Uždaryti
2021-12-09 13:02:48
2021-09-09 00:00:00

Atnaujintus rašto darbų metodinius nurodymus galite rasti čia.

Kęstutis Girnius. Rusija mūsų neapgaus

Vasario 5 d. premjerė Ingrida Šimonytė anglų kalba tvirtino, kad „jie sako, jog „Sputnik V“ yra geras, bet Putinui nerūpi juo gydyti Rusijos žmonių – jis siūlo jį pasauliui kaip dar vieną hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti. Tai nėra nei naujiena, nei gera žmonijai.“ Kontrastas su kai kurių kitų ES šalių vadovų nuostatomis akivaizdus. Vokietijos kanclerė A. Merkel sakė, kad ji teigiamai vertintų Rusijos vakcinų vartojimą ES šalyse, kai jį patvirtins Europos vaistų agentūra. Prancūzijos pozicija panaši. Vengrija jau užsakė du milijonus dozių „Sputnik“ vakcinos, dar penkis milijonus Kinijos „Sinopharm,“ o skiepijimą su „Sputnik“ pradėjo penktadienį.

Nežinia, ko premjerė siekė savo komentaru. Šimonytės pasisakymas buvo parašytas anglų kalba, kas rodo, kad jis buvo skirtas labiau užsieniui negu Lietuvos gyventojams. Kodėl dabar? Rusija mums nesiūlo pirkti jos vakcinos, nežinome, ar mūsų prašoma, ji mums parduotų vaistą. Gal ji siekė demonstruoti savo ir Lietuvos geležinį priešiškumą Rusijai, bet vargu, ar toks kovingumas sulauks platesnio pritarimo tarp mūsų partnerių.

Kiekvienu atveju Šimonytės kategoriškas nutarimas, kuriam pritaria prezidentas Nausėda, nevartoti Rusijos vakcinų yra nepateisinamas, nes potencialiai rizikuoja eilinių lietuvių sveikata. Savaime suprantama, kad nereiktų pirkti „Sputnik“, kol jo nepatvirtina Europos vaistų agentūra, kad galima teikti pirmenybę vakarietiškiems skiepams, ir jei jų gana, neįsigyti rusiškų ir kiniškų.

Bet viena pagrindinių valstybės pareigų – rūpintis visų piliečių gerove ir sveikata, visomis priemonėmis tai užtikrinti. Tai pateisina judėjimo ir bendravimo laisvę ribojantį griežtą karantiną. Tik ypatingomis sąlygomis leistina žmonių sveikatą nustumti į antrą planą, ją paaukoti, siekiant kitų tikslų. Pirmenybė turi būti skiriama kuo greitesniam visų piliečių vakcinavimui, dirbtinių kliūčių pašalinimui.

Gal būtų galima pateisinti nutarimą nepirkti „Sputnik“, jei tai pakenktų rimtiems geopolitiniams interesams, antai, jei Maskva reikalautų, kad mes mažintume išlaidas gynybai, išprašytume JAV karius, pirktume elektrą iš Baltarusijos. Arba jei būtume raginami pažeisti kai kurias vertybes, antai tenkinti Maskvos reikalavimą išduoti Lietuvoje gyvenantį Aleksejaus Navalno bendražygį L. Volkovą. Bet Rusija nekelia tokių sąlygų.

Savotišką geopolitinį nutarimo pateisinimą pasiūlė G. Landsberis. „Mes turbūt nenorime mokėti pinigų gamintojui, kuris po to per biudžetą už tuos pačius pinigus pirks amuniciją, kuri gali būti panaudojama, sakykime, Rytų Ukrainoje.“ Pateisinimas atsiduoda nenuoseklumu, jei ne sofizmu. Per pastaruosius dvejus metus Lietuva iš Rusijos gavo 15 proc. savo suskystintų gamtinių dujų, Rusija dar tiekia dujas per savo vamzdynus.

Taigi, daugelį metų Rusijai mokame tikrai stambias pinigų sumas dėl dujų, visai nesijaudindami, kad jais gal perkami Rytų Ukrainoje vartojami šoviniai, bet skubame su „principiniu“ nutarimu dėl dar nepasiūlytų ir nenupirktų skiepų.

Savo Tweete premjerė tvirtino, kad Putinui nerūpi gydyti Rusijos žmonių – jis siūlo jį pasauliui kaip dar vieną hibridinį ginklą. Atseit, ciniška neskirti absoliučios pirmenybės savo piliečiams, siūlyti vakciną kitoms šalims.

Bet dauguma tarptautinių organizacijų ragina pasiturinčius Vakarus neužmiršti Afrikos ir Pietų Amerikos šalių, dalį vakcinų joms skirti net savo piliečių sąskaita.

Norvegija jau siunčia skiepus į kitas šalis, bet ar tai reiškia, kad jos valdžiai nerūpi savo piliečių sveikata? Jei JAV perduotų dalį savo skiepų vargingai šaliai, premjerė veikiausiai tai laikytų pagirtino didžiadvasiškumo įrodymu, o ne mėginimu skaldyti ir valdyti. Neabejoju, kad Rusija sieks maksimaliai reklamuoti savo dosnumą, didinti savo autoritetą pasaulyje, bet jei tie laurai pasiekiami, išgelbėjant žmonių gyvybes, nėra pagrindo perdėm piktintis.

Stengiamasi šiek tiek pašvelninti kategorišką Šimonytės teiginį. Pasak Landsbergio, Rusijos skiepų pirkimo klausimas greit neteks savo reikšmės. „Šimtai“ gamintojų siekia, kad jų vakcina būtų naudojama Europoje. Net jei didelei daliai nepasisektų pagaminti veiksmingus skiepus, „vis tiek rinkoje bus apsčiai vakcinų“.

Nežinia. Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pažymėjo, kad dabartiniai COVID-19 vakcinų tiekimo grafikai neužtikrina, kad 70 proc. žmonių bus paskiepyti iki vasaros galo. Kitaip sakant, neatmestina galimybė, kad po kokių septynių mėnesių rugsėjo pradžioje gal trečdalis Lietuvos piliečių nebus gavę vakcinų.

Tai gluminanti prognozė, nors Dulkys pabrėžė, kad padėtis gali pasikeisti, jei bus gauta daugiau skiepų. Šiuo klausimu esu labiau linkęs pasikliauti Dulkio apskaičiavimais negu Landsbergio optimizmu. Pasirinkę panašų į Vengrijos variantą ir turėdami ES pritarimą, būtume saugesni.

Tuo pačiu metu, kai buvo aiškinama, kodėl nereikia prekiauti su Rusija, Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad mato didelį potencialą ES bendradarbiauti su Kinija, kad Lietuva teikia svarbią reikšmę santykiams su Pekinu, kad bus plečiami prekybos ryšiai, ypač logistikos ir transporto srityse. Atrodo, kad Lietuvai nerūpi, ar gautus pinigus Kinija pavartos nuožmiam uigūrų persekiojimui. Lietuvos nenuoseklumas yra skaudžiai akivaizdus.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.