Uždaryti

Ekspertai apie JAV prezidentų pasikeitimą: pasitikėjimas Vašingtonu gali didėti, bet grįžimas į erą iki Trumpo negalimas

Sausio 20-ąją pasaulis stebės išrinkto JAV prezidento Joe Bideno inauguraciją, kai kuriems teikiančią vilties, jog JAV politika keisis, tačiau kitiems – atnešančią klausimų, ko galima ir reikėtų tikėtis iš tolimesnės JAV politikos tiek valstybės viduje, tiek išorės santykiuose, rašoma Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) pranešime žiniasklaidai.

Ar iš naujojo prezidento galima tikėtis politikos normalizavimo ir grąžinimo į būseną, kurioje valstybė klestėjo prieš prezidentu tampant Donaldui Trumpui?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) Adaptyviosios lyderystės centras (ALC) surengė diskusiją apie tai, kaip JAV buvo valdoma pastaruosius ketverius metus ir kokios lyderystės valstybei reikia dabar – pandemijos, tarptautinio nestabilumo ir vertybių sandūros metu.

Diskusijoje dalyvavo kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, JAV adaptyviosios lyderystės ekspertai Harvardo universiteto Kennedy mokyklos profesorius Marty Linsky ir Kanzaso Lyderystės centro vadovas Ed O`Malley, VU TSPMI direktorė doc. Margarita Šešelgytė ir ambasadorius, Užsienio reikalų ministerijos (URM) Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius bei ALC ekspertas Rytis Paulauskas.

Kadenciją netrukus baigsiančio D. Trumpo vadovavimo laikotarpiu ne vienas JAV prezidento sprendimas tiek vidaus, tiek užsienio politikos srityse nustebino pasaulį, tad iš naujai išrinktojo prezidento ne vienas tikisi nuspėjamumo ir stabilumo.

Nors D. Grybauskaitė teigė vertinanti J. Bideno patirtį politikoje ir asmenybės bruožus, tačiau tiek prezidentė, tiek ir kiti diskusijos dalyviai atkreipia dėmesį, jog J. Bidenas taps prezidentu išskirtinėmis sąlygomis – pasaulį krečiant pandemijai, nepasitikėjimui demokratija bei tarptautiniam nestabilumui.

Dėl šios priežasties Harvardo universiteto Kennedy mokyklos profesorius M. Linsky pabrėžia, jog prieigos prie problemų sprendimų šiuo metu reikia kitokios – vien rėmimasis sausais faktais nenuves prie sprendimų. Profesoriaus teigimu, faktai yra svarbūs, tačiau tokiose situacijose svarbu atkreipti dėmesį į visuomenės emocijas, nerimą dėl ateities, o pasipriešinimas tam tikriems valdžios sprendimams kyla iš žmonių vertybinės sistemos bei situacijų, kai ji pažeidžiama.

Susidūrus su sudėtingomis situacijomis, pavyzdžiui, pastaraisiais išpuoliais Vašingtone, svarbu nuspręsti, kokiu keliu toliau turi būti einama. Būtent adaptyvi lyderystė, pasak profesoriaus Linsky ir eksperto O`Malley, leidžia išeiti iš situacijos, kai pasirenkamas vienas arba kitas konkretus kelias, – ji leidžia suderinti įvairius sprendimo būdus, rašoma VU TSPMI pranešime žiniasklaidai.

M. Linsky teigia, jog toks požiūris į problemos sprendimą, kai galimas tik vienas arba kitas variantas, yra dalis problemos. JAV šiuo metu svarbu tiek įtvirtinti atskaitomybę, tiek pradėti gijimo procesą – aiškiai numačius tikslus ir suderinus šiuos du sprendimo būdus, bus greičiau judama tikslų link. Linsky pabrėžia, jog tai nepadarys visų laimingų, tačiau ir nepaliks nieko už nugaros. D. Grybauskaitė pritaria, jog atskaitomybės ir gijimo procesai gali eiti kartu, pereinant nuo pirmojo prie antrojo. Jos teigimu, yra itin svarbu įvardyti ir įvertinti tai, kas įvyko, tačiau dar svarbiau yra judėti toliau.

