Uždaryti
2020-09-23 21:38:49
2020-08-31 00:00:00
VU TSPMI biblioteka dirba įprastu laiku: 10:00 – 18:00 val.
Lankytojai privalo laikytis visų saugumo rekomendacijų: dėvėti veido kaukes, dezinfekuoti rankas bei išlaikyti saugų atstumą nuo kitų.
2020-09-23 21:38:49
2020-09-02 00:00:00

Visą svarbiausią informaciją apie studijas ir tvarkaraščius rasite COVID 19 polapyje magistrams ir polapyje bakalaurams.

Kęstutis Girnius. Pakeliui į 1984-uosius?

Negyvename Dž. Orvelo distopijoje, Didysis Brolis nestebi mūsų visų. Visų mūsų nestebi ir VSD, bet ji stebi ir seka gerokai daugiau mūsų negu ji turėtų, negu leistina Vakarų demokratijoje. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad Seimas, taigi mūsų išrinkti atstovai, tam pritaria, arba bent nesipriešina, ką akivaizdžiai parodė beveik vienbalsis pritarimas siūlymui antrą kartą paskirti D. Jauniškį VSD direktoriumi.

Kelią Jauniškio kandidatūrai atvėrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nutarimas, kad VSD veikė teisėtai, vadovaudamasis visais galiojančiais teisės aktais ir įstatymais, kai tikrino daugiau negu 60 žmonių iš verslo, kultūros, pramogų sferų, dauguma jų susisietų su G. Nausėdos rinkimų kampaniją.

Pripažinta, kad esama tam tikrų trūkumų, kurie, ko gero, galioja nuo VSD įkūrimo pradžios. Bene reikšmingiausias – tai, kad galima žodžiu duoti pavedimą tikrinti žmones. Komiteto nuomone, tai veikiausiai suklaidino pranešėju tapusį aukštą VSD pareigūną, kuris pasiskundė dėl galimai neteisėto informacijos rinkimo. Seimo komitetas siūlo keisti tokią tvarką bei įkurti žvalgybos ombudsmeno institutą.

Seimo komiteto tyrimas ir Seimo nutarimas pritarti Jauniškio kandidatūrai atima žadą dėl trijų priežasčių. Pirma, kokie yra tie teisės aktai ir įstatymai, kurie leidžia VSD savavališkai tikrinti įvairių profesijų atstovus be tvirto pagrindo manyti, kad jie tarnauja svetimos šalies žvalgybai ar kitu būdu kenkia Lietuvos valstybei ir jos saugumui?

Lietuva nėra nei Rusija, nei Baltarusija, bet narė ES, kuri itin stropiai gina žmogaus teises, tarp jų teisę į privatumą ir teisę be teismų sankcijų nepatekti į žvalgybų taikiklį. O čia vienu ypu į žvalgybos tinklą patenka dešimtys žmonių, iš esmės dėl to, kad jausdami pilietinę pareigą jie nutarė dalyvauti rinkimų kampanijoje. Manytum, kad tik Minske ir Maskvoje įsitraukiamas į politiką sulaukia saugumo dėmesį ir nemalonę.

Antra, „žodiniai pavedimai“ nėra toleruotini. Mafijoje žodiniai pavedimai yra norma, bet normaliose organizacijose rimti teisėti pavedimai daromi raštu, atitinkamai apiforminami, registruojami ir išsaugomi. Žodiniai pavedimai yra niekiniai, nes juos visada galima užginčyti – aš to nepasakiau, aš to nenorėjau pasakyti, Jūs iškreipėte mano nurodymą, neteisingai supratote, ką aš sakiau, klaidingai interpretavot mano mintis, ir tt.

Slaptosios tarnybos pasikliauja žodiniais pavedimais, bet paprastai tik tais atvejais, kai nurodoma imtis neteisėtų veiksmų, arba kai stengiamasi ką nors nuslėpti.

Trečia, beveik neįsivaizduojama, kad žodiniai pavedimai galioja nuo pat VSD pradžios, kad kelis dešimtmečius organizacijos vadovams ir teisininkams nekilo jokių abejonių dėl šios tvarkos, kad jie nejautė poreikio jos pakeisti. Susitaikymas su šitokia (ne)tvarka daug pasako apie VSD viršūnių mentalitetą, ypač požiūrį į teisinės valstybės normas.

