2022-05-27 06:41:28
2022-03-21 22:00:00

Prenumeruok VU TSPMI naujienlaiškį būsimiems(-oms) studentams(-ėms) – čia!

2022-05-27 06:41:28
2022-05-18 21:00:00

Paskelbtas VU TSPMI magistro ir politikos mokslų bakalauro baigiamųjų darbų gynimo tvarkaraštis.  Jį galite rasti čia.

2022-05-27 06:41:28
2022-05-16 21:00:00

Paskelbti pavasario semestro egzaminų tvarkaraščiai. Juos rasite čia.

Gintas Karalius: turime milžinišką vidurinės klasės krizę Lietuvoje

Gintas Karalius: turime milžinišką vidurinės klasės krizę Lietuvoje

Populistiniai judėjimai ir į politiką besiveržiantys sąmokslo teorijų kūrėjai aiškina, kad valdžiai reikia daugiau viešumo, nes valstybė esą yra valdoma slaptų klanų. Seimo Ateities komiteto neformalioje diskusijoje trečiadienį buvo svarstoma, ką valstybėje reiškia viešumas ir kiek jo reikėtų, valdant valstybę.

Filosofas, Vilniaus universiteto dėstytojas Gintas Karalius pradėjo renginį pasvarstymais, kas yra viešoji erdvė, ir kritikavo įsivaizdavimą, esą politinis dalyvavimas gali reikšti tik tai, kad „pašvilpimu, parėkavimu“ kritikuojama valdžia.

„Norint turėti viešąją erdvę [reikia turėti] žmonių, kurie norėtų ir mokėtų ten dalyvauti: ne vien baubti ir švilpti, o gebėti dalyvauti racionalioje diskusijoje. Tokie žmonės patys savaime neatsiras“, – kalbėjo G. Karalius ir užsiminė, kad šiandien nėra patrauklu dirbti valstybės tarnyboje.

Jo teigimu, viena iš minčių, kurias tenka išgirsti iš nusivylusiųjų politika, – reikėtų viešinti uždarą valstybės aparato darbą. Manoma, kad taip bus įveikta vadinamoji administracinė despotija, kai už uždarų durų vykdoma neva konspiracinė politika. Tačiau, pasak pranešėjo, valstybės biurokratams to nereikia.

„Juos padarytume „Eurovizija“, valstybės valdymo „X faktoriumi“: balsuokime „taip“. Arba dar blogesnis dalykas – tai labai politizuotų administracinį darbą, biurokratai, užuot dirbę, mėgintų įtikti vyraujančioms viešosios nuomonės madoms, bet kokia smulkmena galėtų virsti skandalu, partijų rietenos iš parlamento persikeltų į vykdomosios valdžios kabinetus. <…> Kai Lietuvoje prasideda lentelių karai, tai yra pavyzdys, kaip tai atrodys“, – sakė filosofas.

„Kritinis, konfrontacinis santykis su savo valstybės institucijomis leido atsirasti viešajai erdvei, kur galime racionaliai susišnekėti, o ne vien pasipykti ir pasikolioti. Kritinis santykis nereiškia, kad keikiu valdžią internete; kritinis santykis reiškia buvimą autonomiškam, tu nesi užsakytas, priklausomas <…> nuo valdžios ar komercinių veikėjų“, – sakė G. Karalius.

Pasak jo, istoriškai tai buvo talentingi ir savarankiški žmonės, jie nebijojo dėl savo pozicijos netekti darbo, būti nubausti valdžios – artimi tam, kas šiandien vadinama vidurine klase.

„Demokratijai būtina vidurinė klasė. Ne tik pajamų prasme. <…> Dabar diskutuojama visame pasaulyje, kad yra milžiniška vidurinės klasės krizė. Taip yra Lietuvoje, JAV, visose demokratijose. Ji tampa nykstančia rūšimi. Kadangi yra problemų su vidurine klase – ta, kuri ir nori, ir gali dalyvauti viešosios erdvės debatuose, mes automatiškai turime prastą santykį ir su centrinės valdžios aparatu. Konspiracijos teorijos, jų gausėjimas – vienas iš to paaiškinimų yra būtent šios klasės nykimas“, – sakė pranešėjas.

Jo manymu, šiandien yra nuvertinti valstybiniame sektoriuje, politikoje dirbantys žmonės, galbūt jie galėtų būti matomi kaip elitas.

„Siekiant norinčios, galinčios duoti, ne tik imti visuomenės, reikia elito. Nemadinga taip kalbėti, madinga keikti elitą. <…> Reikalingos net institucijos, kurios galėtų galvoti toliau nei 4 metai, viena kadencija į priekį. Joks ekspertas nedarys ekspertizių, jei po metų, atėjus naujai valdžiai, jos guls į stalčių“, – apie valstybės valdymo krizę kalbėjo G. Karalius. Jis įspėjo, kad kitaip viešajame valdyme grėstų „atsitiktinių negabių žmonių“ perteklius, o tie, kurie turi išskirtinių idėjų, dirbtų versle.

Lietuvoje įžvelgia pandemijos sąmokslus

Į diskusiją pakviesta žurnalistė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė sakė, kad Lietuvos vidurinė klasė yra ne tik neišsilavinę ir neturtingi žmonės, bet ji palaiko ir kuria konspiracijos teorijas.

