ar Joe Bidenas bus perrinktas antrai kadencijai, ar į Baltuosius rūmus sugrįš Trumpas.

Visgi yra aktuali su saugumo politika susijusi detalė, kurią pastebiu jau kurį laiką. Trumpas, kritikuodamas NATO sąjungininkų menkas išlaidas gynybai, tiesiogiai nepamini 2 proc. BVP rodiklio. Galima netiesiogiai suprasti, kad juo remiasi – pavyzdžiui, svarstydamas, kiek Aljanso šalių skiria gynybai pakankamai. Bet pats skaičius lieka garsiai neįvardijamas.

Lyg ir neverta to sureikšminti, bet iš Trumpo aplinkos žmonių esu ir tiesiogiai girdėjęs ne tiek pagyras Baltijos šalims, o akcentą, jog karo akivaizdoje vis dar (santykinai su BVP) jos išleidžia mažiau, nei JAV. Mat amerikiečių išlaidos gynybai siekia apie 3,5 proc. BVP (palyginimui, Lietuvos šiais metais – apie 2,8 proc. BVP). Tad Trumpas palieka terpę „gero sąjungininko“ apibrėžimo kriterijui keistis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.