Uždaryti
2021-12-09 12:29:07
2021-09-09 00:00:00

Atnaujintus rašto darbų metodinius nurodymus galite rasti čia.

Justinas Lingevičius. NATO diskusiją apie mirusias smegenis keičia dirbtinis intelektas

Lietuvoje lyg ir plačiau nekomentuota, kad spalio pabaigoje Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime patvirtinta pirmoji dirbtinio intelekto strategija. Taip pat 17 valstybių narių, tarp jų ir Lietuva, pasirašė susitarimą dėl 1 mlrd. eurų vertės fondo steigimo, kuris turėtų būti skirtas dvejopos paskirties technologijų ir inovacijų vystymui.

Pačios strategijos faktas gali atrodyti formalus, tačiau iš tiesų parodo svarbų pokytį – pirmą kartą transatlantiniai partneriai oficialiai sutarė, kad dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos tampa saugumo ir gynybos politikos dalimi.

Strategijoje minimi tikslai iš esmės atkartoja pagrindinius NATO tikslus – atgrasyti ir apginti nuo galimų priešininkų, taip pat atsikartoja dar birželį viršūnių susitikime patvirtinta deklaracija, kurioje drąsiau užsiminta apie kartu su technologijų plėtra augančią tarptautinę konkurenciją. Tikimasi, kad planuojami instrumentai, kaip jau minėtas naujas fondas, padės NATO išlaikyti pozicijas ir besikeičiančioje saugumo aplinkoje. Tikslas nėra toks paprastas ir lengvas pasiekti. Pavyzdžiui, ką tik paskelbtas Džordžtauno universiteto tyrimas apie Kinijos skiriamą investavimą į dirbtinį intelektą kariuomenėje atskleidė, kad šalis jau kurį laiką kasmet išleidžia apie 1,6 mlrd. dolerių su dirbtiniu intelektu susijusioms karinėms sistemoms ir įrangai įsigyti.

Grįžtant prie NATO strategijos, jos pagrindinis akcentas skiriamas šešiems principams, kuriais remiantis turėtų vystytis tolesnis NATO strateginis mąstymas ir pasirengimas: teisėtumas (nacionalinės, tarptautinės, humanitarinės ir žmogaus teisių viršenybė), atsakomybė ir atskaitingumas (žmogus išlieka atsakingas už technologiją ir jos panaudojimą), aiškumas ir atsekamumas (dirbtinio intelekto pritaikymas turi būti atpažįstamas ir skaidrus), patikimumas, valdymas (užtikrinama tinkama žmogaus-mašinos sąveika ir galimybė spręsti neigiamas pasekmes), su technologijos sprendimais susijusio šališkumo mažinimas.

Visi šie principai iš esmės atsikartoja jau kurį laiką atskirų organizacijų ar dažniausiai Vakarų valstybių pristatomose dirbtinio intelekto strategijose. Apie patikimumą, dėmesį žmogaus teisėms, galimų rizikų valdymą ir dirbtinio intelekto kontrolės išlaikymą kalba Europos Sąjunga, EBPO, Europos Taryba, ESBO ir kt. Visgi svarbu, kad panašus požiūris matomas ir NATO atveju. Reagavimas į besikeičiančią situaciją tik dar kartą patvirtinta pastarųjų dešimtmečių tapatybinę tendenciją, kad NATO nebėra tik karinis, bet ir politinis aljansas, kuriam aktuali ne tik teritorinė, bet ir vertybinė, prodemokratiškų idėjų gynyba. Todėl minėtų principų persidengimas su kitų organizacijų strateginiais siūlymais parodo besiformuojančią Vakarams būdingą mąstymo apie dirbtinį intelektą prieigą, kartu tolesnes veikimo ir bendradarbiavimo paieškas naujų tarptautinės politikos ir saugumo iššūkių akivaizdoje.