D. Grybauskaitė pripažįsta, jog tokioje susiskaldžiusioje JAV visuomenėje pokyčius pasiekti gali užtrukti, o per greitai veikti gali būti pavojinga. Prezidentės teigimu, ketveri metai J. Bideno kadencijos nebus ilgas laiko tarpas, lyginant su tuo, su kiek problemų šiuo metu susiduria JAV.

Jai pritaria ir adaptyviosios lyderystės ekspertai iš JAV: valstybės visuomenė yra susiskaldžiusi, o D. Trumpas ir J. Bidenas yra skirtingų prieigų prie visuomenės simboliai. Žymioji D. Trumpo frazė „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great Again), pasak M. Linsky, didelės dalies amerikiečių galvose sukūrė iliuziją, jog grįš amerikietiškos svajonės laikai, kai individualizmas ir privačios iniciatyvos buvo labiau vertinamos, o jie gyveno komfortabiliai ir pasitikinčiai – tai lėmė tokį didelį palaikymą. Vis dėlto, svarbu suprasti, jog JAV yra išskirtinis eksperimentas žmonijos istorijoje – nėra nė vienos kitos tokios nevienalytės visuomenės, nusprendusios pati save valdyti. Tokioje visuomenėje, pasak O`Malley, Trumpas vieniems tapo simboliu visko, kas gera, kitiems – simboliu visko, kas yra blogai su valstybe. Adaptyviojoje lyderystėje simboliai turi itin svarbią reikšmę, todėl labai svarbu apgalvoti, kokie nauji simboliai bus konstruojami amerikiečiams ir JAV partneriams.

J. Bidenas, pasak ekspertų, renkasi kitokį kelią nei D. Trumpas. D. Trumpas buvo linkęs įsiklausyti į tuos, kurie jam pritaria, o naujai išrinktas JAV prezidentas renkasi atkreipti dėmesį į tuos, kurie yra mažiau išklausomi, kurie turi kitokią nuomonę. Pasak prezidentės D. Grybauskaitės, J. Bidenas turi viską, ko šiandien reikia JAV prezidentui, – tiek svarbios profesinės patirties, tiek įgūdžių ir žinių.

Prezidentės nuomone, šiuo metu itin svarbu, kad JAV prezidentas būtų nuspėjamas bei patikimas, tai savo ruožtu gali padėti suvienyti valstybę. Vis dėlto, adaptyviosios lyderystės prieiga skatina atkreipti dėmesį ne tik į valdžios lygmenį, tačiau ir į mažesnes, vietines bendruomenes valstybėje. E. O`Malley teigia, jog tai, kas vyksta „didžiajame paveiksle“, valdžioje, tėra atspindys to, kas vyksta mažesnėse bendruomenėse. Ekspertas norėtų tikėti, kad J. Bidenui pavyks daugiau ar mažiau suvienyti JAV gyventojus, tačiau jis yra įsitikinęs, jog tikrasis darbas turi vykti smulkesnėse bendruomenėse.

VU TSPMI direktorė M. Šešelgytė teigia, jog minėtas požiūris tampa vis populiaresnis, o tokios lyderystės pavyzdžių matome ir Lietuvoje: siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, itin įsitraukė savanoriai, Šaulių sąjunga bei kitos pilietinės iniciatyvos. E. O`Malley taip pat įvardija Kanzaso valstijos iniciatyvą „Kanzasas nugali virusą“ (angl. Kansas beats the Virus), taip būtent vietinės bendruomenės pastangomis buvo itin sumažintas viruso sklidimo greitis valstijoje. Tad, pasitelkiant adaptyviosios lyderystės prieigą, svarbu suvokti, jog atvirumas įvairioms interpretacijoms bei įvairiems problemų sprendimo būdams – net ir tokiems, kurie yra nekonvenciniai ir neįprasti, – kintant sąlygoms gali atnešti spartesnių ir efektyvesnių pokyčių.

