Uždaryti
2021-01-17 12:28:37
2021-01-15 00:00:00

Pavasario semestro tvakaraščius rasite čia

Kęstutis Girnius. Kada prasidės visuotinis merginų šaukimas į kariuomenę?

Žengiame lyties lygybės linkme. Naujosios Vyriausybės sudėtis yra puikus pavyzdys. Ministrų taryboje yra aštuoni vyrai ir septynios moterys, o svarbiausią postą – ministro pirmininko – užima I. Šimonytė.

Lyčių lygybė gerokai sunkiai skinasi kelią kitose srityse. Praeitą pirmadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad baigtas šių metų šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Per 2020 metus tarnauti Lietuvos kariuomenės padaliniuose pradėjo 3352 šauktiniai, tarp jų – 137 merginos. Tad merginos sudarė vos 4 proc. tarnauti pradėjusiųjų. Ši žinia nesukėlė platesnės reakcijos, nors kiltų skandalas, jei kurioje nors kitoje srityje būtų tiek mažai moterų.

Tarnybą kariuomenėje supa sunkiai įveikiamos įvairiausios išankstinės nuostatos ir prietarai. Būtų tokių prietarų ir kitose srityse. JAV ilgai buvo manoma, kad moterys negali būti policininkės, automobilių ir vilkikų vairuotojomis, bet požiūris pakito.

Kaip ir daugelyje sričių (nors tikrai ne visose), Švedija mums gali būti pavyzdys. Atsisakiusi karinės prievolės 2010 m., Švedija ją sugrąžino prieš trejus metus, reikalaudama, kad tarnautų vaikinai ir merginos. Moterų skaičius kasmet didėja maždaug vienu procentiniu punktu. Šiais metais šiek tiek daugiau nei 17 procentų šauktinių yra moterys. Siekiama, kad 2025 m. merginos sudarytų 30 proc. visų šauktinių.

TS-LKD yra bene kovingiausia Lietuvos politinė partija. Ji labiausiai pabrėžia Rusijos keliamas grėsmes, NATO ir JAV svarbą, labiausiai skatina daugiau lėšų skirti gynybai. Darbai ne visada atitinka žodžius. Valdant konservatoriams 2009-2012 m., išlaidos gynybai buvo išskirtinai menkos, nors tai iš dalies ūkio krizės pasekmė.

Konservatoriai gana kreivai žiūrėdavo į moterų tarnavimą kariuomenėje. 2016 m. pradžioje buvusi krašto apsaugos ministrė R. Juknevičiėnė siūlė įvesti visuotinę karinę prievolę – bet tik vaikinams. Tuometinėje savo programoje konservatoriai teigė, kad iki 2020 m. profesinę kariuomenę turi sudaryti iki 30 tūkst. karių, rezervą apie 60 tūkst. parengtų žmonių (naujoji Vyriausybė siekia šį skaičių pasiekti tik 2030 m.), bet vėl nutylėta apie galimą moterų vaidmenį.

Padaryta pažangos. Dabartinės Vyriausybės programoje pabrėžiama, kad „būtina pereiti prie kokybiškai naujo požiūrio siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą – privalu įgyvendinti visuotinio saugumo principą, kuris remiasi ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės, jos piliečių aktyviu dalyvavimu.“

Bet tas „naujas požiūris“ beveik užmirštas, kai kalbama apie šauktinius. Teigiama, kad „nuoseklus perėjimas prie universalaus (vyrų ir moterų) ir visuotinio šaukimo yra siekiamybė, tačiau praktinis šio tikslo įgyvendinimas bus galimas tik esant plačiam politiniam sutarimui, tinkamam kariuomenės pasirengimui ir finansavimui, numačius adekvatų pereinamąjį laikotarpį.“ Kitaip tariant, nieko nelaukite, nes esama per daug kliūčių. Jei „valstiečiai“ būtų taip aptakiai rašę, jie būtų sulaukę velnių.

Nenoriu neigti, kad visuotinio šaukimo įgyvendinimas keltų daug iššūkių, ir ne tik finansinių – reikia tik pagalvoti, kiek kareivinių reikėtų pastatyti, ir kiek ilgai jos bus reikalingos, jei toliau mažės gyventojų skaičius. Bet lyčių lygybės laikais reikia pasitempti. Jei yra lygios teisės, turėtų būti lygios pareigos. Šių dienų merginos nėra XIX a. kaimo drovios vaidilutės, o ateities karai bus hibridiniai, o ne tradiciniai, kurių eigą lemdavo pėstininkai ir šarvuočiai.

Didesnį vaidmenį turės karinės ir nekarinės priemonės, siekiant netikėtumu įgyti iniciatyvą, iškovoti psichologinį ir taktinį pranašumą, pasikliaujant elektroninėmis ir kibernetinėmis operacijomis, sudėtinga ir greita informacija /dezinformacija. Daugelis merginų nebūtų nė kuo prastesni hibridinio karo kariai negu vaikinai, kai kuriose srityse gal net miklesnės ir veiksmingesnės. Ignoruoti pusę savo jaunimo yra prabanga tokiai mažai šaliai kaip Lietuvai.

Galima dvejopai vertinti karinę tarnybą – kaip privilegiją ir kaip bausmę. Jei ji privilegija, tai reikia ją suteikti ir merginoms. Jei tai bausmė, tai reikia lygiai bausti jas ir vaikinus. Daugeliu atžvilgių vaikinų ateities perspektyvos prastesnės negu merginų, kurios sudaro ryškią studentų daugumą.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) bakalauro programose mokosi 621 mergina ir 339 vaikinai. Magistrų programose merginų persvara dar didesnė. Visame Vilniaus universitete disproporcija yra itin ženkli. Šiuo metu prestižiškiausioje Lietuvos aukščiausioje mokykloje mokosi 7045 vaikinų ir 13269 merginos, taigi merginos sudaro beveik du trečdalius studentų.

Po kelių dešimtmečių moterų atlyginimai ir vaidmuo politiniame bei profesiniame gyvenime mažiau ar daugiau atspindės dabartinę studentų sudėtį. Kodėl tik vaikinai verčiami lįsti į mišką pratyboms, o merginos laisvos stoti į aukštąsias mokyklas ir anksčiau be jokių trukdymų baigti savo studijas?

Yra dar kita priežastis, dėl kurios reikia paspartinti visuotinę merginų karinę prievolę. 2017 m. nuodugni gyventojų apklausa rodė, kad moterys mažiau linkusios priešintis okupantui negu vyrai, gerokai rečiau nei vyrai nusiteikusios dalyvauti ne tik partizaniniame pasipriešinime, bet ir taikiose akcijose, boikotuojant okupacinę valdžią ir pan. Jos ir labiau linkusios emigruoti.

Nuostatos gal šiek tiek pakito. Bet jei, Vyriausybės programos žodžiais, siekiama įgyvendinti visuotinio saugumo principą, kuris remiasi ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės, jos piliečių aktyviu dalyvavimu, reikia labiau įtraukti moteris, o tarnavimas kariuomenėje viena geriausių priemonių.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.