Uždaryti
2021-04-11 10:40:03
2021-01-15 00:00:00

VU TSPMI tarybos sprendimu visas studijų procesas 2020-2021 mokslo metų pavasario semestrą vyks virtualiai. Semestro tvakaraščius galite rasti čia!

Ekspertai: dėl Taivano Kinija gali mėginti bausti Lietuvą, bet didelės žalos ekonomikai turbūt nebus

Kinija gali mėginti nubausti Lietuvą dėl Vyriausybės planų atidaryti verslo atstovybę Taivane, tačiau labai didelės žalos šalies ekonomikai turbūt nebus dėl ribotų prekybinių ryšių, teigia BNS kalbinti politikos ir ekonomikos ekspertai.

Atstovybės Taivane naudą Lietuvos verslo atstovai vertina skirtingai.

Santykių peržiūra

Lietuvos Vyriausybė kovo pradžioje paskelbė, kad šiemet ketina atidaryti verslo atstovybę Taivane, siekdama plėsti ekonominę diplomatiją Azijos regione.

Politologas Konstantinas Andrijauskas sako, kad šis sprendimas atspindi pasiryžimą peržvelgti santykius su Kinija.

„Lietuva žengia tokį žingsnį, kuris yra svarbus, kuriam didelį dėmesį skirs tiek ir Pekinas, tiek ir kitos regiono valstybės ir galbūt net už jo ribų apie šį sprendimą girdėsime daug“, – BNS sakė K. Andrijauskas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
„Vyriausybė yra linkusi pripažinti, kad bandymai užmegzti pakankamai tamprius ekonominius santykius su Kinija (…) neatnešė tokių rezultatų, kokių buvo tikėtasi“, – pridūrė jis.

K. Andrijausko teigimu, įsteigus atstovybę galima tikėtis aršesnės Pekino diplomatinės retorikos, galbūt ir ekonominio baudimo priemonių, tačiau Lietuvos ir Kinijos santykiai nėra tokie gilūs, kad ekonominės sankcijos bent jau kol kas smarkiai paveiktų.

„Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, dvišalius ar trišalius, jei Taivaną įdėtume į bendrą rinką, santykius, ir pandemijos kontekstą, būtų labai keista, jei mūsų verslininkai, kurie dirba su Kinija jau nejaustų pasekmių, kad įėjimas į Kinijos rinką darosi gerokai sudėtingesnis nei anksčiau. Dabar prekybos apimtys drastiškai apmažėjusios, gali būti, kad Pekinas paskelbs jau susiklosčiusius dvišalės prekybos faktus ir duomenis kaip kažką tokio, ką planavo daryti baudžiant mus“, – teigė politologas.

„Yra mūsų verslo interesai, maisto pramonė, aukštųjų technologijų pramonė, bet tai nėra kažkas tokio, kas Lietuvos verslui bendrai, net ir tiems suinteresuotiems sektoriams būtų egzistenciškai svarbu, kad jeigu Kinija nutrauktų bendradarbiavimą, tai jau pas mus prasidėtų eilė bankrotų. To tikrai nebus“, – pridūrė jis.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius sako palaikantis Vyriausybės planus. Anot jo, Lietuva yra eksportuojanti valstybė, todėl bet kokios stabilios, mokios rinkos yra labai svarbios.

„Taivanas nėra labai didelė rinka, tačiau kai kurioms prekėms, įskaitant žemės ūkio maisto produktus ir kai kuriuos kitus dalykus, tikrai yra svarbios. Taivanas yra labai aktyvus technologijų ir įvairių verslo sprendimų eksportuotojas, yra savotiškas hab’as į Azijos regiono rinkas. (…) Taivanas galėtų būti labai svarbus ekonominis Lietuvos partneris“, – BNS teigė R. Varkulevičius.

Jis sako neatmetantis galimybės, kad Lietuvai teks derėtis ir aiškintis su Kinija, tačiau šalis turi turėti savo eksporto politiką ir ja vadovautis.

„Daug metų žinau Taivano tendencijas, veiksmus, jų technologijas, sprendimus, jų rinką ir atvirumą, tai tas būtų labai svarbu ir mes turime jaustis kaip nepriklausoma valstybė ir ekonomikoje. Niekas Lietuvai negali diktuoti, kokius parnerius pasirinkti. Jeigu politikai imasi tokių drąsių žingsnių, tai yra sveikintina“, – sakė R. Varkulevičius.

Trikdžiai importui ir plėtra tradicinėse rinkose

Po Lietuvos pareiškimo apie atstovybę Taivane, Kinijos ambasadorius Lietuvoje Shen Zhifei tviteryje akcentavo skirtingas prekybos apimtis ir pareiškė, kad lietuviai turės pasirinkti.

