Religinės permainos ir demokratinis atsparumas: religijų atsako į (geo)politines krizes lyginamasis tyrimas (RELIDEM)

Projekto vadovas
Milda Ališauskienė
Projekto trukmė
2025 m. kovo 1 d. – 2028 m. vasario 28 d.

Projekto aprašymas

Priešingai kai kurioms prognozėms, istorijos pabaiga neįvyko. Be to, sugrįžo didieji naratyvai. Sugrįžo nacionalizmas ir religija. Dešiniųjų populistų politikos iškilimas ir Rusijos karas prieš Ukrainą yra ryškiausi to pavyzdžiai. Rusijos stačiatikių bažnyčia pateisino invaziją į Ukrainą. Keletas populistinių režimų Europoje pasitelkė religinę retoriką, kad suartėtų su bažnyčiomis. Šiame projekte nagrinėjamos šios tendencijos. Tyrėjų, turinčių teologijos, istorijos ir sociologijos išsilavinimą, komanda analizuoja, kaip keturių su Rusija besiribojančių šalių – Suomijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – bažnyčios teologiškai reaguoja į Rusijos karą Ukrainoje ir dešiniųjų nacionalistų retoriką. Istoriškai didžiausios šių šalių bažnyčios apima tris pagrindines Europos bažnyčių tradicijas – protestantizmą, katalikybę ir stačiatikybę.

Siekiant užtikrinti metodologinį tikslumą ir detalumą, šis projektas suskirstytas į temines dalis. Kiekviena teminė dalis, nors ir yra savarankiška, sudaro vientisą viso tyrimo struktūros dalį. Pirmoje dalyje vertinamas krikščionių požiūris į karą ir taiką Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Antroje dalyje nagrinėjama kintanti eilinių religinių bendruomenių politinė pozicija Europoje stiprėjant dešiniosioms ideologijoms. Trečioje dalyje analizuojami teologiniai iššūkiai ir transformacijos šiuolaikinių krizių kontekste. Galiausiai, ketvirtoje dalyje pateikiama lyginamoji religinių konfesijų reakcijos Suomijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje analizė, atskleidžianti Europos religinio-politinio kraštovaizdžio modelius ir skirtumus.

RELIDEM projektas apjungia ne tik keturių šalių, bet ir tiriamų bažnyčių makro, mezo ir mikro lygmenų perspektyvas. Todėl projekto komanda, kurią sudaro socialinių mokslų atstovės, istorikės ir teologės, derina rašytinių duomenų analizę su interviu ir stebėjimais, o diskurso analizę – su etnografija, tiek tradicine, tiek skaitmenine.

Dalyvaujančios institucijos

Åbo Akademi universitetas (koordinuojanti institucija, Suomija); Vilniaus universitetas (Lietuva); Jogailos universitetas (Lenkija); Lundo universitetas (Švedija).