2022-07-07 16:13:39
2022-06-26 21:00:00

Būsimi studentai, kviečiame užduoti jums rūpimus klausimus ir rinktis #pirmunumeriuVU. Priėmimo vadovas Artūras Šaltis padės rasti atsakymus. Registruokis čia!

Justinas Lingevičius. Skaitmeninės Kinijos galios grėsmė

Justinas Lingevičius. Skaitmeninės Kinijos galios grėsmė

„Siekdama pirmauti pasaulyje naujųjų technologijų srityje, Kinija duomenis laiko strategiškai svarbiu galios įrankiu. Tokių duomenų poreikis priklauso nuo vystomos dirbtinio intelekto, daiktų interneto ar kitos technologijos pobūdžio tikslo“, – taip apie Kinijos siekius kurti sau palankią tarptautinę skaitmeninio valdymo aplinką teigia balandžio pabaigoje pasirodęs naujausias Valstybės saugumo departamento (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.

Pirmą kartą paminėta 2019 m., šiemet Kinija VSD vertinime apžvelgiama jau atskirame skyriuje, ne mažesnį dėmesį teikiant jos globalioms skaitmeninėms ambicijoms ir su tuo susijusiems iššūkiams ne tik Lietuvai, bet ir NATO bei ES.

Iki šiol Lietuvoje diskusija apie kiniškas technologijas daugiausia koncentravosi į kritinę infrastruktūrą, galimą valstybinių institucijų ar asmeninių duomenų rinkimą per konkrečių gamintojų ryšio priemones. Praėjusių metų pabaigoje atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje virsmo technologijos, tarp kurių ir dirbtinis intelektas, taip pat įvardytos kuriančiomis ne tik galimybes, bet ir grėsmes.

Siūloma sudaryti sąlygas, kuriomis tiek valstybė, tiek visuomenė galėtų saugiai naudotis technologijų teikiamomis galimybėmis. Tačiau saugumo ir nesaugumo ribos, formuojamos skaitmeninės galios kontekste, yra net ne tiek apie pačias technologijas, bet kaip tos nuolat tobulėjančių technologijų galimybės pritaikomos, panaudojamos ir kuriami precedentai. Būtent šiame kontekste svarbus klausimas, į kurį, panašu, taiko ir VSD – kaip kartu su technologijomis ir jų didėjančia įtaka skirtingose politikos srityse siekiama vystyti sau palankius valdymo standartus ir kaip jie gali paveikti mus?

Kinija dar 2017 m. pristatė „Naujos kartos dirbtinio intelekto vystymo planą“, kurio svarbiausias tikslas – iki 2030 m. tapti pagrindine dirbtinio intelekto galia. Jau dabar ji pasireiškia dviem kryptimis: pirmiausia per intensyvėjantį technologijų pritaikymą, įgalinantį centralizuotą valdymą gyventojų atžvilgiu, antra, per platų šių technologijų eksportą į skirtingus pasaulio regionus.

Didėjantis pranašumas didina tarptautines ambicijas, o kartu ir globalių prekybinių ryšių kūrimą. Ryškus to pavyzdys – nuo 2015 m. Kinijos plėtojamas skaitmeninis Šilko kelias kaip Juostos ir kelio iniciatyvos dalis, kuris ypač Azijoje, Afrikoje ir Europoje per technologijų eksportą (ypač stebėjimo sistemas), investicijas į infrastruktūrą ir didžiųjų įmonių dalyvavimą padedant vystyti telekomunikacijų ar kitas technologijas gilina tarpusavio priklausomybes.

Visgi itin svarbi konkurencija – pirmiausia su JAV – kas bus globalių skaitmeninių standartų formavimo epicentre. Panašu, kad vienas svarbiausių Kinijos tikslų – įtvirtinti kibernetinio ar skaitmeninio suvereniteto idėją kaip tam tikrą valstybės teritorinio suvereniteto tęsinį. Siekiama sutarimo, kad pati valstybė galėtų spręsti, kaip pritaikyti ir panaudoti turimas technologijas, kokias privatumo ribas nustatyti ar kokius ribojimus internetui, duomenų sklaidai įvesti (pavyzdžiui, cenzūruoti ar blokuoti socialinių tinklų turinį).

Tokie siūlymai iš esmės skiriasi nuo, pavyzdžiui, Europos Sąjungos mėginimų tarptautinėms diskusijoms pasiūlyti į žmogų orientuoto, patikimo dirbtinio intelekto ir susijusių virsmo technologijų standartus, kurie turėtų atitikti pagrindinius demokratinės visuomenės ir demokratinio (skaidraus, atviro, įtraukiančio, sąžiningo ir kt.) valdymo principus. Panašus susikirtimas matomas ir bandant siūlyti etikos gaires kaip tam tikrą susitarimą, kuria kryptimi turėtų judėti su virsmo technologijomis susijusios politikos.

Pastaraisiais metais Vakarų valstybės ir ypač tarptautinės organizacijos dirbtinio intelekto etiškumą taip pat glaudžiai susiejo su pagrindinių žmogaus laisvių ir teisių užtikrinimu, kaip pagrindine technologizuotos visuomenės sąlyga. Ekspertai pabrėžia, kad nors Kinija taip pat siūlo savo etikos gaires ir ragina ieškoti bendro tarptautinio sutarimo dėl jų, vis tik labiau ieško būdo „pritempti“ tokią diskusiją prie sau palankaus valdymo modelio ir dalyvauti konkurencijoje su JAV ir ES.

Grįžtant prie VSD minimų iššūkių Lietuvai, tokios konkurencijos dėl įtakos kontekste svarbu kalbėti ne tik apie perkamų technologijų jautrumus, bet ir apskritai kokį gyvenimą ir kokią visuomenę įsivaizduojame, kai virsmo technologijos taps vis plačiau pritaikomos skirtingose srityse ir ves prie vis labiau automatizuotų procesų – nuo švietimo ir sveikatos apsaugos iki karinės pramonės.

Kokias technologijų panaudojimo praktikas ar jų įgalintą elgesį laikysime grėsme asmens ar valstybės saugumui? Kokią poziciją formuojame ir palaikome europinėse derybose dėl dirbtinio intelekto ir pačios Europos Sąjungos strateginių skaitmeninių ambicijų? Galiausiai, kiek mūsų pastarosios diskusijos dėl politikos Kinijos atžvilgiu vertina ir šiuos globalius skaitmeninės galios ir konkurencijos procesus, vedančius į – šiuo metu atrodytų – tiesmuką pasirinkimą tarp demokratijos ir nedemokratijos?

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.