Laurynas Jonavičius: Nazarbajevas žengė gudrų žingsnį, siekdamas perduoti valdžią įpėdiniui

Antradienį ilgametis Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas netikėtai pranešė atsistatydinantis iš pareigų. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius Laurynas Jonavičius teigia, kad tokiu būdu 78-erių N. Azarbajevas pradeda valdžios perdavimą įpėdiniams.

LRT RADIJO laidoje kalbėjęs politologas teigia, jog 30 metų Kazachstanui vadovavęs lyderis pastaruoju metu negalėjo pasigirti itin gera sveikata ir retkarčiais parodydavo, kad artėja pokyčių metas. Kitais metais šalyje turėjo vykti rinkimai, kurie esą galėjo destabilizuoti situaciją.

„Tokiame režime, kuris paremtas individualiais interesais ir patrimonialiniais ryšiais, valdžios perėmimas ar rinkimai, kokie jie bebūtų, visada yra dirgiklis, kuris gali pažadinti konkurentus kovai dėl valdžios“, – sakė L. Jonavičius.

Anot politologo, atsistatydinęs N. Nazarbajevas išnaudojo netikėtumo faktorių.

„Tikėtina, kad apgavo galimus konkurentus. Taip greičiausiai prisidėjo prie lengvesnio perėjimo nuo savo valdžios, prie jaunesnės paties Nazarbajevo klano kartos“, – teigė L. Jonavičius.

Kai ateinančiais metais Kazachstane vyks prezidento rinkimai, anot L. Jonavičiaus, jau greičiausiai pamatysime aiškų prezidento įpėdinį, kuris bus sukaupęs galios svertus ir turės ryškią pagrindinių šalies gyvenimą lemiančių jėgų – verslininkų, nusikaltėlių struktūrų ir Rusijos valdžios – paramą.

N. Nazarbajevas laikinai eiti prezidento pareigas pavedė eiti aukštųjų parlamento rūmų pirmininkui Kasimui-Žomartui Tokajevui, kuris yra aiškus ilgamečio šalies vadovo šalininkas. Buvęs prezidentas užims Saugumo tarybos vadovo postą ir toliau vadovaus valdančiajai partijai, todėl iš politikos nedings.

Apibendrindamas tris dešimtmečius trukusį N. Nazarbajevo valdymą, L. Jonavičius sakė, kad Kazachstane prezidentui pavyko centralizuoti savo valdžią, sukurti aiškią valdžios piramidę.

„Jis sugebėjo patronų ir klientų sisteminius ryšius sustyguoti taip, kad jokios demokratijos ir pilietinės visuomenės „problemos“ nesukeltų jokių rūpesčių“, – sakė VU TSPMI lektorius.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.