Uždaryti
2020-12-05 05:09:31
2020-11-11 00:00:00

Nuo lapkričio 11 d.  biblioteka paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia

 

Ainė Ramonaitė: kaip koronavirusas paveiks artėjančius Seimo rinkimus?

Koronaviruso protrūkis neabejotinai pakoreguos politinių partijų rengtas rinkimines programas. Tikėtina, kad iki pandemijos pradžios daugelis partijų svarstė daugiausia dėmesio skirti gerovės valstybės idėjai. Kaip sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė, tikriausiai šios idėjos nebus atsisakyta, tik ji įgaus kitokių akcentų ir dar didesnę svarbą, kadangi po kilusios krizės didėja tikimybė, jog skurdas palies daugiau Lietuvos žmonių.

Anot politologės, partijoms taip pat teks ieškoti būdų, kaip pasiekti rinkėją, nes dėl naujų saugumo reikalavimų daug kas gali persikelti į virtualią erdvę.

Stiprėja vykdomoji valdžia

Laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ dalyvavusios politologės tvirtinimu, šiuo metu pats įdomiausias yra klausimas, kokie mes išeisime iš kilusios krizės: ar panaudosime šią situaciją naujai tvarkai kurti, ar vis dėlto visomis išgalėmis bandysime grįžti į senąją.

Kol kas aiškios tendencijos, išskyrus keletą valstybių, dar nematyti, o ir tas keletas ryškesnių pavydžių – ne patys geriausi. Dramatiškiausia atrodo Vengrijos situacija, kur premjeras Viktoras Orbanas pasitelkia gan autoritarinius metodus kovai su virusu.

„Dabartinė situacija yra įdomi. Staiga įprasti dalykai, įprasti šablonai, įprastos elgesio normos subyra, todėl atsiranda sąlygos padaryti tokius dalykus, kurių šiaip normaliomis sąlygomis nepadarytum. Gaila, kad gerų politinių iniciatyvų kol kas nematyti, – aiškina profesorė ir pabrėžia, kad Lietuvoje šį neįprastą laiką partijos gali išnaudoti naujų idėjų paieškai.

– Lietuva, kuri ilgą laiką gėdydavosi savo provincialumo, mažumo, būtent dėl šios priežasties yra geresnėje situacijoje. Partijos artėjančiuose rinkimuose galėtų pasiūlyti naujų idėjų, pradėti viską iš starto pozicijos ir neateiti vien tik su pasiūlymais, kurie būtų skirti artėjančiai ekonominei krizei suvaldyti.“

Paklausta, ar dabartinis metas nėra vyriausybių sustiprėjimo laikas, ekspertė sako, kad krizės kontekste vykdomosios valdžios svarba augo. Iš technokratinės valdžios žmonės tikisi sprendimų, kurie būtų kompetentingi, pagrįsti mokslinėmis žiniomis. Tačiau įstatymų leidžiamoji valdžia turėtų siekti neprarasti savo galios, būti aktyvi.

„Turi būti valinis pasiryžimas – noras dalyvauti, žinoti, kas vyksta, noras daryti įtaką, neatiduoti galių, bet tada reikia įdėti labai daug pastangų, kitu atveju galia prarandama. Deja, pas mus matyti, kad šios krizės akivaizdoje Seimas nėra aktyvus, ir, regis, niekas dėl to nesijaudina. Ši problema Lietuvoje yra labai gili.“

Nors dabartinis Seimo pirmininkas sakė sieksiąs, kad žmonės pagaliau pradėtų pasitikėti parlamentu, tačiau situacija nepasikeitė. Politologės manymu, tai pakeisti labai sunku, nes mūsų kultūroje nėra pagarbos kalbėjimui, daugiau pagarbos teikiama veikimui.

„Kilusi krizė galėjo tapti šansu parodyti, kad parlamentas gali mobilizuotis, gali būti kitoks, be kažkokių, kaip žmonės mano, kvailų ginčų. Seimas galėjo kelti idėjas, tapti vieningas, bet tai neįvyko. Buvo kaip visada.“

Premjeras išlošė

Aptariant politinės lyderystės klausimą, laidoje viešėjusi profesorė sakė, kad politikai labai aiškiai supranta, jog jiems naudinga bendrauti, kalbėti, būti dažnai matomiems visuomenės. Tačiau krizės situacijoje tai nėra lengva, nes turi turėti ką pasakyti, jeigu nori kiekvieną dieną būti eteryje.

