2022-07-07 16:54:32
2022-06-26 21:00:00

Būsimi studentai, kviečiame užduoti jums rūpimus klausimus ir rinktis #pirmunumeriuVU. Priėmimo vadovas Artūras Šaltis padės rasti atsakymus. Registruokis čia!

Dr. Marat Iliyasov: Rusijos sėkmė Čečėnijoje paskatino Putiną bandyti susigrąžinti buvusią Sovietų Sąjungos šlovę ir didybę

Dr. Marat Iliyasov: Rusijos sėkmė Čečėnijoje paskatino Putiną bandyti susigrąžinti buvusią Sovietų Sąjungos šlovę ir didybę

Rusijos karas Ukrainoje jau antrą mėnesį yra aptarinėjamas visais lygiais – kariuomenės specialistų, politikų, savanorių, paramos organizacijų ir kitų ekspertų. Šiuo laikotarpiu itin svarbus ir istorikų indėlis – paralelės su jau vykusiais karais padeda ne tik aiškiau įžvelgti karo Ukrainoje priežastis, bet ir analizuoti Kremliaus režimo retoriką.

Šiuo metu JAV podoktarantūros stažuotę „Karo prisiminimai ir jų reikšmė konfliktui: Čečėnijos atvejis“ atliekantis dr. Marat Iliyasov Čečėnijos karais domisi nuo pat studijų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) pradžios. Jo teigimu, šiandien žvelgiant į Čečėnijoje daugybę metų vykdytą Rusijos karinę agresiją galima nesunkiai įžvelgti paraleles su tuo, kas dabar vyksta Ukrainoje ir ko siekia Vladimiro Putino režimas.

„Karas Ukrainoje, kaip ir antrasis Čečėnijos karas, yra V. Putino projektai. Galima sakyti, kad Rusijos sėkmė Čečėnijoje ne tik atvedė V. Putiną į valdžią, bet ir paskatino bandyti susigrąžinti buvusią Sovietų Sąjungos šlovę ir didybę, kuriai nostalgiją jaučia itin didelė dalis Rusijos gyventojų. Po karų Čečėnijoje stebėjome įvykius Gruzijoje, tada Krymo aneksija, Donbasas, o dabar – visa Ukraina“, – komentuoja dr. M. Iliyasov.

Pasak jo, V. Putino retorikoje itin akivaizdus bandymas patenkinti Rusijos piliečių poreikį girdėti apie galingą valstybę, į kurios nuomonę atsižvelgia pasaulio lyderiai. Bėda ta, kad iš valstybės atminties politikos išstumiami tikrieji prisiminimai, kuriuos pakeičia išgalvoti – Rusijoje jau gerą dešimtmetį mokyklose ir universitetuose yra dėstoma iš V. Putino nurodymu perrašytų istorijos vadovėlių.

„Problemų kyla, kai žmonių atmintis nesutampa su valstybės kuriama ir palaikoma istorijos versija. Dėl to gali kilti neramumai visuomenės viduje. Tačiau kolektyvinė atmintis gali ne tik kurstyti konfliktus, bet ir sutaikyti žmones – jei primetama istorijos versija patenkins žmonių poreikius, jie priims ją ir įtikės“, – sako dr. M. Iliyasov, savo mokslinėje veikloje daug dėmesio skiriantis būtent kolektyvinei atminčiai.

Būtina išsaugoti kolektyvinę atmintį

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad antras Čečėnijos karas Rusijos retorikoje buvo vadinamas antiteroristine operacija – tai dar vienas panašumas su specialia karine operacija vadinamu karu Ukrainoje.

„Taip daroma propagandos tikslais. Rusija nori pasirodyti ne kaip agresorė, o kaip gynėja, dedanti pastangas neutralizuoti blogio elementą – teroristus Čečėnijoje, nacistus Ukrainoje. Galbūt tai turi prasmę komunikuojant šalies viduje, tačiau šiuo naratyvu pasaulis patikėjo tik kartą. Kai vyko antrasis karas Čečėnijoje, įvyko teroristinis išpuolis JAV, rugsėjo 11-osios įvykiai sukrėtė visą pasaulį. V. Putinui tai padėjo sustiprinti vykdomą informacinę propagandą, kad Rusija Čečėnijoje kariauja būtent prieš teroristus“, – aiškina dr. M. Iliyasov.