Galiu iš dalies, bet tik iš dalies, suprasti valdančiosios daugumos norą viską užglaistyti, elgtis, lyg VSD dirba pagal vakarietiškus standartus. Kam reikia dar kito skandalo, artėjant Seimo rinkimams? Tiesiog nežinau, kaip paaiškinti, juolab pateisinti opozicijos, ypač konservatorių, abejingumą ir, atvirai tariant, pritarimą tokiai netvarkai bei piliečių teisių nepaisymui.

Kalbėdamas Seime praeitą pirmadienį, Jauniškis tvirtino, kad reikia stebėti ne tik Rusijos žvalgybos veiksmus bei dezinformaciją, bet vidines nuotaikas šalyje, „nepraleisti to lūžio taško, kada ilgesnis karantinas ar tam tikros priemonės gali iššaukti tam tikrą nepasitenkinimą“. Vidaus nuotaikos svarbios, reikia jas stebėti, bet ar VSD yra ta organizacija, kurios tarnautojai geriausiai pasirengę atliktų šią užduotį?

Gal esu naivus, bet neabejoju, kad „Vilmorus“, „Spinter tyrimai“, ir kitos apklausos organizacijos gali veiksmingai atlikti šią užduotį, juk tai kaip tik jų paskirtis. Siūlymas stebėti gyventojų nuotaikas didina įtarimą, kad VSD daugiau dėmesio skiria Lietuvos piliečiui sekimui negu pastangoms neutralizuoti oponentų užmačias, nes savuosius stebėti lengviau negu dirbti rimtą žvalgybinį darbą.

Buvo klaida patvirtinti Jauniškio kandidatūrą. Vien tai, kad jis toleravo šią vidaus netvarką kelia abejonių dėl jo kompetencijos, atskleidžia polinkį lengvabūdiškai pritarti pagrindo neturinčiam Lietuvos piliečių tikrinimui ir sekimui. Net viską teisinantis NSGK pabrėžė, kad organizacijoje esama spragų. Tokiu atveju pirmiausiai reikia išaiškinti padėtį, išryškinti trūkumus, atitinkamai sutvarkyti įstatymus bei VSD vidaus tvarką ir procedūras, o tik tada skirti vadovą, kuris geriausiai pravestų būtinus pokyčius.

Jauniškis buvo mažiausiai tinkamas kandidatas. Nuodugnios permainos būtų tolygios pripažinimui, kad per savo pirmąją kadenciją jis nevykusiai valdė VSD, negebėjo įžvelgti ir pašalinti deformacijas.

VSD nėra vienintelė organizacija pro pirštus žiūrinti į piliečių teises. Šia linkme žygiuoja Vyriausybė, kuri pristatė įstatymo pakeitimo projektą, kuris įpareigotų mobiliojo ryšio operatorius per karantiną valdžios institucijoms teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą.

Tai akivaizdus mėginimas praplėsti sekimo, stebėjimo ir klausymosi režimą kovos su koronaviruso dingstimi. Projektui priešinasi Lietuvos medikams atstovaujančios organizacijos, kurios nurodė, jog projekte pateikta formuluotė neatitinka nei LR Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų, nei pagarbos ir garantijos itin svarbiai žmonių teisei į laisvę. Pasak medikų, projektas sudaro pagrindus neribotam ir masiniam Lietuvos žmonių persekiojimui.

Kol kas nebuvo balsuota dėl įstatymo pataisymo. Opozicija įvairiomis procedūromis atideda balsavimą, užkerta kelią valdantiesiems prastumti pataisas. Gerai, kad opozicija šitaip priešinasi, bet pasigendu drąsos sekti medikų pavyzdžiu ir tiesiai šviesiai pasakyti, kad įstatymas kelia pavojų mūsų laisvėms. Argumentai, jog pokyčiai būtini kovai su epidemija yra niekiniai, nes jie pertekliniai, valdžia jau turi priemonių surinkti tokią informaciją. O vieną kartą priėmus įstatymą, labai sunku jį panaikinti. Laikina priemonė gali lengvai tapti ilgaamže.

Prezidentas Nausėda turi pasisakyti. Jis teisingai elgėsi, gerbdamas ministerijų teises ir kompetencijas, nesikišdamas į jų pastangas užsakyti reagentus ir kitas reikmenis.

Bet jis yra valstybės galva, vienintelis žmogus, kuri išrinko visą tautą. Jis turi reaguoti į veiksmus, kurie gali riboti piliečių laisves bei pažeisti Konstituciją. Jis negali nusileisti policininkams ir klerkams. Negana vetuoti įstatymą, reikia paaiškinti, kodėl jis ydingas ir kenksmingas. Tyla būtų savotiška abdikacija.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.