„Vertinant per šią prizmę Saulius Skvernelis išlošia, kadangi jo reakcija į situaciją dera su jo įvaizdžiu, be to, jis atitinka žmonių lūkesčius. Kai 2016 m. darėme porinkimines apklausas, priėjome prie išvados, kad žmonės S. Skvernelį mato kaip ryžtingą, kietą, atvirą ir netgi tiesmukišką politiką. Ryžtingumas yra pagrindinė savybė, kuri krizės akivaizdoje yra tai, ko reikia.

Todėl jam bepigu, nes jis turi šią savybę. Kitas jo vietoje galbūt nedrįstų eiti į eterį. Politikai krizės situacijoje turi būti ryžtingi, kitaip visuomenę gali apimti panika, nes jei lyderiai nežino, ką jie daro, tai gal išties labai blogai?“, – pasakoja prof. A. Ramonaitė ir priduria, kad dar nežinia, kiek šią situaciją dabartiniam premjerui pavyks išnaudoti ateinančiuose Seimo rinkimuose, nes neaišku, ar padėtis dar bus tokia pati, ar ji bus perėjusi į kitą stadiją, kur jau reikės kitokio tipo žmonių.

Laidos vedėjui pasidomėjus, kodėl visuomenė ieško tokių lyderių, ekspertė aiškino, kad visame pasaulyje matyti, jog pagrindinių valstybių vadovų, dažniausiai ministrų pirmininkų ir už sveikatos apsaugą atsakingų politikų, reitingai labai pakilo. Per krizę žmonės yra linkę perleisti savo laisvę lyderiams. Šis veikimo būdas – lyg tam tikras išlikimo instinktas, kadangi žmonės mąsto: jei bendruomenė nesiburs apie lyderį, neklausys aiškių komandų ir visi veiks tik kas sau, bus tik blogiau.

„Panašu, kad tai universalus mechanizmas, nes jis pastebimas beveik visur, išskyrus tas šalis, kur valdžia veikia itin blogai. Bet net ir tose šalyse, kur valdžia dirba abejotinai, kur anaiptol ne viskas vyksta gerai, pasitikėjimas valdžia yra labai didelis. Tačiau ankstesni pavyzdžiai rodo, kad tokie pakilimo laikotarpiai nebūna labai ilgi – rimtesniais atvejais populiarumas būna pakilęs apie pusę metų ir tada vėl grįžta į buvusią situaciją“, – įžvalgomis dalijasi politikos ekspertė.

Populistų populiarumas mažėja

Dabartinės pasaulinės tendencijos rodo, kad valdžios veiksmams oponuojantys populistai šiuo metu neišlošia, labiau priešingai. Populistų populiarumas daugelyje šalių krito, o esančiųjų valdžioje, kurie dažniausiai ir tampa populistų taikiniu – pakilo. Įvyko galių persiskirstymas. Tačiau daroma ir tokia prielaida, kad, koronaviruso pandemijai paveikus daug sričių ir negebant susitvarkyti su kilusiais iššūkiais, gali kilti nauja populizmo banga. Tokia rizika egzistuoja ir jos atmesti negalima.

„Lietuvoje pastebimas įdomus fenomenas – nacionaliniu lygmeniu per rinkimus vykdomąją valdžią rinkėjas baudžia, bet vietos lygmeniu – priešingai. Daug merų, kurie galėtų tvarkytis ir geriau, perrenkami. Tokia padėtis susiklosto tikriausiai dėl to, kad vietos valdžios veikimas yra labiau matomas, pavyzdžiui, išasfaltuotą gatvės gabalėlį rinkėjas mato, tuo tarpu nacionalinė valdžia atrodo tolima ir neretai kalta dėl įvairių nesėkmių. Man įdomu, ar ši situacija nepasikeis, kadangi nacionalinė valdžia šiuo metu daugiau matoma, jos veikimas labai aiškus.

Galbūt žmonės pradės jausti nacionalinės valdžios veikimą ir tai, kad ji turi tiesioginę reikšmę mūsų gyvenimams, todėl balsuoti už naują, nepažįstamą partiją, kas Lietuvoje būdavo labai madinga, yra rizikinga. Deja, tokio savisaugos instinkto rinkėjai niekad neturėdavo, nes buvo mąstoma – blogiau jau nebus, o balsuojant už politikos naujokus gal netyčia bus ir geriau. Tai gal koronaviruso akivaizdoje žmonių mąstymas pasikeis ir rinkimų mechanizmas taps panašesnis į lokalinį lygmenį, kai rinkėjas balsuoja už žinomesnius politikus“, – galimus scenarijus aptarė profesorė.

Nelengvas laikas ne tik populistams, situacija nepalanki ir naujoms partijoms. Priežastis ta pati – rinkėjai suvokia, kad reikia daug žinoti, būti susipažinusiems su situacija, turėti daug kompetencijų, politinės patirties, kuria naujos partijos negali pasigirti. Be to, jos neturi nei stiprios struktūros, nei specialistų. Dažniausiai apsiribojama tik protesto šūkiais, kurie įprastose situacijose žmonėms būna patrauklūs.