„Vadinti Igną Vėgėlę neišprususiu žmogumi turbūt neapsiverstų liežuvis, bet jis yra vienas iš tų, kurie tą teoriją labai populiarina, pritraukia daug sekėjų“, – kalbėjo ji apie iš JAV atkeliavusią „deep state“, giluminės pasaulį valdančio elito valstybės, teoriją.

Jos teigimu, daugiausia sąmokslo teorijų lietuviai šiandien kuria apie pandemijos valdymą. Tačiau vis dažniau taikiklyje atsiduria ir žiniasklaida. Iki šiol daugiausia kliūdavo nacionaliniam transliuotojui LRT.

„Kas prasidėjo Lietuvoje 2021 metais – visa žiniasklaida, kuri dirba apčiuopiamais ir atvirais metodais, tapo protestuotojų priešu. <…> Matau žiniasklaidos, kaip įrankio, menkinimą“, – sakė I. Makaraitytė.

Tačiau, jos teigimu, nors sąmokslo teorijų kūrėjai kalba apie politiką valdančius klanus, būtent tai siekia demaskuoti ir analitinė žurnalistika.

„Akys krypsta ne į politikus, o į tai, kas yra už politikų, į užkulisinius žaidėjus, interesų grupes, kas suformuoja sprendimų juodraščius. Tas biurokratinis aparatas: kas lėmė, kad konkretus žmogus yra toje, o ne kitoje pozicijoje, su kuo yra susijęs? 90 procentų iš 100 pasiteisina tie mūsų spėjimai, nes politikai yra tie, kurie uždeda tašką, prisiima atsakomybę. Ir pagal tai, koks tas taškas, sprendimas, mes darome išvadą, kuri užkulisinė komanda priėjo arčiau ir lėmė politinį sprendimą“, – sakė ji.

Politika kaip spektaklis ir uždari būreliai

Diskusijoje taip pat pasisakęs filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis kalbėjo, kad viešumas, atvirumas politikoje ir valstybėje įprastai suprantami kaip neginčijama vertybė, tačiau įsivaizdavimas, kad politika turi būti tik atvira, kelia ir problemų.

„Pirmoji liga – spektaklizacija. Užuot rimtai kalbėjus apie dalykus, sukuriamas, filmuojamas, komentuojamas jau egzistuojantis spektaklis: tai, kas palanku auditorijoms. Arba sukuriamas [naujas] spektaklis“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai, kas atrodo kaip savaime viešojoje erdvėje atsiradę klausimai, gali būti nulemta interesų grupių, nes juos iškelia žiniasklaida, o ji yra verslas.

Jis kritikavo ir tai, kad socialinių tinklų bei tradicinė žiniasklaida yra paremta paspaudimais, turinio dalijimusi ir reakcijomis į jį.

„Metaforiškai – klikų rinka. Viską valdo paspaudimai, jie yra totalinė jėga, kuri apibrėžia visą internetinę žiniasklaidą. Problema, kad tie klikai kartu su spektaklizacija sukuria simbolines figūras, kurias reikia pagaminti ir išaukštinti kaip traukos centrus, žmones ir temas, kurie yra kaip švyturiai“, – sako filosofas.

G. Mažeikio teigimu, šiandien vietinę politiką ir dėmesio centrą kaip niekada veikia globalizacija, kitaip sakant, Lietuvoje svarstomi klausimai yra ne apie Lietuvą.

„Mes nebemąstome savo problemų, nesukuriame savo problemų. Visos tos problemos pasirodo didžiulių globalinių vėjų sūkuriuose. Jie labai anonimizuoti, už juos mažai kas atsakingi ir tokia viešuma kartu su minėtais nuomonių arba įtakų spektakliais skurdina vietos kultūrą, vietos diskusiją, sumažina jautrumą vieno kitam“, – sako jis. Profesoriaus teigimu, būtent tokios tolimos, tačiau vis tiek veikiančios Lietuvos gyvenimą yra ir sąmokslo teorijos.

Anot jo, natūralu, kad tokiame pasaulyje ekspertai, politika besidomintys žmonės buriasi į komunikacinius burbulus.

„Įsivaizduojama, kad jie yra blogis, nes nepriklauso globaliai viešumai. Vis tik tie komunikaciniai burbulai atsirado kaip priemonė pasipriešinti, nesvarbu, kas juose būtų – patinkantys ar nepatinkantys mums dalykai. Tai rodo, kad sociumas, kai kurios jo grupės yra linkę gintis nuo viešumos, atrasti būdus savo rezistencijai, kurti savo simbolinius pasaulius arba net kelti konfidencialumo ir slaptumo vertę“, – sakė jis.

Pasak G. Mažeikio, tokios grupės reikalingos, nes tik jose jaučiamės galintys išspręsti mums rūpimus klausimus.

„[Viešumoje] tu negali pasakyti kažko rimto ir diskutuoti, nes nuolat bijai, kad tave kolega įrašys į telefoną ir paskelbs tavo abejones viešai, tas galėtų sukelti grėsmę tavo karjerai ar politiniam likimui. Tokios konfidencialios grupės pradedamos vertinti vis labiau kaip vienintelės vietos, kur nereikalaujama kalbėti taip, kaip reikalauja globali žiniasklaida. Tu kalbi nepriklausomas nuo klikų ir spektaklių spaudimo“, – sakė jis.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.