Uždaryti

Sienų konceptualizacijos XXI amžiuje: diskusijos ir praktikos vidurio Rytų Europoje

Projekto vadovas
Dovilė Jakniūnaitė
Projekto trukmė
2015 05 –2017 07
Finansuotojas

Projekto aprašymas

Konkurencija dėl sienų, jų nustatymo yra svarbi valstybės praktikų dalis. Lygiai taip pat svarbu suvokti ir nefizinę sienų dimensiją – tai yra sienos gali riboti ir kitas teritorijas – istorines, kultūrines, socialines, lingvistines. Šie procesai irgi svarbi nusistovėjusių, įprastų politinių praktikų dalis. Tačiau konflikto, krizės situacijos sukurią ypatingą būklę – išryškina įtampas, atveria erdvę radikalesniam įvairiopų sienų peržiūrėjimui. Šios įtampos leidžia ne tik intensyviau suprasti sienų konstravimo praktikas, tačiau suteikia galimybių analizuoti ir teoretizuoti reikšmių pokyčius ir išryškinti ryšį tarp politinių ir kasdienių sienų brėžimo praktikų. Būtent dėl to šiame projekte ir siekiama analizuoti konfliktines, krizines situacijas, analizės objektu pasirenkant Vidurio Rytų Europos regioną, ir konkrečiai Ukrainos, Gruzijos teritorinius konfliktus, bei Lietuvos kaip kitokio konfliktinio pavyzdžio atvejus, įtraukiant Rusiją kaip reikšmingą subjektą visais trimis atvejais.
Projekto tikslas – išanalizuoti šiuolaikines Vidurio Rytų Europos regione vykstančias sienų konceptualizavimą ir konkurenciją dėl sienų perbraižymų konfliktinėse situacijose (Ukrainos, Gruzijos ir Lietuvos atvejais) atskleidžiant politinių, istorinių ir kasdienių praktikų ryšį bei vaidmenį šiame procese.
Uždaviniai: 1) Išplėtoti teorinį sienų analizės pagrindą, įtraukiant į jį trys analizės lygmenis: a) politinių praktikų (politinis, teisinis, socialinis, ekspertinis dėmuo); b) istorinių žemėlapiavimo praktikų (istorijos politikos dėmuo); ir c) kasdienių gyvenimo pasienyje praktikų (žodines, vizualiąsias, materialiąsias) analizes. 2) Apžvelgti sienų konstravimo praktikas – tiek konfliktines, tiek įprasto politinio proceso elementus - Vidurio Rytų Europos regione (literatūros analizės); 3) Atlikti trijų atvejų analizės pagal suformuluotus teorinius ir metodologinius principus: a) pietryčių Ukrainos; b) Gruzijos regionų: Pietų Osetijos ir Abchazijos; c) Lietuvos sienų konceptualizavimą (visų pirma istoriniame XX-XXI a.kontekstuose). 4) Įvertinti Rusijos, kaip esminio išorinio subjekto, sukuriančio įtampas ir konfliktus, diskursyvines praktikas trijuose analizuojamuose kontekstuose