Rinkėjai už politikos naujokus balsuoja norėdami parodyti savo pyktį valdančiųjų atžvilgiu. Tačiau šiuo metu visi supranta, kad ne laikas ir ne vieta demonstruoti pyktį, nes reikalinga dirbti mokanti valdžia. Bet jei situacija pasisuktų itin bloga kryptimi, padėtis taptų nevaldoma, tai po pusmečio gal kai kurioms naujoms partijoms ir pavyktų laimėti vietų parlamente. Nors, kaip sako VU TSPMI profesorė, kuo situacija labiau nevaldoma, tuo mažiau norisi atiduoti valdžią į nepatyrusių politikų rankas.

Koronaviruso įtaka rinkimams

Koronavirusas, anot ekspertės, tikrai pakoreguos rinkimines programas, nes viskas nelauktai pasikeitė. Tikėtina, kad prieš prasidedant pandemijai daugiausia artėjančiuose Seimo rinkimuose buvo planuojama kalbėti apie gerovės valstybės idėją, iškeltą dabartinio prezidento.

Daugelis politikų turėjo jausti, kad skurdo, socialinės atskirties problemos nebeleidžia valstybei toliau tobulėti, todėl būtini esminiai pokyčiai. Kilusios pandemijos akivaizdoje gerovės valstybės idėja išlieka aktuali, tik ji įgaus kitokį atspalvį, kadangi skurdo pagilėjimas po kilusios krizės bus labai ryškus.

„Pasikeisti turėtų daug kas – programos, numatyti mechanizmai, kaip bus prieinama prie rinkėjo, nes door to door strategija gali netikti, jei ir toliau išliks griežti saugumo reikalavimai, tad daug kas turės persikelti į virtualią erdvę. Taip pat neaišku, ar išliks pagrindinės skirtys tarp dabartinės pozicijos ir opozicijos, ar politinis laukas nepersiformuos. Daugelyje šalių vyriausybės reitingų kilimas koreliavo ir su partijų reitingų kilimu. Tuo tarpu Lietuvoje pastebima, kad Vyriausybės reitingų kilimas partijų reitingų nepaveikė“, – pasakoja prof. A. Ramonaitė.

Aptardama tradicinių partijų konkurenciją ir galimybes rinkimuose, ekspertė sako, kad „kuoliukai“ tarp Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos sukalti labai giliai ir didelio persiskirstymo galimybių nėra. Daugiausia įtampos, tikėtina, kils tarp valstiečių ir socialdemokratų, nes pastarieji turi didelę galimybę susigrąžinti iš valstiečių savo buvusius rinkėjus. Bet dabartinės situacijos fone tai galėjo gerokai pasikeisti: „Jei rinkimai vyktų šiandien, valstiečiai turėtų daug geresnius šansus laimėti prieš socialdemokratus, negu jie turėjo iki viruso. Bet kaip viskas pasikeis po pusės metų, kai jau pradės ryškėti ekonominės krizės padariniai – bus matyti.“

Politologė atkreipia dėmesį, kad dar tiksliai nežinoma, kiek dėl epidemijos į Lietuvą sugrįžo emigrantų ir kiek jų planuoja likti tėvynėje, kai situacija sugrįš į vėžes. Jei grįžusių ir likusių emigrantų skaičiai bus nemaži, tai artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvaus naujas elektorato sluoksnis.

VU TSPMI profesorės A. Ramonaitės tvirtinimu, dėl daugybės neatsakytų klausimų artėjantys parlamento rinkimai ir rinkiminis laikotarpis bus labai įdomūs. „Kokia bus padėtis po pusės metų, ar pandemija jau bus pasibaigusi, ar jau pradės ryškėti ekonominės krizės padariniai, ar rinkimuose balsuos iš emigracijos grįžę Lietuvos piliečiai, kurie anksčiau nebuvo labai aktyvūs, ir t. t.“, – klausimus, į kuriuos atsakymai paaiškės jau visai netrukus, kėlė VU ekspertė.

Laidose „VU ekspertai padeda suprasti“ Paulius Gritėnas kalbasi su Vilniaus universiteto mokslininkais, savo srities ekspertais, kurie padeda atsakyti į svarbiausius mūsų keistos ir netikėtos naujosios dabarties klausimus. Pokalbių tikslas – tiesiogiai supažindinti žiūrovus su mokslininkais ir jų darbu, padedančiu suvaldyti, perprasti ir permąstyti mus užklupusias krizes.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako