2022-05-27 06:30:34
2022-03-21 22:00:00

Prenumeruok VU TSPMI naujienlaiškį būsimiems(-oms) studentams(-ėms) – čia!

2022-05-27 06:30:34
2022-05-18 21:00:00

Paskelbtas VU TSPMI magistro ir politikos mokslų bakalauro baigiamųjų darbų gynimo tvarkaraštis.  Jį galite rasti čia.

2022-05-27 06:30:34
2022-05-16 21:00:00

Paskelbti pavasario semestro egzaminų tvarkaraščiai. Juos rasite čia.

Deividas Šlekys: atominės elektrinės Ukrainoje – tai prizai, į kuriuos nusitaikė Maskva

Deividas Šlekys: atominės elektrinės Ukrainoje – tai prizai, į kuriuos nusitaikė Maskva

Politologas Deividas Šlekys teigia, kad buvo tik laiko klausimas, kada rusų kariuomenė pradės užiminėti atomines elektrines Ukrainoje. Šiuos objektus jis vadina prizais, kurių nori Maskva.

Penktadienio naktį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įspėjo, kad jeigu elektrinė būtų sprogusi, tai pasekmės būtų buvusios dešimt kartų didesnės nei po Černobylio elektrinės sprogimo. Ryte pranešta, kad gaisrą elektrinėje pavyko numalšinti, tačiau buvo pranešimų, jog kurį laiką ugniagesiai prie jos nebuvo prileidžiami.

Pasak Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docento D.Šlekio, stebint karo eigą Ukrainoje, tik laiko klausimas buvo tokių objektų, kaip atominės elektrinės, užėmimai.

Tačiau, anot jo, visai kitas klausimas, kokiu būdu šie objektai užimami: „Ar siunti pėstininkus, ar desantą, ar specialiąsias pajėgas, ar tiesiog šauni tiesiai į kaktą rizikuodamas baisia katastrofa“.

Anot jo, aukšti Ukrainos ir Rusijos pareigūnai gal ir supranta, kad tokius objektus užiminėti reikia kaip įmanoma saugiau, tačiau viena yra sėdėti biure, kita – būti ten, kur vyksta susišaudymas ir kur reikalai gali tiesiog išslysti iš rankų.

Anot D. Šlekio, gerai, kad šiuo atveju situacija buvo suvaldyta, tačiau jis atkreipė dėmesį, jog tokių elektrinių Ukrainoje yra ne viena. Todėl, pasak eksperto, kyla klausimas, kaip seksis jas ginti ir kokiu atstumu nuo jų yra Rusijos kariai.

„Bet kuriuo atveju, tai išgąsdins Europą. Mes turime prisiminti, kad Ukraina yra branduolinė valstybė. Elektrinių apsauga yra svarbu, bet tuo pačiu metu jos yra prizai, kurių nori Maskva, nes tai jiems leis dar labiau kontroliuoti rytinę Ukrainos teritoriją ir turėti geresnę derybinę poziciją“, – įsitikinęs jis.

D.Šlekio teigimu, Rusijos pajėgos, nors ir lėčiau, bet užiminėja vieną objektą po kito, o dideliais prizais kovoje galime vadinti ne tik elektrines, bet ir televizijos stotis, užtvankas ir panašius objektus.

„Šiuo atveju rusai kontroliuoja elektros jėgainę, kuri tiekia daug elektros Ukrainos gyventojams. Tai reiškia, kad gali mažinti tiekimą, išjungti ir įjungti elektrą“, – kalbėjo politologas.

Nors D. Šlekys penktadienį svarstė, kad nakties įvykiai atominėje elektrinėje turėjo paskatinti Vakarų valstybių vadovus dar kartą pasvarstyti, ar nepaskelbus neskraidymo zonos virš Ukrainos, o galbūt – tik virš atominių elektrinių, penktadienį buvo pranešta, kad NATO neįves neskraidymo zonos virš Ukrainos.

NATO tektų numušinėti Rusijos lėktuvus

D. Šlekys paaiškino, dėl kokių priežasčių tai būtų reiškę atvirą karą tarp NATO ir Rusijos.

„Neskraidymo zoną JAV buvo paskelbusi Irake po Kuveito karo, tas pats buvo ir Libijos konflikto metu. Pasakoma, kad į tam tikrą oro erdvę – ar valstybės, ar valstybės dalies – negali įskristi jokia kovinė aviacija, išskyrus valstybės, kuri prižiūri tą neskraidymo zoną“, – paaiškino jis.

Tokiu atveju, anot D. Šlekio, oro erdvės prižiūrėtojas turi reaguoti į jos pažeidimus vydamas lauk karinę aviaciją arba ją numušdamas.

„Jei mes sukuriame neskraidymo zoną virš Ukrainos, iš principo iš NATO reikalaujama turėti technologinius pajėgumus tai užtikrinti. Kas ne tik de facto bet ir de jure reikštų Rusijos karinės aviacijos numušinėjimą virš Ukrainos naudojant NATO valstybių ginkluotę. Tai būtų traktuotina kaip atviras konfliktas tarp NATO ir Rusijos“, – pabrėžė jis.

D. Šlekys sakė, kad yra nuomonių, jog karas tarp Vakarų ir Rusijos jau ir taip vyksta, gal tik ekonominėmis priemonėmis, bet einama palengva prie karinių veiksmų ir esą geriau tai pradėti anksčiau negu vėliau.

„Bet tuo pačiu mes matome, kad niekas nenori labai eskaluoti karo, nes tada karo erdve tampa ir NATO valstybės, jeigu Rusija norėtų imtis veiksmų“, – pabrėžė jis.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.