Pasak jo, nors istorikų darbas yra analizuoti praeities įvykius, vis dėlto sunku vertinti tai, kas buvo iš dabarties perspektyvos, jei istorija buvo tikslingai iškreipiama – praėjus vos 20 metų po Čečėnijos karų, jaunoji čečėnų karta jau nelabai žino, kas vyko jų šalyje dėl Rusijos režimo vykdomų veiksmų. Dėl šios priežasties būtina išsaugoti kolektyvinę atmintį apie vykusius karus.

„Čečėnijoje įsitvirtinus Rusijos režimui, apie 15-20 proc. tautos išvyko iš šalies. Europoje gyvenantys čečėnai yra tas elementas, kuris neleidžia pamiršti vykusių Čečėnijos karų: jie skleidžia karo atsiminimus, rašo istorijas, dirba, kad ši informacija išliktų ir būtų prieinama ne tik čečėnams, bet ir visam pasauliui. Žinoma, Ramzano Kadyrovo režimui norėtųsi užčiaupti tas pastangas ir propaguoti tik savo istorijos interpretaciją“, – pasakoja dr. M. Iliyasov.

Kremliaus režimui taip pat būtų paranku, jei pasaulis priimtų jo interpretaciją apie karą Ukrainoje, kaip buvo Čečėnijoje – tuo metu informacija buvo skleidžiama tik iš Rusijos šaltinių, nepriklausomi žurnalistai nebuvo įleidžiami į šalį.

„Šiuo metu matome daugybę nepriklausomų šaltinių, objektyviai nušviečiančių Rusijos karą Ukrainoje. Tai, kad gyvename technologijų amžiuje, padeda ne vien valstybės formuojamai atminties politikai, bet ir kolektyvinei atminčiai. Karus išgyvenę žmonės gali pasidalinti savo atsiminimais internete, ir ši informacija išliks – jei nauja karta sugebės atsirinkti informaciją ir nebus auginama su propagandos formuojamu mąstymu, ji galės atskirti tiesą nuo melo“, – sako pašnekovas.

Čečėnijos karo specialistai sustiprins akademinę bendruomenę

Dr. M. Iliyasov podoktarantūros stažuotei vadovaujanti VU TSPMI profesorė dr. Violeta Davoliūtė pritaria minčiai, kad visuomenei prieinamos istorikų įžvalgos turėtų padėti ne tik kelti jos žinių lygį, bet ir sustiprinti atsparumą dezinformacijai bei klaidingai įvykių interpretacijai.

„Nors Rusijos vykdomi karai buvo sekami tarptautiniame kontekste ir aktyviai nušviečiami opozicijos, iki šiol trūksta supratimo apie visų konfliktų raidą, agresijos formas – kas iš tikrųjų buvo daroma įvairiais lygmenimis, kaip buvo vykdoma propagandinė kampanija. Kad galėtume suprasti, kaip vyksta radikalizacijos procesai, kaip skleidžiama karo atmintis, agresija ir apskritai kokios yra ilgalaikės karo pasekmės, būtina vystyti lyginamąją perspektyvą, kurios stokojame ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu“, – komentuoja dr. V. Davoliutė.

Pasak jos, tam tikrų regioninių karų, šiuo atveju Čečėnijos, specialistai leidžia įžvelgti giluminius struktūrinius panašumus, kurie suteikia daug informacijos apie šių dienų įvykius Ukrainoje ir net leidžia numatyti, kaip procesai gali vystytis ateityje.

„Labai svarbu atkreipti dėmesį į nuolat naudojamas paraleles: kodėl Mariupolis lyginamas su Grozno atveju, kodėl požiūris į civilius Čečėnijos kare yra identiškas karui Ukrainoje ir t. t. Šitie dalykai mažai išaiškinti ne tik viešumoje, bet ir akademinėje terpėje. Mums svarbu suvokti, kad agresija Čečėnijoje, Gruzijoje ir dabar Ukrainoje yra tų pačių procesų – propaganda dangstomo imperializmo – dalis“, – akcentuoja profesorė.

Europos Sąjungos lėšomis finansuojama 2 metų trukmės podoktorantūros stažuotė „Karo prisiminimai ir jų reikšmė konfliktui: Čečėnijos atvejis“ įpusės jau šią vasarą. Pasak dr. M. Iliyasov, stažuotės metu įgytos žinios bus panaudotos akademinėje veikloje.

„Kai vyksta dideli tyrimų projektai, Lietuvos akademinės institucijos įtraukiamos kaip partneriai, nes patys stokojame lokalių ekspertų ir suformuotų traukos centrų. Skirdami dėmesio Čečėnijos karams ne tik stipriname turimą ekspertizę, bet ir formuojame naują akademinės traukos centrą“, – teigia dr. V. Davoliūtė.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.