L. Jonavičius. Suduotas smūgis Rusijos ambicijoms

L. Jonavičius. Suduotas smūgis Rusijos ambicijoms

Vis dėlto svarbiausias V. Putino tikslas, kad ir kokių jis griebtųsi grasinimų, – pasiekti sankcijų Rusijai panaikinimo.

Vladimiras Putinas labiausiai trokšta, kad Vakarai su juo skaitytųsi ir laikytų Rusiją pasauline galybe ar bent jau reikšminga jėga, kurios reikia bijoti, ją gerbti ir su ja skaitytis – nuo Sirijos iki Europos. Tuo tikslu V. Putinas demonstruoja Rusijos karinę galybę, toli gražu neprilygstančią JAV ir NATO, bet pastaraisiais metais stiprintą per didinamą karinį biudžetą, nors šalies ekonomika tebesmunka, o paprastų rusų gyvenimas blogėja.

Maskva įvairiais kanalais nuolat primena savo kaimynėms ir Vakarams turinti branduolinių ginklų ir galinti juos panaudoti prieš Varšuvą, Berlyną ar bet ką kitą. Vis dėlto svarbiausias V. Putino tikslas, kad ir kokių jis griebtųsi grasinimų, – pasiekti sankcijų Rusijai panaikinimo.

Kiek iš tikrųjų Rusijos atsakomosios priemonės, kurių ji ėmėsi ir dar gali imtis, pajėgios padaryti realios žalos Jungtinėms Valstijoms? Į šį ir kitus „Lietuvos žinių“ klausimus atsakė buvęs Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos grupėje, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Rusijos politikos žinovas Laurynas Jonavičius.

– Dabartinė žala yra tai, kad mažėja JAV galimybės sekti įvykius pačioje Rusijoje. Diplomatų darbas – stebėti ekonomikos, politikos tendencijas ir pranešti apie tai Vašingtonui. Išsiuntus iš šalies daug diplomatų, mažės ir žinojimas, kas vyksta Rusijoje. Dėl to žalos patirs dvišaliai Rusijos ir JAV santykiai, nes padidės nesusipratimų, nesusikalbėjimo tikimybė, privesianti prie didesnio priešiškumo, nesutarimo, prieštaravimų. Taigi diplomatų išsiuntimas pakerta galimybę pagerinti santykius.

Reikia sutikti, kad rusai turi visą arsenalą tiek legalių, tiek nelegalių instrumentų amerikiečiams paveikti: tai ir kibernetinės, ir informacinės atakos, ir kišimasis į rinkimus. Rusai talentingi panaudoti visas šias priemones, ir labai tikėtina, jog dar imsis ko nors daugiau. Sprendimas išsiųsti diplomatus nėra lygiavertis atsakas į ekonomines sankcijas, tai labiau reakcija į amerikiečių įvykdytą diplomatų išsiuntimą prieš pusmetį. Taigi Rusijos veiksmų dar bus – nuo ekonominių iki karinių.

– Kalbėdamas apie ribojimus, kurių JAV ėmėsi prieš Rusiją, V. Putinas pabrėžė, kad jie neteisėti. Ar turėtume kreipti dėmesį į šiuos žodžius?

– Rusijos interpretacija, kas yra teisėta, labai abejotina. Tai rodo ir Krymo aneksija. Teisėtumas Rusijoje traktuojamas labai selektyviai – palankiai sau. Dėl teisėtumo neverta per daug diskutuoti su Rusija, nes teisėtumas ir legalumas jai itin reliatyvios sąvokos.

– Ką pasakytumėte tiems, kurie teigia, jog sankcijos Maskvai neveikia. Esą reikia jas panaikinti, o Rusijos neverta bijoti. Kokia iš tikrųjų yra tų sankcijų vertė?

– Sankcijos – smūgis Rusijai, nes ji laiko save verta būti lygiaverte žaidėja tarptautinėje arenoje ir siekia lygiateisiškai su amerikiečiais, europiečiais bei kitomis valstybėmis spręsti tarptautinius reikalus.

Tačiau metodai, kuriuos renkasi Rusija, tokie kaip interesų zonų turėjimas, karinių galių demonstravimas, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos suvenerių interesų nepaisymas, neatitinka vakarietiškų principų, normalaus elgesio modelio. Šiuo požiūriu tai skausminga Rusijai, nes ji jaučiasi dar kartą Vakarų apgauta, niekinama, žeminama.

Sankcijos, susijusios su energetikos ir finansų sektoriumi, daro poveikį ne tiek bendrai Rusijos ekonomikai, kiek atskirų įtakingų jos veikėjų interesams.

Naftos kainos ir kiti ekonominiai veiksniai daug labiau lemia Rusijos ekonomikos nuosmukį.

Tai, kad ekonominės sankcijos buvo paskelbtos Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai, reiškia, jog Rusija ir vėl gretinama su tokiomis valstybėmis, kurias George’as W. Bushas įvardijo kaip „blogio ašį“. Tai irgi kirtis Rusijos statusui.

– Ko galime laukti toliau?

– Turime situaciją, kuri ritasi tik į nuokalnę. Kaip ji klostytis toliau, priklausys ne tik nuo tarptautinės aplinkos, bet ir nuo to, kas vyks šalių viduje. D. Trumpo santykiai su Kongresu ir kitomis institucijomis bus labai svarbūs. Jie lems, kiek prezidentas ir įstatymų leidžiamoji valdžia bandys įrodyti savo viršenybę formuojant vieną ar kitą politiką.

Svarbu ir tai, kas vyks Rusijoje, kaip plėtosis jos ekonomika, santykiai kad ir su Kinija. Galimybių laukas – didžiulis. Gal nebūtina tikėtis blogiausio, bet spiralė, vedanti prie vis didesnės įtampos, sukasi, ir tokių apsišaudymų gausės. Tai gali pasireikšti ne tik per tiesioginius dvišalius nesutarimus, bet per konfliktus trečiosiose šalyse.

Perspausdinta iš lzinios.lt