„Remiantis oficialiais Lietuvos duomenimis, eksportas iš Lietuvos į Kinijos žemyną 2020 metais sudarė 315 mln. eurų – 14,1 proc. daugiau (nei 2019 metais – BNS), o eksportas iš Lietuvos į Taivano regioną siekė tik 19 mln. eurų – 2,92 proc. mažiau. Lietuviai turės pasirinkti“, – tviteryje rašė jis.

Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad pablogėjus santykiams gali būti grėsmių žaliavinių komponentų importui.

„Kalbant apie politinę riziką, matyčiau didesnę ne per eksportą į Kiniją, nes jis yra pakankamai nedidelis, bet per komponentų importą iš Kinijos, nes gali laikinai sutrikti importas, galbūt dėl politinių aspektų gali pakilti importo kainos“, – BNS sakė ekonomistas.

„Mūsų pramonė ir šiaip dabar susiduria su žaliavų ir importinių komponentų pabrangimu dėl situacijos finansų rinkose, nes kyla naftos kainos, kyla metalo kainos, tai šitame kontekste ta politinė papildoma rizika galbūt atneštų negatyvo“, – pridūrė jis.

Pasak A. Izgorodino, jei tokia rizika pasitvirtintų, Lietuvai tektų galvoti apie alternatyvias tiekimo grandines ir ieškoti, iš kur importuoti reikiamus komponentus. Tai verslui reikštų didesnę savikainą, kuri mažintų įmonių pelningumą arba nugultų ant vartotojų pečių.

Ekonomistas sako sunkiai įsivaizduojantis, kaip verslo santykių plėtra su Taivanu galėtų padėti Lietuvos verslui. Anot jo, Lietuvos įmonėms dabar aktualesnis ekonominių santykių stiprinimas su tradicinėmis rinkomis – Skandinavija ir centrine Europa.

„Kadangi dabar sunkmetis, eksportuotojams būtų svarbu, kad valstybė padėtų įmonėms užmegzti santykius su naujais partneriais svarbiausiose ir didžiausiose eksporto rinkose. (…) Taivanas yra pakankamai tolima rinka, praktiškai visas Lietuvos eksportas į kitas ne Europos šalis eina per didesnius Europos gamintojus, tai eksportui tas poveikis bus labai nedidelis, kažkada ateityje nebent tai gali kilstelėti turizmo srautus“, – sakė A. Izgorodinas.

Kinijos ir Baltijos pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Tomas Fedaravičiusteigė, kad verslo atstovybės klausimas yra labiau politinis nei ekonominis.

„Tam tikros politinės jėgos Lietuvoje iš to daro sau reklamą ir bando pelnyti politinių dividendų. Žiūrint iš Lietuvos verslo pusės, bendrai paėmus, nemanau, kad šis klausimas itin mūsų bendrovėms aktualus. Galbūt – pavienėms įmonėms“, – BNS sakė T. Fedaravičius.

Statistikos departamento negalutiniais duomenimis, Lietuvos eksportas į Kiniją praėjusiais metais siekė 315,8 mln. eurų – 14,1 proc. daugiau nei 2019 metais. Didžiausią dalį sudarė javai (69,3 mln. eurų), baldai ir jų reikmenys (38,7 mln. eurų), mediena ir jos dirbiniai (36,2 mln. eurų), optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai (33,8 mln. eurų).

Tuo metu eksportas į Taivaną siekė 19 mln. eurų – 2,9 proc. mažiau nei 2019 metais. Didžiausią dalį sudarė mediena ir jos dirbiniai (4,2 mln. eurų), įvairūs chemijos produktai (3,4 mln. eurų), optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai (3,1 mln. eurų).

Lietuvos importas iš Kinijos pernai augo 26,2 proc. iki 1,2 mlrd. eurų. Didžiausią dalį sudarė elektroniniai įrenginiai ir jų dalys (226 mln. eurų), mechaniniai įrenginiai ir jų dalys (143,1 mln. eurų) bei tekstilės dirbiniai (104,7 mln. eurų).

Importas iš Taivano pernai mažėjo 4,8 proc. iki 66,1 mln. eurų. Didžiąją dalį sudarė elektroniniai įrenginiai ir jų dalys (12,3 mln. eurų), transporto priemonių dalys (11,6 mln. eurų), optikos, matavimo, medicinos prietaisai ir jų dalys (11,2 mln. eurų).

Anot statistikų, praėjusiais metais Kinija užėmė 20 vietą Lietuvos eksporto struktūroje, o importo – 7-ąją. Tuo metu Taivanas – atitinkamai 67 ir 36 vietas.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.