Linas Kojala. Apsiausta tvirtovė

Europos ir Rusijos santykiai pasiekė naują dugną. Po nesėkmingo Europos Sąjungos užsienio reikalų įgaliotinio Josepo Borrellio vizito į Maskvą pritilo net ir didžiausi santykių gerinimo optimistai.

Pats J. Borrellis konstatavo, jog rizika vykti į Kremlių nepasiteisino. Agresyvi spaudos konferencija, netikėtas trijų Europos Sąjungos (ES) valstybių diplomatų išsiuntimas, dar vienas Aleksejaus Navalno teismas pasiuntė aiškią žinią. Pasaulėžiūrų ir vertybių skirtumai tokie dideli, kad artimiausiu metu proveržio tikėtis sunku. Grįžęs atgal ispanas konstatavo, jog Kremliuje demokratinės vertybės šiandien yra suvokiamos kaip „egzistencinė grėsmė“.

Vargu, ar šioje situacijoje laimėtoja galime laikyti ir Rusiją. Taip, iš vakarietiško požiūrio į geopolitiką ir kitus reiškinius buvo atvirai pasišaipyta; taip, Kremlius parodė, jog keisti užsienio politikos neketina. Tačiau tai tik dar labiau izoliuos šalį, kurią ir taip kamuoja ne tik pandemija, bet ir struktūrinės ekonominės problemos bei nesibaigianti neperspektyvi priklausomybė nuo energetinių žaliavų eksporto.

Tą supranta ir kaimyninės valstybės. Kadaise broliška laikyta Ukraina po Maidano atsigręžė į Vakarus ir net konstitucijoje įtvirtino tikslą siekti narystės europatlantinėje bendrijoje. Sakartvelas jau ne vienerius metus beldžiasi į NATO duris. Moldovoje prorusiškas prezidentas užleido vietą vakarietiškų pažiūrų lyderei. Pilietinės visuomenės protestai Baltarusijoje, net ir nebūdami nukreipti prieš Rusiją, tik primena apie Kremliaus alergiją „spalvotosioms revoliucijoms“.

Tokioje atmosferoje išsprūsta ir emocijos. Štai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę užsiminė, kad santykiai su ES apskritai bus nutraukti, jei Kremliui grės naujos sankcijos. Ir pridūrė: „nori taikos, ruoškis karui“. V. Putino atstovai tuoj pat suskubo taisyti ministro žodžius, aiškindami, kad to nesiekia.

Ir ką gi tai reikštų? Rusija nutrauktų diplomatinius ryšius su ES? Išsiųstų bendrijos ambasadorių? O gal nepalaikytų ryšio su jokia Europos valstybe?

Ne taip ir svarbu, mat santykiai ir taip minimalūs: ES tuoj pradės skaičiuoti aštuntus sankcijų dėl agresijos Ukrainoje metus; bendrų diplomatinių formatų beveik nėra; pavieniai atskiroms valstybėms aktualūs projektai – dujotiekis „Nord Stream 2“ ar Vengrijos sprendimas įsileisti „Sputnik V“ vakciną – skelia žiežirbas pačioje ES.

Galbūt Rusija tokiais pasisakymais bando skaldyti Europą, manydama, jog norinčiųjų kalbėtis su Kremliumi ten visuomet atsiras. Bet jų mažėja, ir Rusija dėl to gali kaltinti tik save. „Pravda“ skambiai analizuoja, kad Rusija turi permąstyti, ar toliau verta ieškoti kompromisų su europiečiais. Deja, „kompromisu“ galima pavadinti nebent tolesnį Rusijos lyderių bandymą konstruoti „apsiaustos tvirtovės“ įvaizdį.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.