Svarbia intriga išlieka, kaip Aljanso narėms pavyks sutarti dėl strategijos įgyvendinimo. Pavyzdžiui, gynyba NATO narių nacionalinėse dirbtinio intelekto strategijose yra beveik neegzistuojanti tema. Apie ją daugiau užsimena tik Nyderlandai, o Prancūzija išlieka kol kas bene vienintelė ES valstybė, šiuo metu paskelbusi atskirą gynybai skirtą dirbtinio intelekto strategiją. Ryškiausia transatlantinė lyderė išlieka JAV, kurių Kongreso nacionalinė dirbtinio intelekto komisija dar pavasarį paskelbė plačios apimties ataskaitą dėl dirbtinio intelekto, kur ypatingas dėmesys skiriamas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimams. Jungtinė Karalystė rugsėjį paviešintoje nacionalinėje dirbtinio intelekto strategijoje taip pat įsipareigojo parengti atskirą gynybai skirtą dokumentą, kuris žadamas dar šiemet.

Beje, JAV ir Jungtinės Karalystės lyderystė atsikartoja ir naujo gynybos AUKUS aljanso kontekste. Nors jo paskelbimas ir tapo prieštaringas, ypač daug dėmesio sulaukusiu dėl Australijos atsisakyto branduolinių povandeninių laivų pirkimo iš Prancūzijos, vienas iš svarbių trijų partnerių bendradarbiavimo tikslų yra įvardijamas dirbtinio intelekto bei besivystančių technologijų vystymas gynyboje. Toks išsikeltas bendras tikslas vėlgi nėra stebinantis, turint omenyje šio naujo gynybos aljanso orientavimąsi į Azijos–Okeanijos regioną ir Kinijos skaitmenines ambicijas.

Visgi didžioji NATO valstybių dalis, įskaitant ir Lietuvą, savo nacionalinėse dirbtinio intelekto strategijose didžiausią dėmesį skiria ekonomikos ir socialinio prisitaikymo temoms, per daug neužsimenant apie gynybos iššūkius. Įdomu, ar ši nauja NATO strategija taps impulsu šalims parengti savo nacionalines gynybos ir dirbtinio intelekto strategijas ar bent jau peržiūrėti ir atnaujinti turimus nacionalinio saugumo dokumentus.

Nepaisant priimtos strategijos reikšmės, nemenkas uždavinys abstraktaus pobūdžio strateginius atskaitomybės, teisėtumo, patikimumo ir kt. principus paversti bendrai taikomais standartais ir praktikomis. Jau dabar matomas nuomonių išsiskyrimas, kaip, pavyzdžiui, elgtis su autonominiais ginklais ir jų vystymu. JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija nepritaria jų uždraudimui ir laiko viena iš galimo konkurencinio pranašumo ir Kinijos bei Rusijos atgrasymo priemonių artėjančioje skaitmenizuotos karybos eroje. Dalis Europos partnerių, Europos Parlamentas, taip pat įvairios nevyriausybinės organizacijos ragina uždrausti ar bent jau griežtai reguliuoti šios dirbtiniu intelektu paremtos technologijos vystymą ir galimą panaudojimą, o derybos Jungtinėse Tautose kol kas dar nebaigtos.

Žinoma, autonominių ginklų pavyzdys yra kraštutinis. Žengus strategijos priėmimo žingsnį, svarbiau sutarti dėl pačių bendradarbiavimo pamatų, tarkime, kaip bus derinamos nacionalinės nuostatos, keitimasis duomenimis, bendros investicijos į dirbtinį intelektą, mokslinius tyrimus, pirkimus ar infrastruktūrą, kam ir turėtų būti skirtas startuojantis fondas. Skaitmenizavimosi ambicijos atsirems ir į naštos pasidalijimo bei nacionalinių gynybos biudžetų dydžio klausimus. Nepaisant būsimų ginčų, bandymas prisitaikyti ir naujų saugumo iššūkių priėmimas vis labiau ves prie pasiruošimo dirbtinio intelekto amžiui.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.