Galiausiai, M. Šešelgytė atkreipia dėmesį į JAV kaip tarptautinės partnerės vaidmenį. VU TSPMI direktorės teigimu, JAV buvimas regione – mūsų saugumo pamatas, o D. Trumpo kalbos svarbios NATO išlikimui. Kaip buvo teigta diskusijos pradžioje, JAV politika grįžti į stadiją, kurioje buvo prieš ketverius metus, negali dėl pakitusių aplinkybių, tačiau tiek JAV, tiek Lietuva savo santykius turi vystyti toliau. Adaptyviosios lyderystės ekspertas R. Paulauskas teigia, jog klausimų dėl įsipareigojimų vienos kitai nė vienai valstybei nekyla, tačiau netikrumo įnešė taip plačiai palaikyta kita D. Trumpo frazė – „Amerika pirma“ (angl. America FiIrst). Ar plataus palaikymo sulaukęs šūkis JAV nereiškia atsitraukimo nuo užsienio partnerių?

Tiek profesorius Linsky, tiek adaptyviosios lyderystės ekspertas O`Malley pabrėžia, jog niekas negali prieštarauti tokiai frazei. O`Malley teigia, jog dėl įsipareigojimų užsienio partneriams ir tarptautinėms organizacijoms JAV gyventojai nesijautė prioritetu valstybei. Todėl tam, kad JAV būtų patikima ir aktyvi partnerė, pirmiausia svarbu konsoliduoti valstybės vidaus politiką ir bendruomenę, suteikti gyventojams užtikrintumo, jog yra svarbiausias valstybės prioritetas, jausmą.

D. Trumpas, pasirinkęs tokią frazę, tapo šios ilgametės problemos simboliu. Abu JAV ekspertai teigia, jog tai puikus laikas JAV partnerių – tarp jų ir Lietuvos – lyderystei. D. Grybauskaitė taip pat sutinka, jog bet kokios krizės metu atsiranda daug galimybių veikti, o susidūrus su iššūkiais lengviau įtikinti visuomenę imtis veiksmų.

Ekspertams iš JAV siūlant Lietuvai imtis lyderystės, prezidentė išlieka optimistiška ir JAV lyderystės atžvilgiu – nors Lietuvai svarbiausia šios valstybės lyderystė saugumo srityje, jos taip pat tikimasi ekonomikoje, tarptautinių organizacijų veikloje. Ekspertas R. Paulauskas taip pat teigiamai žiūri į problemų sprendimą ir lyderystę iš JAV pusės, tačiau jis atkreipia dėmesį, jog nepasibaigusi pandemija gali sulėtinti procesus bei naujų iniciatyvų atsiradimą. Vis dėlto labai svarbu, kad JAV veiktų stipri prezidento komanda ir visa administracija, galinti dirbti, nepaisydama kol kas neišspręstų vidinės politikos problemų.

Harvardo universiteto profesorius M. Linsky atkreipia dėmesį, jog nors Lietuva pozityviai žiūri į tolimesnį bendradarbiavimą ir JAV lyderystę, nereikėtų leisti optimizmui užgožti veiklumo ir gyventi nerealiomis iliuzijomis. Nepaisant lūkesčių, susijusių su J. Bideno administracija, svarbu suprasti, jog į JAV, kokios jos buvo iki prezidentu tampant D. Trumpui, nebegrįšime.

Ko jau dabar galima pasimokyti iš pastarųjų įvykių JAV ir pasaulyje, tai kad demokratija nėra sportas, skirtas stebėti, – ji reikalauja įsitraukimo. Jei norime gyventi demokratinėje aplinkoje, kiekvienas privalo prisiimti tam tikrą pilietinį vaidmenį ir įsitraukti į vykstančius procesus, todėl dabar yra metas patiems imtis lyderystės tais klausimais, kurie mums yra svarbūs.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.

Diskusijos premjerą galėsite stebėti šiandien (sausio 19 d.) nuo 18 val. VU TSPMI Facebook ir Youtube paskyrose.